Jolanta Mockevičienė 2012 m. gegužės 4 d. 17:20

Žurnalistei – premija, prezidentui – užuomina

Marytė Marcinkevičiūtė – pirmoji sporto žurnalistė, laimėjusi Vytauto Gedgaudo premiją. Ji įvertinta už knygą „Valdas Adamkus – sporto žmogus“

„Labai džiaugiuosi, kad laureatų sąraše pagaliau atsirado ir sporto žurnalisto pavardė. Juk ir Vytautas Gedgaudas buvo sportininkas“, - sakė portalo sportas.info ir laikraščio „Sportas“ žurnalistė Marytė Marcinkevičiūtė per iškilmes Vilniaus savivaldybėje. Čia buvo ne tik įteikta premija, bet ir paminėtos vieno iškiliausių lietuvių išeivijos žurnalistų, kultūros veikėjo V. Gedgaudo (1912-1999) 100-osios gimimo metinės. Taip pat atidaryta žinomo žurnalisto, fotografo ir tapytojo Zino Kazėno fotografijų paroda „2011 m. Tapyba. Abstrakcijos“. 
 

Premijos steigėjas V. Gedgaudas buvo prisiekęs buriuotojas, garsiosios jachtos „Žalčių karalienė“, 1937 m. laimėjusios lenktynes aplink Gotlando salą, įgulos narys, Lietuvos žurnalistų būriuotojų klubo „Marinus“ garbės narys.
 

Šiemet premija įvertintos knygos herojus Valdas Adamkus neslėpė: „Sunku išreikšti jausmus, kuriuos išgyvenu. Norėčiau, kad jaunimas, perskaitęs šią knygą, pamatytų, jog norint, dirbant, siekiant galima kažką nuveikti, palikti ateities kartoms. Ačiū, Maryte.“
 

M. Marcinkevičiūtė džiaugėsi, kad likimas ją suvedė su prezidentu V. Adamkumi. „Praėję metais mums buvo sėkmingi. Parašėme po vieną knygą. Žinoma, unikalūs prezidento dienoraščiai smarkiai lenkia mano kūrinį. Bet mūsų sėkmingas bendradarbiavimas leidžia tikėtis kažko ateityje. Prezidentas turi vilčių, aš irgi turiu vilčių. Tad kitais metais gal vėl kas nors bus“, - kalbėjo žurnalistikos veteranė.
 

45 metus sporto žurnalistikai atidavusią M. Marcinkevičiūtę sveikino ir Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) apdovanojimą įteikė  LOA prezidentas Povilas Karoblis.
 

Aštuonių žmonių komisijai, rinkusiai premijos laureatę, vadovavusi Angelina Liaudanskienė tvirtino: „Labai džiaugiamės, kad premiją gavo sporto žurnalistė. Tai – išskirtinis dalykas“.
 

Komisija rinkosi iš šešių kūrinių. Pagrindinė M. Marcinkevičiūtės konkurentė buvo Šiaulių žurnalistė Vita Morkūnienė, savo knygoje „Dangaus eiliniai vieversiai“ aprašiusi paprastus Šiaurės Lietuvos žmones. 
 

„Bet pagalvojome, kad dabar tinkamiausias laikas pagerbti V. adamkų ir užduoti jam namų darbų. Norėjome, kad premija jam būtų tarsi ženklas, jog jis, kaip ir V. Gedgaudas, galėtų įsteigti savo vardo stipendiją arba premiją. Mes žavimės V. Adamkumi, labai vertiname jo indėlį į Lietuvos nepriklausomybę, valstybingumą. Tačiau jis, dvi kadencijas buvęs šalies prezidentas, dar turi nebaigtų darbų – ant Šeškinės kalvų tebestūkso griaučiai, primenantys, jod esame vienintelė pasaulio sostinė, neturinto Nacionalinio stadiono. Jau dvi kartos užaugo prie šių griaučių. Prezidentui tai – tarsi užuomina. Jei mūsų lūkesčiai pasiteisins, būsime labai laimingi“, - teigė A. Liaudanskienė.


Prieškario metais V.Gedgaudas redagavo savaitraštį „Iliustruotas pasaulis“, dienraščius „ Laiko žodis“, „Telegramos“, „Laikas“. Už nuopelnus Antrajame pasauliniame kare Svetimšalių legiono gretose apdovanotas dviem „Croix de Guere“ ir Tuniso kautynių medaliu. 1945–1950 m. – „Draugo“ (Čikaga) korespondentas Paryžiuje. 1950 m. atvyko į Niujorką, kur redagavo „Vienybę“. Kurį laiką buvo grįžęs į Prancūziją, kūrė dokumentinius filmus. 1959 m. apsigyveno Klyvlende ir ėmėsi redaguoti vieną įtakingiausių išeivijos laikraščių – „Dirvą“. 1968–1985 m. – vos ne tris dešimtmečius – buvo vyriausiasis šio laikraščio redaktorius.   
 

1997 m. Stefanija ir Vytautas Gedgaudai pasiūlė Lietuvos žurnalistų sąjungai įsteigti fondą, iš kurio būtų premijuojami kūryboje pasižymėję žurnalistai. Be to, kasmet Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams skiriama V. Gedgaudo stipendija.
 

V. Gedgaudo premija yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinė premija, skiriama  sąjungos nariams už už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus už praėjusius metus.
 

Tas pats asmuo premijos laureatu gali tapti tik vieną kartą. Premijos laureatas paskelbiamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Laureatui įteikiamas diplomas ir 3000 litų.
 

* * *
 

Knyga „Valdas Adamkus – sporto žmogus“ dienos šviesą išvydo pernai ir buvo skirta prezidento 85 metų jubiliejui bei Almos ir Valdo Adamkų vedybinio gyvenimo 60-mečiui. 400 puslapių knyga išleista 1,2 tūkst. egzempliorių tiražu.
 

„Ši diena – lyg prošvaistė mano gyvenime“, – per Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) surengtą knygos pristatymą šypsojosi V. Adamkus, renginyje dalyvavęs kartu su žmona Alma.
 
Dvi kadencijas valstybei vadovavusio prezidento politinė ir visuomeninė veikla knygoje dėmesio epicentrą užleidžia jo pasiekimams sporte. Spalvingame ir gausiai iliustruotame leidinyje ne tik prisimenama buvusio Lietuvos 100 m bėgimo rekordininko ir keturių Europos pavergtųjų tautų olimpiados medalių laimėtojo karjera lengvosios atletikos sektoriuose.
 
Knygoje taip pat gausu paties V. Adamkaus minčių apie vertybes, susijusias su sportu, dažnai tiesiogiai liudijusiu Lietuvos istoriją ir esmines gyvenimo permainas.
 

Knygos autorė M. Marcinkevičiūtė pasakojo, jog įkalbėti V. Adamkų suguldyti jo sportinį gyvenimą į knygą nebuvo lengva, tačiau bendro darbo mėnesiai atnešė daug įdomių akimirkų.
 

„Man labiausiai įstrigo tai, kad prezidentas puikiai atsimena visus savo rezultatus. Atrodo, tarsi jis vakar būtų dalyvavęs varžybose“, – sakė M. Marcinkevičiūtė.
 

Iš Alytaus kilusi M. Marcinkevičiūtė, kaip ir V. Adamkus – buvusi lengvaatletė, Lietuvos čempionė. Laikraščio „Sportas“ redakcijoje ji dirba nuo 1967 m. Daugkartinė konkurso „Auksinė plunksna“ laureatė iš viso yra parašiusi devynias knygas. Visos jos – apie sportą ir sporto žmones.