| Ingvaras Butautas | 2012 m. gegužės 22 d. 15:31 |
Finalo didvyris ant laurų neužmigo
Vilniaus "Žalgirio" vartininkas A. Vitkauskas ilgai džiaugtis pergale nežada - prieš akis dar vienerios rungtynes su "Ekranu"
Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro finalo rungtynių didvyris Armantas Vitkauskas gimė ir augo Marijampolėje. Šiemet jis į Vilniaus "Žalgirį" jis perėjo iš "Sūduvos".
Geriausiu finalo rungtynių žaidėju pripažintas 23-ejų metų vartininkas tik trečias oficialias rungtynes gynė "Žalgirio" vartus.
Po šiemet pagrindiniu "Žalgirio" vartininku buvusiam Mariui Rapaliui nesėkmingai susiklosčiusių rungtynių su Pakruojo "Kruoja", A. Vitkauskas gavo šansą išbandyti save per trečiadienio A lygos "Žalgirio" ir "Sūduvos" rungtynes gimtajame vartininko mieste. Sužaidęs puikias rungtynes, A. Vitkauskas tą pačią savaitę dar kartą stojo tarp Marijampolės "Arvi" arenos stadiono vartų virpstų.
LFF taurės turnyro finalo varžovas, šalies čempionas Panevėžio "Ekranas" per 120 min, kaip ir "Sūduva" per 90 min., nepajėgė nuginkluoti "Žalgirio" vartininko. Vienintelį įvartį A. Vitkauskas praleido per baudinių seriją po rungtynių, sprendusią, kam atiteks taurė. Tačiau du varžovų smūgius Armantas atrėmė (dar vienas skriejo virš vartų) ir "Žalgiris" po 9 metų pertraukos iškovojo antrą pagal svarbą šalies klubinio futbolo trofėjų.
Ar jau euforija baigėsi? - klausėme A. Vitkausko, po triumfo taurės finale praėjus beveik dviem paroms.
Na jau šiek tiek atslūgo. Pasidžiaugėm ir jau reikia ruoštis kitoms rungtynėms.
Pačiam tai ne pirma pergalė LFF taurės turnyre?
Taip, 2009-ais metais iškovojau taurę su "Sūduva".
Kadangi tai - jau nebe pirmas kartas, tai ir laimės, matyt, buvo mažiau?
Laimės buvo užtektinai.
Tapai rungtynių didvyriu. Kaip pavyko atmušti baudinius? Sėkmė ar visada tau taip sunku įmušti nuo 11 m žymos?
Sėkmė. Baudiniai yra loterija: patrauksi tu jį jei pasiseks, nepatrauksi - jei ne. Pasisekė kelis ištraukti ir dėl to iškovojome pergalę.
Vartuose atrodei ramus ir pasitikintis savimi.
Tikrai nepanikavau. Panika niekada prie gero nepriveda. Visada stengiuosi žaisti kuo ramiau ir išlaikant šaltą protą.
Tai, kad rungtynės vyko Marijampolėje, papildomai nemotyvavo?
Papildomos motyvacijos niuansų buvo veikiau pusfinalyje, kai žaidėme su "Sūduva". Sekmadienį jau buvo kitas varžovas ir viskas visai kitaip.
Ar gavai sveikinimų iš gimtojo miesto?
Pasveikino tie, kurie pažįsta, kai kurie draugai..
Ar nebus per penktadienio A lygos rungtynes su tuo pačiu "Ekranu" kažkokio atsipalaidavimo po šios pergalės?
Ne, tikrai ne. Tai jau bus naujos rungtynės. Taurės turnyro finalas - jau istorija. Dabar mes turim būt vėl maksimaliai susikaupę, eiti į aikštę ir kovoti.
Ar sunku buvo būnant antru vartininku?
Taip. Lengva nebuvo. Bet pavyko išlaukti savo mažos galimybės ir stengiuosi ja pasinaudoti kuo geriau.
Dabar tikiesi pastoviai žaisti "Žalgirio" pagrinde?
Laikas parodys. Viskas priklausys nuo paties manęs.
O rinktinės Tavimi nesidomėjo? Pagrindinė ar B?
Nieko apie tai negirdėjau. Niekas nieko nesiūlė, nekvietė.
Geriausiu finalo rungtynių žaidėju pripažintas 23-ejų metų vartininkas tik trečias oficialias rungtynes gynė "Žalgirio" vartus.
Po šiemet pagrindiniu "Žalgirio" vartininku buvusiam Mariui Rapaliui nesėkmingai susiklosčiusių rungtynių su Pakruojo "Kruoja", A. Vitkauskas gavo šansą išbandyti save per trečiadienio A lygos "Žalgirio" ir "Sūduvos" rungtynes gimtajame vartininko mieste. Sužaidęs puikias rungtynes, A. Vitkauskas tą pačią savaitę dar kartą stojo tarp Marijampolės "Arvi" arenos stadiono vartų virpstų.
LFF taurės turnyro finalo varžovas, šalies čempionas Panevėžio "Ekranas" per 120 min, kaip ir "Sūduva" per 90 min., nepajėgė nuginkluoti "Žalgirio" vartininko. Vienintelį įvartį A. Vitkauskas praleido per baudinių seriją po rungtynių, sprendusią, kam atiteks taurė. Tačiau du varžovų smūgius Armantas atrėmė (dar vienas skriejo virš vartų) ir "Žalgiris" po 9 metų pertraukos iškovojo antrą pagal svarbą šalies klubinio futbolo trofėjų.
Ar jau euforija baigėsi? - klausėme A. Vitkausko, po triumfo taurės finale praėjus beveik dviem paroms.
Na jau šiek tiek atslūgo. Pasidžiaugėm ir jau reikia ruoštis kitoms rungtynėms.
Pačiam tai ne pirma pergalė LFF taurės turnyre?
Taip, 2009-ais metais iškovojau taurę su "Sūduva".
Kadangi tai - jau nebe pirmas kartas, tai ir laimės, matyt, buvo mažiau?
Laimės buvo užtektinai.
Tapai rungtynių didvyriu. Kaip pavyko atmušti baudinius? Sėkmė ar visada tau taip sunku įmušti nuo 11 m žymos?
Sėkmė. Baudiniai yra loterija: patrauksi tu jį jei pasiseks, nepatrauksi - jei ne. Pasisekė kelis ištraukti ir dėl to iškovojome pergalę.
Vartuose atrodei ramus ir pasitikintis savimi.
Tikrai nepanikavau. Panika niekada prie gero nepriveda. Visada stengiuosi žaisti kuo ramiau ir išlaikant šaltą protą.
Tai, kad rungtynės vyko Marijampolėje, papildomai nemotyvavo?
Papildomos motyvacijos niuansų buvo veikiau pusfinalyje, kai žaidėme su "Sūduva". Sekmadienį jau buvo kitas varžovas ir viskas visai kitaip.
Ar gavai sveikinimų iš gimtojo miesto?
Pasveikino tie, kurie pažįsta, kai kurie draugai..
Ar nebus per penktadienio A lygos rungtynes su tuo pačiu "Ekranu" kažkokio atsipalaidavimo po šios pergalės?
Ne, tikrai ne. Tai jau bus naujos rungtynės. Taurės turnyro finalas - jau istorija. Dabar mes turim būt vėl maksimaliai susikaupę, eiti į aikštę ir kovoti.
Ar sunku buvo būnant antru vartininku?
Taip. Lengva nebuvo. Bet pavyko išlaukti savo mažos galimybės ir stengiuosi ja pasinaudoti kuo geriau.
Dabar tikiesi pastoviai žaisti "Žalgirio" pagrinde?
Laikas parodys. Viskas priklausys nuo paties manęs.
O rinktinės Tavimi nesidomėjo? Pagrindinė ar B?
Nieko apie tai negirdėjau. Niekas nieko nesiūlė, nekvietė.