V. Sipavičiūtė: "Galbūt pritrūko patirties"

Šios žiemos Europos klubų varžybų sezonas vidurio puolėjai Vaidai Sipavičiūtei baigėsi. Kaip ir visai Kauno “Viči-Aisčių” krepšinio komandai. Eurolygoje kaunietės užėmė paskutinę, aštuntą vietą  grupėje ir joms liko tik kovos Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL), Baltijos moterų krepšinio lygos (BWBL) pirmenybėse ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyre. Tiesa, „kovos“ – pasakyta per daug stipriai. Retai kada „Viči-Aistės“ leidžia varžovėms pakovoti. Dažniausiai tiesiog sutriuškina jas.

26metų V. Sipavičiūtė „Viči-Aisčių“ komandoje žaidžia nuo šio sezono pradžios. Prieš tai LMKL ji iki 2005-ųjų rungtyniavo„LKKA-Kauno“ ekipoje, su kuria laimėjo du lygos sidabro medalius.

2005-ais krepšininkė išvyko mokytis į JAV ir iki 2008-ųjų žaidė Sirakūzų universiteto komandoje.  2008-2009 m. sezoną ji praleido  Prancūzijos „Arras Pays d‘Artois“ klube,  2009-2010 m.- Vengrijos Segedo „Szeviep“, 2010-2011 m. vėl grįžo į Prancūziją, bet šį kartą gynė  „Tarbes“ spalvas.

Su Vaida kalbėjomės apie pasibaigusį tarptautinį kauniečių sezoną, LMKL bėdas, Lietuvos rinktinę, į kurią V. Sipavičiūtė irgi yra kviečiama,

Kaip vertinate pasirodymą Eurolygoje?
Galėjom geriau, bet yra, kaip yra. Iš tiesų gaila, kad nepatekome į kitą etapą. Pasitaikė labai stipri grupė. Bet galimybių užimti aukštesnę vietą turėjome.

Prieš prasidedant turnyrui tikėjotės, kad kilsit aukščiau?
Manėme, kad tai bus nelengva. Bet jau žaidžiant pamatėme, kad yra tokių komandų, prieš kurias mes tikrai galėjome laimėti namuose. Ir prieš prancūzes, ir prieš lenkes du pirmus kėlinius žaisdavome gerai, tik pabaigoje jėgų pritrūkdavom... Bet kita vertus, įrodėm, kad galime laimėti prieš tokią komandą, kaip „Ros Casares“, o tai reiškia, kad nieko mums nebuvo neįmanomo.

Ko vis dėl to pritrūko?
Galbūt patirties. Turime daug merginų, kurios Eurolygoje žaidė pirmus metus. Ir vis dėl to sunku lygintis su milijoniniais klubais, pasaulinėmis žvaigždėmis mūsų vietinei komandėlei...

Tai pačiai vietinei komandėlei, kuri Lietuvoje už visas varžoves aukštesnė dviem galvomis...
Na bent jau Lietuvoje - laimime...

Bet ar tai, kad Lietuvoje žaidžiate, kaip per lengvas treniruotes, nesutrukdė geriau sužaisti Europoje?
Iš tikrųjų Lietuvos lyga yra silpnoka. Ir nėra joje daug varžovių, kurios gali rimčiau pasipriešinti. Yra tik kelios komandos, per rungtynes su kuriomis tenka padirbėti. O šiaip tai iš tiesų esame dviem galvomis aukštesnės ir Eurolygoje žaisti mums tai nepadėjo. Reikėtų, kad konkurencija lygoje būtų šiek tiek didesnė, kad būtų stimulas, motyvacija žaisti...



Kaip apskritai atrandate motyvaciją žaisti prieš varžoves, prieš kurias laimite tiek, kiek norite?
Tokios minties net nėra, kad mes galime pralaimėti. Žinom, kad turim daryti bet kaip bet ką ir turim laimėti. Beje, pastarąjį kartą laimėjome tik 4 taškais (prieš „Kibirkštį-Tichę-Iki“ – aut. past.) Kartais mes varžoves galvojame paimti lengvai, o jos iš paskutiniųjų kovoja, siekia nugalėti. Matosi, kaip jos to nori. O mes jų kartais neįvertiname. Todėl prieš vilnietes pergalę šiaip ne taip išplėšėme paskutinę minutę.

Jūs žaidėte ir kitose šalyse. Ar jose yra taip pat, kad viena komanda dominuoja prieš visas kitas?
Vengrijoje yra panaši situacija, kaip ir Lietuvoje. Ten buvo trys komandos, žaidžiančios Eurolygoje, o  visos kitos – tokios pat, kaip Lietuvoje. Intriga buvo per tų trijų komandų tarpusavio susitikimus.

O dėmesys moterų krepšiniui Lietuvoje ir užsieniuose skiriasi?
Pavyzdžiui,  Prancūzijos komandos yra susikoncentravusios mažuose miesteliuose. Tokiuose „kaimukuose“, kur be moterų krepšinio daugiau nieko nėra. Ir visi to miestelio gyventojai taip būna suintriguoti. Vakarais susirenka ir žiūri rungtynes. O čia labai stipriai skiriasi požiūris į vyrų ir moterų krepšinį. Mums žiūrovų trūksta, o jiems, matyt, moterų krepšinis – neįdomu. Bet iš tiesų, tai džiaugiamės tais savo fanais, kurie susirenka į sporto halę ir mūsų komandos palaikymu.

Kalbama, kad Lietuvoje į moterų rungtynes ateina tik žaidėjų giminės ir draugai. Ar tai tiesa?
Iš dalies – taip. Draugai, giminės, artimieji, krepšinio specialistai - buvę treneriai.

Pradėjote karjerą LMKL,  po to kelis metus žaidėte užsienyje, šį sezoną į lygą sugrįžote. Galite sulyginti anuometinį LMKL pajėgumą ir dabartinį?
Tais laikais, tai aš pati buvau dar vaikas. Visai žalia. Todėl sunkoka vertini. Bet man atrodo, kad šiemet lyga yra tikrai labai pastiprėjus.

O kokios Lietuvos rinktinės perspektyvos?

Šiemet vėl teks kovoti atrankoje į Europos čempionatą, įrodinėti. Pernai Europos čempionate tikėjomės sužaisti geriau. Ir pradžia buvo labai gera, bet štai pabaiga – nevykus. O pati komanda yra puiki, jos galimybės - aukštos, reikia tik tobulėti. Be to, rinktinėje daugėja jaunų perspektyvių žaidėjų, jas reikia išnaudoti.