| DELFI.lt | 2012 m. vasario 2 d. 19:46 |
NBA lygoje jaučiasi vis geriau
"Daug varžybų, vis geriau ir geriau. Forma sugrįžta, jautimas žaidimo..." - kalbėjo Toronto "Raptors" puolėjas Linas Kleiza.
Linas Kleiza po metų pertraukos be krepšinio vis tvirčiau jaučiasi Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) šio sezono čempionate. Lietuvos rinktinės ir Toronto „Raptors“ klubo puolėjas keliaujančiam ir NBA nuotykius nušviečiančiam sporto fotografui Tomui Tumalovičiui papasakojo, kaip jam sekasi rungtyniauti NBA aikštėse po tokios ilgos priverstinės pertraukos.
Kaip tau sekasi po grįžimo į aikštelę?
Nieko, gerai. Daug varžybų, vis geriau ir geriau. . Viskas normaliai. Forma sugrįžta, jautimas žaidimo. Tik užtruks laiko. Šis sezonas toks ir bus – tai geriau, tai blogiau. Yra labai sudėtinga atsistatyti, tiek daug varžybų ir nėra laiko treniruotėms. Bet po truputį vis geriau.
Keletą rungtynių visai neblogai sužaidei. Grįžta tas laisvumas aikštelėje?
Grįžta. Aš po metų pertraukos kaip pradėjau žaisti, pirmas (susidūrimas) penki prieš penkis – buvo varžybose, su kontaktu. Buvau net nesitreniravęs su komanda. Vėl pajusti žaidimą - truputį užtruko laiko, bet dabar jau normaliai.
Atsistatymui nelabai dėkingas laikas? Intensyvesnis tvarkaraštis...
Šiais metais jis tikrai nėra dėkingas, nes yra labai daug varžybų, šį mėnesį (sausio – DELFI) sužaidėme 19 varžybų. Tai yra labai daug, su kelionėmis, su viskuo. Nėra laiko treniruotėms, nėra laiko, kada atsistatyti. Labai įdomus sezonas ir reikalaujantis daug iš visų žaidėjų.
Palyginti su Europa, kur grandai žaidžia po dvejas rungtynes per savaitę, jūs čia žaidžiate po ketverias?
Šį sezoną po lokauto taip ir turėsime. Negali lyginti, nes NBA tempas yra labai didelis. Ne tai, kad tu sužaidi ketverias varžybas, o dar tu turi keliauti. Po tu varžybų kažkur kitur žaidi. Tai yra ganėtinai sudėtinga, tas tempas ir, aišku, kiekis varžybų.
Pavyzdžiui, perskrendant į kokį Majamį ir ten žaidžiate vidury dienos?
Dažnai taip nebūna. Sudėliota protingai. Nieko, įdomus sezonas visiems. Daug komandų, todėl ir matome daug nevykusių varžybų. Ką darysi, po lokauto tai – normalu.
Tas labai didelis noras grįžti kartais neperauga į perdegimą aikštelėje? Ar tu stengiesi neforsuoti to dalyko?
Ne. Žinai, sunkiausia yra žaisti. Aš praleisiu šios dienos varžybas (praėjusios nakties su Bostono „Celtics“ - DELFI), nes mes vakar žaidėme ir prieš tai, daug minučių susidėjo. Reikia duoti pailsėti. Tas ir yra sunkiausia, nes norisi būti aikštelėje, norisi žaisti, bet visada reikia pagalvoti ir prisiminti, kad dar daug krepšinio liko. Žiūrėti (į tai), kas yra geriausia ateičiai.
O taiklumas iš žaidimo po tų (praleistų) metų labai krito?
Ne, gal dabar tie procentai nėra aukšti, nes, kol grįžti, kol pajauti... Pirmas 5-6 varžybas mano pirmi 5 tritaškiai net nelietė lanko. Čia normalu, kol atsistato kojos, kol pajauti žaidybinį ritmą.
Kaip tau sekasi po grįžimo į aikštelę?
Nieko, gerai. Daug varžybų, vis geriau ir geriau. . Viskas normaliai. Forma sugrįžta, jautimas žaidimo. Tik užtruks laiko. Šis sezonas toks ir bus – tai geriau, tai blogiau. Yra labai sudėtinga atsistatyti, tiek daug varžybų ir nėra laiko treniruotėms. Bet po truputį vis geriau.
Keletą rungtynių visai neblogai sužaidei. Grįžta tas laisvumas aikštelėje?
Grįžta. Aš po metų pertraukos kaip pradėjau žaisti, pirmas (susidūrimas) penki prieš penkis – buvo varžybose, su kontaktu. Buvau net nesitreniravęs su komanda. Vėl pajusti žaidimą - truputį užtruko laiko, bet dabar jau normaliai.
Atsistatymui nelabai dėkingas laikas? Intensyvesnis tvarkaraštis...
Šiais metais jis tikrai nėra dėkingas, nes yra labai daug varžybų, šį mėnesį (sausio – DELFI) sužaidėme 19 varžybų. Tai yra labai daug, su kelionėmis, su viskuo. Nėra laiko treniruotėms, nėra laiko, kada atsistatyti. Labai įdomus sezonas ir reikalaujantis daug iš visų žaidėjų.
Palyginti su Europa, kur grandai žaidžia po dvejas rungtynes per savaitę, jūs čia žaidžiate po ketverias?
Šį sezoną po lokauto taip ir turėsime. Negali lyginti, nes NBA tempas yra labai didelis. Ne tai, kad tu sužaidi ketverias varžybas, o dar tu turi keliauti. Po tu varžybų kažkur kitur žaidi. Tai yra ganėtinai sudėtinga, tas tempas ir, aišku, kiekis varžybų.
Pavyzdžiui, perskrendant į kokį Majamį ir ten žaidžiate vidury dienos?
Dažnai taip nebūna. Sudėliota protingai. Nieko, įdomus sezonas visiems. Daug komandų, todėl ir matome daug nevykusių varžybų. Ką darysi, po lokauto tai – normalu.
Tas labai didelis noras grįžti kartais neperauga į perdegimą aikštelėje? Ar tu stengiesi neforsuoti to dalyko?
Ne. Žinai, sunkiausia yra žaisti. Aš praleisiu šios dienos varžybas (praėjusios nakties su Bostono „Celtics“ - DELFI), nes mes vakar žaidėme ir prieš tai, daug minučių susidėjo. Reikia duoti pailsėti. Tas ir yra sunkiausia, nes norisi būti aikštelėje, norisi žaisti, bet visada reikia pagalvoti ir prisiminti, kad dar daug krepšinio liko. Žiūrėti (į tai), kas yra geriausia ateičiai.
O taiklumas iš žaidimo po tų (praleistų) metų labai krito?
Ne, gal dabar tie procentai nėra aukšti, nes, kol grįžti, kol pajauti... Pirmas 5-6 varžybas mano pirmi 5 tritaškiai net nelietė lanko. Čia normalu, kol atsistato kojos, kol pajauti žaidybinį ritmą.