| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. kovo 28 d. 10:11 |
Lietuvos sporto lygai - 90
LTOK surengė konferenciją „Lietuvos sporto lygai – 90 metų“, kurios dalyviai prisiminė pirmosios šalyje olimpinės organizacijos istoriją
Tiems, kas domisi Lietuvos sporto praeitimi, mūsų tautos paveldu, konferencija buvo labai įdomi. Netgi Vilniaus edukologijos universiteto rektorius, akademikas profesorius Algirdas Gaižutis nuo pradžios iki pabaigos išbuvo visą konferenciją, klausėsi įdomių pranešimų ir neslėpė susižavėjimo, kokie vis dėl to buvo prasmingi mūsų sportinio sąjūdžio pirmieji žingsniai.
Skaidrėse – nematyti dokumentai
Jau 1919 m. buvo įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, o 1922 m. kovo 22 d. - Lietuvos sporto lyga, kuri buvo aukščiausia kūno kultūros ir sporto institucija, atstovavusi Lietuvai ir tvarkiusi reikalus tarptautinėse organizacijose.
Pažymint LSL 90 metų jubiliejų, Lietuvos sporto muziejuje šiomis dienomis surengta paroda, kurioje galima pamatyti įdomių eksponatų, dokumentų, kuriant Lietuvos sporto lygą, pirmųjų Lietuvos olimpiečių nuotraukų, akreditacijų, kitų istorinių dokumentų, Lietuvos sporto lygos diplomus.
Visa tai skaidrėse pademonstravo Lietuvos sporto muziejaus darbuotojas Eugenijus Rūkas. Jos sukėlė didelį konferencijos delegatų susidomėjimą, kadangi dauguma tuos dokumentus matė pirmą kartą. Visiems buvo įdomu išgirsti, kad Stepas Garbačiauskas buvo pirmasis Lietuvos lengvosios atletikos treneris, kad Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyvis dviratininkas I. Anolikas buvo sušaudytas IX forte ir kt.
LSL organizavo kelionę į Paryžiaus olimpines žaidynes
Sveikinimo žodį konferencijoje tarė ir pranešimą „Lietuvos olimpinio sąjūdžio etapai: praeitis, dabartis, ateitis" skaitė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas LTOK prezidentas, dr. Artūras Poviliūnas. Laiko limitas neleido plačiau apsistoti ties atskirais istoriniais Lietuvos olimpinio sąjūdžio etapais, todėl LTOK vadovas pakvietė ilgiau stabtelėti prie praeities.
Matyt, ne veltui Vinco Kudirkos tautinėje giesmėje skamba žodžiai, kad „Iš praeitiews tavo sūnūs te stiprybę semia“. A. Poviliūnas sugrįžo į praeitį ir prisiminė pirmuosius Lietuvos sporto lygos žingsnius.
„Steigiamajame Lietuvos sporto lygos suvažiavime CK pirmininku buvo išrinktas bankininkas komersantas Jonas Šodė, o pirmajame suvažiavime 1923 metais – generolas Nagius Nagevičius. Pasitraukus iš šių pareigų generolui, iš tikrųjų Lietuvos sporto sąjungai vadovavo CK pirmininko pavaduotojas Stepas Garbačiauskas.
Kai 1923 metais gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame dalyvavo 51 delegatas iš 11 organizacijų, jame buvo papildytas organizacijos statusas. Tai buvo pirmasis teisinis žingsnis į būsimąjį Lietuvos olimpinio sąjūdžio pripažinimą“, - kalbėjo A. Poviliūnas.
Nepaprastasis LSL suvažiavimas Lygos CK pirmininku išrinko generolą Joną Jurgį Bulotą. Būtent jam ir teko pagrindinis krūvis, organizuojant Lietuvos olimpinės delegacijos išvyką į 1924 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Taigi šiandien, kai Tarptautinis olimpinis komitetas 1992 m. vasarį per 98-ąją sesiją Albervilyje oficialiai įteisino Lietuvos tautinį olimpinį komitetą nuo 1924 metų, visos aistros, virusios prieš suvažiavimą, atrodo kiek perdėtos. Bet tai jau istorija. Galima teigti, jog Lietuvos pirmoji olimpinė organizacija buvo Lietuvos sporto lyga, 1924 m. atvedusi šalį olimpines žaidynes Paryžiuje“, - kalbėjo A. Poviliūnas.
Veikė 11 komitetų
Daug įdomių faktų apie LSL egzistavimo laikotarpį pateikė Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. Kai buvo įregistruotas LSL statutas, kurį pasirašė generolas Jonas Jurgis Bulota, jo sūnus Jurgis, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Steponas Garbačiausks ir Arija Karanauskaitė-Ingilevičienė, pradėjo veikti 11 įvairių sporto šakų komitetų (vandens sporto šakų, gimnastikos, dviračių sporto, teniso ir kt.).
Iš viso LSL turėjo 7 pirmininkus, organizacija gyvavo iki 1940 metų. Lietuvos sporto muziejaus darbuotojai turėjo puikią progą susipažinti su istoriniais dokumentais, Stepo Garbačiausko rašytais laiškais.
Vienu metu – net septyni rekordai
Įdomus buvo Lietuvos olimpinės akademijos prezidento Povilo Karoblio pranešimas „Lietuvos lengvosios sportininkų rezultatų raidos analizė Lietuvos sporto lygoje“.
„Jau 1922 m. balandžio 2 d. Kaune buvo surengtos kroso varžybos, kuriose dalyvavo penki sportininkai. Rugpjūčio viduryje Kaune jau vyko Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės, kuriose I. Teišerskis pagerino net septynis rekordus metimų rungtyse. Tų metų sezoną galima pavadinti galutinio lengvosios atletikos susiformavimo ir įtvirtinimo Lietuvoje metais. Moterų grupėje varžybų programa pasipildė net 10 naujų rungčių, o vyrų – devyniomis“, - kalbėjo Povilas Karoblis.
Kordoboje – pirmosios žaidynės
Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas, dr. Česlovas Garbaliauskas, skaitęs pranešimą „Akademinių sporto klubų raida Lietuvos aukštosiose mokyklose“ akcentavo, kad šiemet Lietuvos studentų sporto sąjūdis mini 90 metų jubiliejų. Jis pagarsino žinią, kad šių metų liepos 13 d. viename žymiausių Ispanijos miestų Kordoboje prasidės pirmosios Europos universitetinio sporto žaidynės, kuriose dalyvaus ir Lietuvos aukštosios mokyklos, kurioms Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija padėjo sumokėti startinį varžybų mokestį.
Per konferenciją pranešimus dar skaitė pr. habil. dr. Henrikas Šadžius ir Jonas Jankauskas, docentai Steponas Gečas, Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis, „Trakų“ futbolo klubo atstovas Vytautas Jančiauskas.
Skaidrėse – nematyti dokumentai
Jau 1919 m. buvo įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, o 1922 m. kovo 22 d. - Lietuvos sporto lyga, kuri buvo aukščiausia kūno kultūros ir sporto institucija, atstovavusi Lietuvai ir tvarkiusi reikalus tarptautinėse organizacijose.
Pažymint LSL 90 metų jubiliejų, Lietuvos sporto muziejuje šiomis dienomis surengta paroda, kurioje galima pamatyti įdomių eksponatų, dokumentų, kuriant Lietuvos sporto lygą, pirmųjų Lietuvos olimpiečių nuotraukų, akreditacijų, kitų istorinių dokumentų, Lietuvos sporto lygos diplomus.
Visa tai skaidrėse pademonstravo Lietuvos sporto muziejaus darbuotojas Eugenijus Rūkas. Jos sukėlė didelį konferencijos delegatų susidomėjimą, kadangi dauguma tuos dokumentus matė pirmą kartą. Visiems buvo įdomu išgirsti, kad Stepas Garbačiauskas buvo pirmasis Lietuvos lengvosios atletikos treneris, kad Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyvis dviratininkas I. Anolikas buvo sušaudytas IX forte ir kt.
LSL organizavo kelionę į Paryžiaus olimpines žaidynes
Sveikinimo žodį konferencijoje tarė ir pranešimą „Lietuvos olimpinio sąjūdžio etapai: praeitis, dabartis, ateitis" skaitė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas LTOK prezidentas, dr. Artūras Poviliūnas. Laiko limitas neleido plačiau apsistoti ties atskirais istoriniais Lietuvos olimpinio sąjūdžio etapais, todėl LTOK vadovas pakvietė ilgiau stabtelėti prie praeities.
Matyt, ne veltui Vinco Kudirkos tautinėje giesmėje skamba žodžiai, kad „Iš praeitiews tavo sūnūs te stiprybę semia“. A. Poviliūnas sugrįžo į praeitį ir prisiminė pirmuosius Lietuvos sporto lygos žingsnius.
„Steigiamajame Lietuvos sporto lygos suvažiavime CK pirmininku buvo išrinktas bankininkas komersantas Jonas Šodė, o pirmajame suvažiavime 1923 metais – generolas Nagius Nagevičius. Pasitraukus iš šių pareigų generolui, iš tikrųjų Lietuvos sporto sąjungai vadovavo CK pirmininko pavaduotojas Stepas Garbačiauskas.
Kai 1923 metais gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame dalyvavo 51 delegatas iš 11 organizacijų, jame buvo papildytas organizacijos statusas. Tai buvo pirmasis teisinis žingsnis į būsimąjį Lietuvos olimpinio sąjūdžio pripažinimą“, - kalbėjo A. Poviliūnas.
Nepaprastasis LSL suvažiavimas Lygos CK pirmininku išrinko generolą Joną Jurgį Bulotą. Būtent jam ir teko pagrindinis krūvis, organizuojant Lietuvos olimpinės delegacijos išvyką į 1924 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Taigi šiandien, kai Tarptautinis olimpinis komitetas 1992 m. vasarį per 98-ąją sesiją Albervilyje oficialiai įteisino Lietuvos tautinį olimpinį komitetą nuo 1924 metų, visos aistros, virusios prieš suvažiavimą, atrodo kiek perdėtos. Bet tai jau istorija. Galima teigti, jog Lietuvos pirmoji olimpinė organizacija buvo Lietuvos sporto lyga, 1924 m. atvedusi šalį olimpines žaidynes Paryžiuje“, - kalbėjo A. Poviliūnas.
Veikė 11 komitetų
Daug įdomių faktų apie LSL egzistavimo laikotarpį pateikė Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. Kai buvo įregistruotas LSL statutas, kurį pasirašė generolas Jonas Jurgis Bulota, jo sūnus Jurgis, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Steponas Garbačiausks ir Arija Karanauskaitė-Ingilevičienė, pradėjo veikti 11 įvairių sporto šakų komitetų (vandens sporto šakų, gimnastikos, dviračių sporto, teniso ir kt.).
Iš viso LSL turėjo 7 pirmininkus, organizacija gyvavo iki 1940 metų. Lietuvos sporto muziejaus darbuotojai turėjo puikią progą susipažinti su istoriniais dokumentais, Stepo Garbačiausko rašytais laiškais.
Vienu metu – net septyni rekordai
Įdomus buvo Lietuvos olimpinės akademijos prezidento Povilo Karoblio pranešimas „Lietuvos lengvosios sportininkų rezultatų raidos analizė Lietuvos sporto lygoje“.
„Jau 1922 m. balandžio 2 d. Kaune buvo surengtos kroso varžybos, kuriose dalyvavo penki sportininkai. Rugpjūčio viduryje Kaune jau vyko Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės, kuriose I. Teišerskis pagerino net septynis rekordus metimų rungtyse. Tų metų sezoną galima pavadinti galutinio lengvosios atletikos susiformavimo ir įtvirtinimo Lietuvoje metais. Moterų grupėje varžybų programa pasipildė net 10 naujų rungčių, o vyrų – devyniomis“, - kalbėjo Povilas Karoblis.
Kordoboje – pirmosios žaidynės
Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas, dr. Česlovas Garbaliauskas, skaitęs pranešimą „Akademinių sporto klubų raida Lietuvos aukštosiose mokyklose“ akcentavo, kad šiemet Lietuvos studentų sporto sąjūdis mini 90 metų jubiliejų. Jis pagarsino žinią, kad šių metų liepos 13 d. viename žymiausių Ispanijos miestų Kordoboje prasidės pirmosios Europos universitetinio sporto žaidynės, kuriose dalyvaus ir Lietuvos aukštosios mokyklos, kurioms Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija padėjo sumokėti startinį varžybų mokestį.
Per konferenciją pranešimus dar skaitė pr. habil. dr. Henrikas Šadžius ir Jonas Jankauskas, docentai Steponas Gečas, Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis, „Trakų“ futbolo klubo atstovas Vytautas Jančiauskas.