| sportas.info | 2012 m. gegužės 31 d. 14:50 |
Seime - krepšinio paroda
S. L. Karalevičius parengė parodą, skirtą ietuvos krepšinio 90-osioms ir pirmosios Lietuvos krepšinio pergalės Europos čempionate 75-osioms metinėms
Parlamento galerijoje bus pristatyta fotografijų paroda, skirta Lietuvos krepšinio 90-osioms ir pirmosios Lietuvos krepšinio pergalės Europos čempionate 75-osioms metinėms paminėti. Parodą parengė Lietuvos sporto muziejus ir sporto istorikas, kolekcionierius Skirmantas Leonas Karalevičius.
Ekspozicija Lietuvos krepšinio 90-mečio proga dedikuojama įžymiam Amerikos ir Lietuvos krepšininkui Pranui Lubinui. 2010 m. buvo minimos 100-osios 1936 m. Berlyno olimpiados ir 1939 m. Europos čempionato Kaune nugalėtojo gimimo metinės. 2012 m. gegužės mėn. Lukšių miestelyje (Šakių r.) buvo surengtas P. Lubino šimtmečio minėjimas.
Renginio globėjas – Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Jonas Liesys.
Sporto istoriko, knygos „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“ autoriaus S. L. Karalevičiaus teigimu, parodos pristatymo Parlamento galerijoje metu bus parodyti niekur nedemonstruoti kadrai apie P. Lubino apsilankymą Lietuvoje, eksponuojami unikalūs eksponatai.
Renginyje koncertuos Rūdiškių muzikos mokyklos orkestras „Brass Band“ (vadovas Vytautas Pilibavičius) ir solistė Sandra Stasiūnaitė.
Lietuvos krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 m. balandžio 23-oji. Tądien Kaune, Vytauto parko aikštelėje, įvyko pirmosios oficialios vyrų krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinių. LFLS rinktinėje žaidė ir legendinis lakūnas Steponas Darius (1896–1933 m.) – pirmųjų krepšinio taisyklių autorius.
1922 m. spalio 4–10 dienomis įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) moterų komandos, tarpusavyje sužaidusios ketverias rungtynes.
1937 m. Rygoje ir 1939 m. Kaune Lietuvos vyrų rinktinė iškovojo Europos čempionų vardus. Krepšininkai apdovanoti Latvijos ir Lietuvos prezidentų prizais – gražuole lėkšte ir gintaru puošta skrynele. 1938 m. Lietuvos moterų rinktinė Romoje iškovojo Europos čempionato sidabrą, jai įteikta Romos gubernatoriaus dovana – „Romos vilkė“.
Nacių ir sovietų okupacijos (1940–1945 m.) išblaškė geriausius Lietuvos sportininkus po pasaulį. Dalis Lietuvą garsinusių krepšininkų pasitraukė į Vakarus, dalis jų patyrė sovietų represijas, atsidūrė tremtyje. Nepaisant žiaurių egzistencijos sąlygų, lietuviai ir ten nepamiršo krepšinio. Kur tik leido sąlygos, kūrėsi krepšinio komandos skambiais ir lietuvio širdžiai brangiais vardais: Tauras, Gabija, Pilėnai, Žalgiris ir pan. Tremtiniai S. Žiūra, P. Jasikevičius ir kt. 1957 m. tapo tolimosios Jakutijos krepšinio čempionais.
Po karo Lietuvoje išaugo nauja krepšininkų karta. Į Kūno kultūros instituto (KKI, dabar – ) komandą susibūrę geriausi krepšininkai 1947 m. tapo SSRS čempionais. Keturi šios komandos krepšininkai – V. Kulakauskas, K. Petkevičius, S. Butautas ir J. Lagunavičius – pateko į SSRS rinktinę ir 1947 m. tapo Europos čempionais. Vėliau jų estafetę sėkmingai tęsė M. Paulauskas, A. Rupšienė ir kt., tapę Europos, pasaulio, olimpinių žaidynių čempionais ir prizininkais.
XX a. 9-ajame dešimtmetyje į naujas aukštumas Lietuvos krepšinio vardą pakėlė Kauno „Žalgiris“. Vedami geriausio visų laikų krepšininko Arvydo Sabonio, žalgiriečiai tris kartus iš eilės (1985–1987 m.) tapo SSRS čempionais, du kartus žaidė Europos taurių turnyrų finaluose, o 1986 m. laimėjo tarpkontinentinę W. Joneso taurę ir tapo pasaulio klubinių komandų čempionato nugalėtojais. 1988 m. Lietuvos krepšinio žvaigždės A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius ir tuometės Vilniaus „Statybos“ komandos lyderis Š. Marčiulionis su SSRS rinktine laimėjo Seulo olimpiados auksą.
1992 m. Barselonos olimpiadoje įspūdingai startavusi jau nepriklausomos Lietuvos vyrų rinktinė iškovojo bronzos medalius. Tai tapo oficialiu Lietuvos krepšinio pranešimu visam pasauliui – „Mes sugrįžome“. 1995 m. Graikijoje vykusiame Europos čempionate lietuviai iškovojo vicečempionų vardą. 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse vėl iškovoti bronzos medaliai. Naują puslapį krepšinio metraštyje įrašė ir Lietuvos moterų rinktinė, 1997 m. Vengrijoje tapusi Europos čempione. Netrukus vėl nustebino Kauno „Žalgirio“ krepšininkai – debiutuodami Eurolygos turnyre, 1999 m. Miunchene jie laimėjo čempionų taurę.
2003 m. įspūdinga Lietuvos krepšinio pergalė Švedijoje – vyrų rinktinė trečią kartą istorijoje tapo Europos čempione. 2007 m. Ispanijoje lietuviai laimėjo Europos čempionato bronzą, o 2010 m. pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje šalies rinktinė pasipuošė Turkijoje vykusio pasaulio čempionato bronzos medaliais. Du kartus – 2005 m. Argentinoje ir 2011 m. Rygoje – Lietuvos jaunimo rinktinė iškovojo pasaulio čempionų titulą. Taigi, visa Lietuvos krepšinio istorija akivaizdžiai patvirtina, kad Lietuva pelnytai vadinama krepšinio šalimi.
Ekspozicija Lietuvos krepšinio 90-mečio proga dedikuojama įžymiam Amerikos ir Lietuvos krepšininkui Pranui Lubinui. 2010 m. buvo minimos 100-osios 1936 m. Berlyno olimpiados ir 1939 m. Europos čempionato Kaune nugalėtojo gimimo metinės. 2012 m. gegužės mėn. Lukšių miestelyje (Šakių r.) buvo surengtas P. Lubino šimtmečio minėjimas.
Renginio globėjas – Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Jonas Liesys.
Sporto istoriko, knygos „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“ autoriaus S. L. Karalevičiaus teigimu, parodos pristatymo Parlamento galerijoje metu bus parodyti niekur nedemonstruoti kadrai apie P. Lubino apsilankymą Lietuvoje, eksponuojami unikalūs eksponatai.
Renginyje koncertuos Rūdiškių muzikos mokyklos orkestras „Brass Band“ (vadovas Vytautas Pilibavičius) ir solistė Sandra Stasiūnaitė.
Lietuvos krepšinio gimtadieniu laikoma 1922 m. balandžio 23-oji. Tądien Kaune, Vytauto parko aikštelėje, įvyko pirmosios oficialios vyrų krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinių. LFLS rinktinėje žaidė ir legendinis lakūnas Steponas Darius (1896–1933 m.) – pirmųjų krepšinio taisyklių autorius.
1922 m. spalio 4–10 dienomis įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) moterų komandos, tarpusavyje sužaidusios ketverias rungtynes.
1937 m. Rygoje ir 1939 m. Kaune Lietuvos vyrų rinktinė iškovojo Europos čempionų vardus. Krepšininkai apdovanoti Latvijos ir Lietuvos prezidentų prizais – gražuole lėkšte ir gintaru puošta skrynele. 1938 m. Lietuvos moterų rinktinė Romoje iškovojo Europos čempionato sidabrą, jai įteikta Romos gubernatoriaus dovana – „Romos vilkė“.
Nacių ir sovietų okupacijos (1940–1945 m.) išblaškė geriausius Lietuvos sportininkus po pasaulį. Dalis Lietuvą garsinusių krepšininkų pasitraukė į Vakarus, dalis jų patyrė sovietų represijas, atsidūrė tremtyje. Nepaisant žiaurių egzistencijos sąlygų, lietuviai ir ten nepamiršo krepšinio. Kur tik leido sąlygos, kūrėsi krepšinio komandos skambiais ir lietuvio širdžiai brangiais vardais: Tauras, Gabija, Pilėnai, Žalgiris ir pan. Tremtiniai S. Žiūra, P. Jasikevičius ir kt. 1957 m. tapo tolimosios Jakutijos krepšinio čempionais.
Po karo Lietuvoje išaugo nauja krepšininkų karta. Į Kūno kultūros instituto (KKI, dabar – ) komandą susibūrę geriausi krepšininkai 1947 m. tapo SSRS čempionais. Keturi šios komandos krepšininkai – V. Kulakauskas, K. Petkevičius, S. Butautas ir J. Lagunavičius – pateko į SSRS rinktinę ir 1947 m. tapo Europos čempionais. Vėliau jų estafetę sėkmingai tęsė M. Paulauskas, A. Rupšienė ir kt., tapę Europos, pasaulio, olimpinių žaidynių čempionais ir prizininkais.
XX a. 9-ajame dešimtmetyje į naujas aukštumas Lietuvos krepšinio vardą pakėlė Kauno „Žalgiris“. Vedami geriausio visų laikų krepšininko Arvydo Sabonio, žalgiriečiai tris kartus iš eilės (1985–1987 m.) tapo SSRS čempionais, du kartus žaidė Europos taurių turnyrų finaluose, o 1986 m. laimėjo tarpkontinentinę W. Joneso taurę ir tapo pasaulio klubinių komandų čempionato nugalėtojais. 1988 m. Lietuvos krepšinio žvaigždės A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius ir tuometės Vilniaus „Statybos“ komandos lyderis Š. Marčiulionis su SSRS rinktine laimėjo Seulo olimpiados auksą.
1992 m. Barselonos olimpiadoje įspūdingai startavusi jau nepriklausomos Lietuvos vyrų rinktinė iškovojo bronzos medalius. Tai tapo oficialiu Lietuvos krepšinio pranešimu visam pasauliui – „Mes sugrįžome“. 1995 m. Graikijoje vykusiame Europos čempionate lietuviai iškovojo vicečempionų vardą. 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse vėl iškovoti bronzos medaliai. Naują puslapį krepšinio metraštyje įrašė ir Lietuvos moterų rinktinė, 1997 m. Vengrijoje tapusi Europos čempione. Netrukus vėl nustebino Kauno „Žalgirio“ krepšininkai – debiutuodami Eurolygos turnyre, 1999 m. Miunchene jie laimėjo čempionų taurę.
2003 m. įspūdinga Lietuvos krepšinio pergalė Švedijoje – vyrų rinktinė trečią kartą istorijoje tapo Europos čempione. 2007 m. Ispanijoje lietuviai laimėjo Europos čempionato bronzą, o 2010 m. pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje šalies rinktinė pasipuošė Turkijoje vykusio pasaulio čempionato bronzos medaliais. Du kartus – 2005 m. Argentinoje ir 2011 m. Rygoje – Lietuvos jaunimo rinktinė iškovojo pasaulio čempionų titulą. Taigi, visa Lietuvos krepšinio istorija akivaizdžiai patvirtina, kad Lietuva pelnytai vadinama krepšinio šalimi.