Vartininkas žino, kaip mušti įvarčius

Kretingoje augęs  ir Vilniaus „Žalgiryje“  2002 metais profesionalo karjerą pradėjęs vartininkas komandoje su pertraukomis praleido jau septynerius metus.

Gimtadienį švenčiantis M. Rapalis papasakojo apie pirmuosius karjeros žingsnius, žaidimą „Žalgiryje“ ir ateities planus.
 
Vilniaus miesto futbolo draugija „Žalgiris“ sveikina tave su gimtadieniu! Kaip planuoji paminėti šią dieną?
Labai ačiū už sveikinimus. Gimtadienius švenčiu retai, todėl tikriausiai nešvęsiu ir šį kartą. Be to, šeštadienį laukia rungtynės. Galbūt, jei savaitgalį bus geras oras, surengsiu išvyką į gamtą ir ten paminėsiu gimimo dieną. 
 
Kada ir kur pradėjai žaisti futbolą? Kaip sekėsi?
Pradėjau žaisti Kretingoje būdamas kokių šešerių metų. Žaidžiau ne tik futbolą, bet ir krepšinį. Vieną dieną supratau, kad suderinti abiejų sporto šakų nebegaliu. Nusprendžiau pasirinkti futbolą, nors krepšinį žaisti sekėsi ne ką blogiau. Pasirinkimą lėmė didesnė aistra futbolui.

 
Nuo pat pirmųjų treniruočių norėjai tapti vartininku?
Žaisdavau ne tik vartininko, bet ir saugo pozicijoje. Tikru vartininku tapau tik tada, kai pirmą kartą sulaukiau kvietimo į jaunučių rinktinę. Nors ir po jaunučių rinktinės kartais dar žaisdavau saugu. Būdavo ir taip, kad vieną kėlinį stovėdavau vartuose, o prasidėjus kitam jau bėgiodavau aikštelėje.

Galima sakyti, kad būtent rinktinė manyje įžvelgė vartininko, o ne saugo talentą. Vis tik manau, kad ir dabar sugebėčiau žaisti saugu pirmoje lygoje. Kai
šioje pozicijoje žaidžiau „Žalgirio“ dublerių ekipoje, per dvejas rungtynes įmušiau du įvarčius. 
 
Kokiais futbolininkais žavėjaisi būdamas vaikas?
Labiausiai patiko brazilo Rivaldo žaidimas. 
 
Pradėjęs žaisti futbolą iškart turėjai tikslą vieną dieną tapti profesionaliu žaidėju?
Iš pradžių žaidžiau futbolą tik todėl, kad man patiko. Tiesiog stengiausi, norėjau kuo geriau išmokti žaisti. Vėliau, kai sulaukiau kvietimo į jaunučių rinktinę, pradėjau galvoti, kad galiu tapti profesionalu. 
 
Niekada nesuabejojai savo pasirinkimu? Nenorėjai užsiimti kita veikla?
Tikrai nesuabejojau. Darau tai, kas man labiausiai patinka ir einu teisingu keliu. 
  
O kaip yra dabar. Sunkiau rungtyniauti su kiekvienu sezonu ar dar nesijaučia, kad metų vis daugėja?
Tikrai nesijaučia. Komanda yra labai jauna, todėl ir pats pasisemi to jaunatviškumo ir energijos. Žinoma vienas privalumas išlieka – tai patirtis. Dabar vartuose jaučiuosi daug užtikrinčiau nei tuomet kai buvau jaunas. 
 
Jaunieji komandos draugai turi futbolą derinti su mokslais, o kokia yra tavo eilinė diena? Ką veiki turėdamas laisvesnio laiko?
Laiko tikrai nelieka daug. Laisvalaikį skiriu šeimai. Turiu mažą vaiką, kuris reikalauja labai daug dėmesio, todėl stengiuosi jam jį suteikti. Namuose tikrai nėra kada nuobodžiauti.  
 
Kaip vertini sezono pradžią?
Pirmos rungtynės su Gargždais buvo išties sunkios. Antrose sužaidėme gerai. Sezono pradžia tikrai gera, bet tikėjausi dar geresnio starto. Artimiausios kelios varžybos parodys tikrąjį mūsų pasirengimą ir pajėgumą. Laukia įtemptos rungtynės su stipriomis komandomis. 
 


Manai, kad viena gero starto pradžių tinkamas pasirengimas sezonui?
Geras pasirengimas davė savų vaisių. Manau susidėjo daug faktorių, lėmusių tokią sezono pradžią.
  
Kaip manai ar esi jau pasiekęs optimalią sportinę formą?
Jaučiu, kad galiu rungtyniauti dar geriau. Šiuo metu mano sportinė forma yra gera, bet dar ne optimali. 
 
Ar manai, kad komandos sudėtis sustiprėjo?
Pagrindinis komandos vienuoliktukas labai nepasikeitė. Pavyzdžiui išvyko Deivydas Matulevičius, bet atvyko jam lygiavertė pamaina Calumas Elliotas. Labai sustiprėjo atsarginių suolelis. Pagrindiniams  žaidėjams susižeidus treneris galės juos pakeisti kitais lygiaverčiais futbolininkais. 
 
Komandą papildė nemažai naujokų. Ar jau visi spėjote susibendrauti? Su kuo sutari geriausiai?
Prie komandos prisijungusius naujokus reikėjo integruoti į bendrą kolektyvą. Išvyka į Kroatiją labai palengvino šį procesą. Ten gyvendami kartu geriau pažinome vienas kitą. Na, o aš daugiausia bendrauju su Raimondu Vilėniškiu. Esame seniai pažįstami, „Žalgiryje“ praleidome jau daug metų. Gerai sutariu su Armantu Vitkausku ir Egidiju Vaitkūnu. 
 
Kuo šiemetinė komanda skiriasi nuo praėjusių metų?
Atėjo naujas treneris, todėl pirmiausia visiškai pasikeitė treniruočių procesas. Kaip treneris ir žadėjo, daugiau laiko praleidžiame su kamuoliu. Praktiškai visus pratimus atliekame su juo.
 

"Žalgiryje" pradėjai profesionalo karjerą, galbūt planuoji šioje komandoje ją ir pabaigti?
Apie karjeros pabaigą dar negalvoju, bet baigti ją „Žalgiryje“ tikrai norėčiau. Su šeima jau seniai įsikūrėmė Vilniuje, todėl čia dabar yra mūsų namai. Su mielu noru baigęs karjerą likčiau dirbti klube. Vieną dieną norėčiau tapti vartininkų treneriu ir jaunimui perduoti savo patirtį.
 
Sirgaliai praėjusiais metais išrinko geriausiu sezono žaidėju. Ar šiemet tikiesi tokio pasiekimo?
Tiesa pasakius tokio įvertinimo nesitikėjau ir praėjusiais metais. Stengiuosi kuo geriau atlikti savo darbą. Apie įvertinimus negalvoju, bet kai jų sulaukiu būna labai malonu. 
 
Rinktinės trenerio asistentais buvo paskirti buvę žalgirio treneriai. Galbūt tikies, kad ateityje dar kartą sulauksi kvietimo ir turėsi galimybę sužaisti pagrindinėje rinktinėje?
Nemanau, kad atėję trenerio asistentai man suteikia kokį nors pranašumą. Žinoma norėčiau atstovauti rinktinei, bet mūsų šalies komandoje vartininkų konkurencija yra labai didelė. Turime tokius gerus vartininkus kaip Giedrius Arlauskis ar Žydrūnas Karčemarskas. Nukonkuruoti šiuos žaidėjus būtų išties labai sunku. 
 
Ar dažnai grįžti į gimtinę?
Pastaruoju metu į gimtinę grįžtu gana retai. Anksčiau tai padaryti pavykdavo dažniau, bet dabar kai turiu savo šeimą, laiko kelionėms rasti sudėtingiau.

Žinoma, kai turime daugiau laisvo laiko visada stengiames sugrįžti ir aplankyti šeimą bei kelis draugus. Dauguma vaikystės draugų ten nebegyvena, bet su jais palaikome ryšį ir susitinkame ne tik Lietuvoje.