| Ingvaras Butautas | 2012 m. gegužės 5 d. 11:44 |
Atžalas užkrėtė sportu
Laikraštis "Sportas": tikras uteniškis Kazys Damidavičius sporto kelią pradėjo kaip lengvaatletis, o po to pasinėrė į tenisą
K. Damidavičius kovo 28 d. atšventė 60-metį. Ta proga Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) savo narį apdovanojo LTOK lėkšte.
„Sportuoju jau 37 metus. Neiškeičiau sporto nei į kitą specialybę, nei į verslą“, – didžiavosi savo ištikimybe Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidiumo narys, Utenos kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) direktoriaus pavaduotojas ugdymo klausimais K. Damidavičius.
MOKSLAI IR DARBAI. K. Damidavičius gimė Utenoje, čia baigė vidurinę mokyklą ir išvažiavo į Vilnių studijuoti Pedagoginiame institute (VPI).
1975-aisiais K. Damidavičius baigė VPI fizinio lavinimo ir geografijos specialybę.
„Įstojau į VPI kaip lengvaatletis. Bet olimpinių viršūnių nepasiekiau, patekau į „Žalgirio“ draugijos jaunimo rinktinę. Esu buvęs ir draugijos prizininkas, bet tik tiek“, – savo sporto laimėjimus K. Damidavičius vertino kukliai.
Lengvąją atletiką pradėjo lankyti vaikystėje.
„Vaikystėje Utenoje nebuvo teniso. Todėl teko rinktis, kas arčiau. Buvau liesas, tinkamas bėgimui, tad ir tapau bėgiku“, – tvirtino pašnekovas. Jis teigė, kad po įvairias sporto šakas nesimėtė. Pradėjo kaip lengvaatletis ir sportavo ilgą laiką.
Baigęs mokslus K. Damidavičius grįžo į Uteną.
„Trejus metus teko padirbėti Saldutiškio vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju. Po to porą metų Švietimo skyriuje mokyklų inspektoriumi, atsakingu už kūno kultūrą ir kitokius dalykus. Bet labai nemėgau tų biurokratinių popierinių darbų ir veržiausi į sportą. Jis man vis vien buvo prie širdies. O dirbant tą darbą, sportas – gal dešimtoje vietoje“, – kalbėjo jubiliatas.
1980-aisiais K. Damidavičius buvo išrinktas Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ Utenos rajono tarybos pirmininku.
1987-aisiais tapo „Žalgirio“ draugijos Utenos rajono tarybos pirmininku. Visuomeniniais pagrindais ten dirba ir dabar.
1992-aisiais buvo reorganizuota Utenos sporto mokykla ir susikūrė Utenos KKSC. K. Damidavičius tapo direktoriaus pavaduotoju ir nuo tada iki šiol dirba šį darbą.
„Tai reiškia, kad esu atsakingas už trenerius, mokinius, treniruotes“, – trumpai savo darbo pobūdį pristatė Utenos KKSC direktoriaus pavaduotojas.
Daugiau K. Damidavičius pasakojo apie savo visuomenines pareigas: „Tai – darbo žmonių, sporto mėgėjų bendruomenės organizavimas. Vyksta įvairių sporto šakų rajoniniai renginiai. Dabar daugiau visu tuo organizavimu užsiima mano kolega, jis perėmė šią funkciją. Bet tenka ir man surengti kai kuriuos renginius, surinkti komandas dalyvauti respublikinėse „Žalgirio“ žaidynėse – organizuoti neprofesionalių žaidėjų sportą.“
Anot sporto organizatoriaus, uteniškių į tuos renginius varu varyti nereikia: „Norinčiųjų visada yra – krizė ar ne. Mūsų rajone daug sportuojančių, daug sporto renginių: ir tarp seniūnijų vykstančios „Sporto visiems“ varžybos, ir Utenos mero krepšinio taurė, ir futbolo turnyrai vyksta – gal dešimties sporto šakų renginiai. Suprantama – daugiausia būna krepšinio rungtynių.“
UTENOS SPORTAS. „Esame Lietuvos „Žalgirio“ draugijos rengiamų poledinės žūklės varžybų čempionai, stalo teniso komanda tapo prizininke. Prizininkėmis tapo ir mūsų šachmatų komandos“, – vardijo Utenos sporto mėgėjų laimėjimus K. Damidavičius.
Iš Utenos kilę ir tokių sportininkų, kuriais didžiuojasi visa Lietuva. Šiuo metu garsiausi – šalies dviračių treko lyderė Simona Krupeckaitė ir „Lietuvos ryto“ bei šalies rinktinės krepšininkas Jonas Valančiūnas.
„Mūsų sporto centro direktorius Alvydas Surgautas kaip tik – S. Krupeckaitės pirmasis treneris. Todėl rengiame susitikimus, įvairiomis progomis pasikviečiame ją apdovanoti mūsų sportininkus, organizuojame vakarus. Suprantama tiek, kiek leidžia jos užimtumas.
Džiaugiamės ir J. Valančiūnu. Jis Utenoje labai mėgstamas. Ir ne tik dėl sporto, bet ir dėl savo charakterio savybių. Tai paprastas, protingas jaunuolis. Jis visada pasitaikius progai ateina į mūsų sporto centrą, aplanko savo pirmąją trenerę Mildą Bartaševičiūtę“, – apie visai Lietuvai žinomus sporto lyderius kalbėjo K. Damidavičius.
Pasak jo, S. Krupeckaitė ir J. Valančiūnas vaikams turi didelę įtaką. Dėl Simonos ir Jono pagausėja ir vaikų, norinčių lankyti jų atstovaujamas sporto šakas.
Iš viso Utenos kūno kultūros ir sporto centras kultivuoja 10 sporto šakų. Jas lanko daugiau nei 800 vaikų.
TENISAS. Teniso sporto centre nėra. Bet Utenos teniso klubo prezidentas K. Damidavičius sakosi nepaprastai pamėgęs šią sporto šaką.
„Mūsų klubas susikūrė 1995-aisiais. Aš jau nuo instituto laikų labai žavėjausi tenisu. Atsirado daugiau bendraminčių ir tarp verslininkų, ir tarp jaunimo, pagyvenusių žmonių. Patys susiremontavome aikštyną, nors jis ne mums priklauso, o jį tik nuomojamės. Įsirengėme dvi aikšteles. Mūsų klubas mėgėjiškas, bet veiklus ir pajėgus. Turime svajonę – pastatyti dar keturias teniso aikšteles, kuriose galėtų treniruotis vaikai, dirbtų etatinių trenerių. Turim verslininkų, kurie palaiko šią idėją ir yra pasiruošę skirti lėšų“, – kalbėjo K. Damidavičius apie savo aistrą.
Jis pats dirbo treneriu, tačiau prieš ketverius metus pašlijus sveikatai metė šią veiklą. Nors pats raketę į rankas ima dažnai. Du tris kartus per savaitę rungiasi su teniso klubo nariais, rėmėjais.
2008 m. K. Damidavičius Palangoje laimėjo tarptautinį ITF turnyrą 55+ amžiaus grupėje.
„Jeigu dabar reikėtų rinktis, rinkčiausi tik tenisą“, – kalbėjo Utenos teniso klubo galva.
K. Damidavičiaus vaikystėje teniso Utenoje nežaidė niekas. Su šiuo sportu jis susipažino jau studijuodamas.
„Kai institute dėstytojai supažindino su tenisu, iš karto pajutau, kad tai man labai priimtina sporto šaka. Joje ir intelektas auga, ir tam tikras elgesys būti privalo. Žmogui jis labai daug duoda, verčia tobulėti. Tenisas buvo kaip tik tai, ko man reikia. Tik gaila, kad per vėlai“, – apgailestavo K. Damidavičius.
ŠEIMA. „Esu tikras uteniškis. Visada norėjau gyventi ir dirbti tėviškėje, o ne kur nors kitur. Ir sūnus mano toks“, – pasakojo apie savo šeimą K. Damidavičius.
Vaikus ir vaikaičius sportiškas tėvas ir senelis pratino sportuoti. Sūnus netapo sporto profesionalu, pasirinko kitą kelią, bet, pasak K. Damidavičiaus, su sportu sugyvena. Juo labiau vaikaičiai.
„Žmona – pedagogė. Matematikė. Dirba Utenos progimnazijoje. Sūnus baigė ekonomiką ir taip pat dirba Utenoje komercijos direktoriumi. Jis visada, kiek jam, verslo žmogui, leidžia galimybės, sportuoja. Žinoma, jį pripratinau prie teniso... O didžiausias džiaugsmas – vaikaičiai. Jų turiu tris. Vienam dvylika metų, kitai mergaitei – septyneri, o trečiai – dveji su puse. Jauniausia turi raketę ir paraloninį kamuoliuką, o vyresnysis ir vidurinioji jau lanko treniruotes pas senelį“, – džiaugėsi savo šeima, vaikais ir vaikaičiais Utenos teniso klubo prezidentas.
„Sportuoju jau 37 metus. Neiškeičiau sporto nei į kitą specialybę, nei į verslą“, – didžiavosi savo ištikimybe Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidiumo narys, Utenos kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) direktoriaus pavaduotojas ugdymo klausimais K. Damidavičius.
MOKSLAI IR DARBAI. K. Damidavičius gimė Utenoje, čia baigė vidurinę mokyklą ir išvažiavo į Vilnių studijuoti Pedagoginiame institute (VPI).
1975-aisiais K. Damidavičius baigė VPI fizinio lavinimo ir geografijos specialybę.
„Įstojau į VPI kaip lengvaatletis. Bet olimpinių viršūnių nepasiekiau, patekau į „Žalgirio“ draugijos jaunimo rinktinę. Esu buvęs ir draugijos prizininkas, bet tik tiek“, – savo sporto laimėjimus K. Damidavičius vertino kukliai.
Lengvąją atletiką pradėjo lankyti vaikystėje.
„Vaikystėje Utenoje nebuvo teniso. Todėl teko rinktis, kas arčiau. Buvau liesas, tinkamas bėgimui, tad ir tapau bėgiku“, – tvirtino pašnekovas. Jis teigė, kad po įvairias sporto šakas nesimėtė. Pradėjo kaip lengvaatletis ir sportavo ilgą laiką.
Baigęs mokslus K. Damidavičius grįžo į Uteną.
„Trejus metus teko padirbėti Saldutiškio vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju. Po to porą metų Švietimo skyriuje mokyklų inspektoriumi, atsakingu už kūno kultūrą ir kitokius dalykus. Bet labai nemėgau tų biurokratinių popierinių darbų ir veržiausi į sportą. Jis man vis vien buvo prie širdies. O dirbant tą darbą, sportas – gal dešimtoje vietoje“, – kalbėjo jubiliatas.
1980-aisiais K. Damidavičius buvo išrinktas Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ Utenos rajono tarybos pirmininku.
1987-aisiais tapo „Žalgirio“ draugijos Utenos rajono tarybos pirmininku. Visuomeniniais pagrindais ten dirba ir dabar.
1992-aisiais buvo reorganizuota Utenos sporto mokykla ir susikūrė Utenos KKSC. K. Damidavičius tapo direktoriaus pavaduotoju ir nuo tada iki šiol dirba šį darbą.
„Tai reiškia, kad esu atsakingas už trenerius, mokinius, treniruotes“, – trumpai savo darbo pobūdį pristatė Utenos KKSC direktoriaus pavaduotojas.
Daugiau K. Damidavičius pasakojo apie savo visuomenines pareigas: „Tai – darbo žmonių, sporto mėgėjų bendruomenės organizavimas. Vyksta įvairių sporto šakų rajoniniai renginiai. Dabar daugiau visu tuo organizavimu užsiima mano kolega, jis perėmė šią funkciją. Bet tenka ir man surengti kai kuriuos renginius, surinkti komandas dalyvauti respublikinėse „Žalgirio“ žaidynėse – organizuoti neprofesionalių žaidėjų sportą.“
Anot sporto organizatoriaus, uteniškių į tuos renginius varu varyti nereikia: „Norinčiųjų visada yra – krizė ar ne. Mūsų rajone daug sportuojančių, daug sporto renginių: ir tarp seniūnijų vykstančios „Sporto visiems“ varžybos, ir Utenos mero krepšinio taurė, ir futbolo turnyrai vyksta – gal dešimties sporto šakų renginiai. Suprantama – daugiausia būna krepšinio rungtynių.“
UTENOS SPORTAS. „Esame Lietuvos „Žalgirio“ draugijos rengiamų poledinės žūklės varžybų čempionai, stalo teniso komanda tapo prizininke. Prizininkėmis tapo ir mūsų šachmatų komandos“, – vardijo Utenos sporto mėgėjų laimėjimus K. Damidavičius.
Iš Utenos kilę ir tokių sportininkų, kuriais didžiuojasi visa Lietuva. Šiuo metu garsiausi – šalies dviračių treko lyderė Simona Krupeckaitė ir „Lietuvos ryto“ bei šalies rinktinės krepšininkas Jonas Valančiūnas.
„Mūsų sporto centro direktorius Alvydas Surgautas kaip tik – S. Krupeckaitės pirmasis treneris. Todėl rengiame susitikimus, įvairiomis progomis pasikviečiame ją apdovanoti mūsų sportininkus, organizuojame vakarus. Suprantama tiek, kiek leidžia jos užimtumas.
Džiaugiamės ir J. Valančiūnu. Jis Utenoje labai mėgstamas. Ir ne tik dėl sporto, bet ir dėl savo charakterio savybių. Tai paprastas, protingas jaunuolis. Jis visada pasitaikius progai ateina į mūsų sporto centrą, aplanko savo pirmąją trenerę Mildą Bartaševičiūtę“, – apie visai Lietuvai žinomus sporto lyderius kalbėjo K. Damidavičius.
Pasak jo, S. Krupeckaitė ir J. Valančiūnas vaikams turi didelę įtaką. Dėl Simonos ir Jono pagausėja ir vaikų, norinčių lankyti jų atstovaujamas sporto šakas.
Iš viso Utenos kūno kultūros ir sporto centras kultivuoja 10 sporto šakų. Jas lanko daugiau nei 800 vaikų.
TENISAS. Teniso sporto centre nėra. Bet Utenos teniso klubo prezidentas K. Damidavičius sakosi nepaprastai pamėgęs šią sporto šaką.
„Mūsų klubas susikūrė 1995-aisiais. Aš jau nuo instituto laikų labai žavėjausi tenisu. Atsirado daugiau bendraminčių ir tarp verslininkų, ir tarp jaunimo, pagyvenusių žmonių. Patys susiremontavome aikštyną, nors jis ne mums priklauso, o jį tik nuomojamės. Įsirengėme dvi aikšteles. Mūsų klubas mėgėjiškas, bet veiklus ir pajėgus. Turime svajonę – pastatyti dar keturias teniso aikšteles, kuriose galėtų treniruotis vaikai, dirbtų etatinių trenerių. Turim verslininkų, kurie palaiko šią idėją ir yra pasiruošę skirti lėšų“, – kalbėjo K. Damidavičius apie savo aistrą.
Jis pats dirbo treneriu, tačiau prieš ketverius metus pašlijus sveikatai metė šią veiklą. Nors pats raketę į rankas ima dažnai. Du tris kartus per savaitę rungiasi su teniso klubo nariais, rėmėjais.
2008 m. K. Damidavičius Palangoje laimėjo tarptautinį ITF turnyrą 55+ amžiaus grupėje.
„Jeigu dabar reikėtų rinktis, rinkčiausi tik tenisą“, – kalbėjo Utenos teniso klubo galva.
K. Damidavičiaus vaikystėje teniso Utenoje nežaidė niekas. Su šiuo sportu jis susipažino jau studijuodamas.
„Kai institute dėstytojai supažindino su tenisu, iš karto pajutau, kad tai man labai priimtina sporto šaka. Joje ir intelektas auga, ir tam tikras elgesys būti privalo. Žmogui jis labai daug duoda, verčia tobulėti. Tenisas buvo kaip tik tai, ko man reikia. Tik gaila, kad per vėlai“, – apgailestavo K. Damidavičius.
ŠEIMA. „Esu tikras uteniškis. Visada norėjau gyventi ir dirbti tėviškėje, o ne kur nors kitur. Ir sūnus mano toks“, – pasakojo apie savo šeimą K. Damidavičius.
Vaikus ir vaikaičius sportiškas tėvas ir senelis pratino sportuoti. Sūnus netapo sporto profesionalu, pasirinko kitą kelią, bet, pasak K. Damidavičiaus, su sportu sugyvena. Juo labiau vaikaičiai.
„Žmona – pedagogė. Matematikė. Dirba Utenos progimnazijoje. Sūnus baigė ekonomiką ir taip pat dirba Utenoje komercijos direktoriumi. Jis visada, kiek jam, verslo žmogui, leidžia galimybės, sportuoja. Žinoma, jį pripratinau prie teniso... O didžiausias džiaugsmas – vaikaičiai. Jų turiu tris. Vienam dvylika metų, kitai mergaitei – septyneri, o trečiai – dveji su puse. Jauniausia turi raketę ir paraloninį kamuoliuką, o vyresnysis ir vidurinioji jau lanko treniruotes pas senelį“, – džiaugėsi savo šeima, vaikais ir vaikaičiais Utenos teniso klubo prezidentas.