Lietuvio nurodymų klausė teniso žvaigždės

 Tiesa, V. Korkutis didžiajame tenise kaip žaidėjas buvo neilgai. 1948 m. 16-metis Vincentas pradėjo tenisininko karjerą, o baigė 1959-aisiais. Kai grįžo iš Altajaus krašto, kur pabaigęs Vilniaus universitetą dirbo geologu. Kur kas daugiau gyva legenda pasiekė, kaip teniso teisėjas.

V. Korkutis gimė 1931 m. liepos 24 d. Kaune. 1939 m., Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, persikėlė į Vilnių.

Tačiau tai nebuvo taip lengva. Vincentui dar nesulaukus 13-os, žuvo jo tėvas. Teko dirbti: pardavinėti laikraščius, kitais būdais uždarbiauti.

Tik 1948-asiais V. Korkutis pradėjo lankyti tenisą Juozo Purelio suorganizuotoje vaikų grupėje: „Iš pradžių teko treniruotis su faneromis. Niekas tada rakečių neturėjo...“

Netrukus V. Korkutis tapo Vilniaus čempionu. Įstojęs į Vilniaus universiteto geologijos specialybę, 1951 ir 1952 m. buvo Lietuvos studentų  čempionas.

ALTAJUS. 1955-aisiais V. Korkutis baigė geologiją ir buvo paskirtas trejus metus dirbti Rusijos Altajaus krašte.

      „Atnešiau komisijai raštą iš Sporto komiteto, kad esu Lietuvos rinktinės tenisininkas, universiteto sporto klubo pirmininkas. Vadovavau tada 20-iai sporto šakų. Bet komisijai pirmininkavęs rusas iš Maskvos atrėžė: „Nieko, galėsi su lokiais pasitreniruoti...“

Altajuje V. Korkutis praleido daugiau nei manė – ketverius metus: „Jokių galimybių žaisti tenisą ten nebuvo. Pavyko nebent suorganizuoti stalo teniso turnyrą, vietos žaidynes. Idėją  palaikė ir ekspedicijos viršininkas. Mažiau buvo girtavimo, muštynių.“

SUGRĮŽIMAS. V. Korkučiui į Lietuvą sugrįžti leido tik 1959-aisais. Sugrįžęs dalyvavo Lietuvos čempionate. Užėmė šeštąją vietą vienetų varžybose ir trečiąją – dvejetų (žaidė kartu su broliu).

„Tada J. Purelis man ir sako: Vincai, labai trūksta visuomenininkų, teisėjų. Turi geras akis – užsiimk šia veikla, nes jau tavo brolis tave aplošia“, – prisiminė V. Korkutis.

Vienu metu jis dirbo įvairiose srityse – važinėjo po geologijos objektus, sekretoriavo federacijoje, teisėjavo ir dar rašė disertaciją.

„Nuo tada visuomeniniais pagrindais dirbau federacijoje. Darbo dienomis važinėjau po visą Lietuvą ir Kaliningrado sritį, o šeštadienius ir sekmadienius skirdavau tenisui“, – pasakojo V. Korkutis.

TEISĖJAS. „1965–1990 m. teisėjavau visose tautų spartakiadose. Esu teisėjavęs 44-iuose Daviso taurės pirmos grupės mačuose. Kasmet būdavau geriausių Tarybų Sąjungos teisėjų dešimtuke.“



Tačiau tai nebuvo aukščiausio lygio turnyrai, kuriuose lietuviui teko teisėjauti.

„1978-aisiais mane su trenerių grupe nusiuntė pasižiūrėti Vimbldono turnyrą. Ten mane pamatę ir sako – o Korkutis, teisėjausi pralaimėjusiems. T. y. tiems, kurie dėl pirmosios vietos nekovoja. Po trijų mačų mane pastebėjo Sovietų ambasados darbuotojas. Ir uždraudė tokią veiklą. Kadangi tarybiniam piliečiui užsidirbti buvo negalima...“ – prisiminė arbitras.

Teisėjaudamas tarptautinėms varžyboms V. Korkutis pažinojo daugelį tuomečių  teniso žvaigždžių: „Labai paprasti žmonės dauguma jų  buvo. Kad ir švedas Björnas Borgas. Paprastas, žmogiškas, taktiškas. Turiu jo ir kelnes, ir marškinėlius. Sakė jis man: „Jūs nesupykit, gal tie drabužiai jums bus per dideli, bet aš taip noriu padėkoti už gražų ir gerą teisėjavimą.“

GERULAITIS. Draugystė V. Korkutį siejo su garsiuoju lietuvių kilmės amerikiečių tenisininku Vitu Gerulaičiu.

„Buvau pas jį svečiuose tris kartus, sėdėjau jo ložėje atvirajame JAV čempionate“, – tvirtino V. Korkutis.

Draugystė  vyrus siejo iki pat ankstyvos V. Gerulaičio mirties 1994-asiais.

„Be reikalo aš tada išvažiavau... Išskridau į Lietuvą per Frankfurtą. Ten ir sužinojau tą žinią, kad V. Gerulaitis rastas negyvas, apsinuodijęs smalkėmis. Prieš išvažiuojant sakė man – lapkričio mėnesį vesiu, klausė, ar atvažiuosiu į vestuves...“ – pasakojo V. Korkutis apie bičiulio netektį.

Vincentas Korkutis

Gimė  1931 m. liepos 24 d. Kaune.

Tenisą  žaisti pradėjo 1948-aisiais.

1951-ųjų  ir 1952-ųjų Lietuvos studentų čempionas.

1959-aisiais išrinktas į Lietuvos teniso federacijos prezidiumą. Iki 2004 m. dirbo visuomeninį darbą federacijoje.

1963–1990 m. kasmet buvo renkamas į geriausių SSRS teisėjų  dešimtukus.

Nuo Nepriklausomybės atgavimo iki dabar – Pasaulio lietuvių  žaidynių teniso varžybų vyriausiasis teisėjas.

Parašė knygą „Lietuvos tenisui – 75 metai“, sukūrė  per 300 publikacijų teniso tematika.