"Teniso situacija dar labiau pagerėjusi"

2009-aisiais L. Radzevičius pasitraukė iš LTS prezidento posto, užleidęs jį dabartiniam sąjungos vadovui Ramūnui Grušui.

Prieš mėnesį 55-metį atšventęs „Lietuvos dujų“ Personalo skyriaus vadovas vis dar teberengia įvairius teniso turnyrus net ir kituose miestuose. O ir pats rakete mojuoja ne vieną kartą per savaitę.

Kaip gyvenate? Ar dabar sportuojate? – klausėme L. Radzevičiaus.
Sportuoju. Vasarą – keturis kartus per savaitę. Ir organizuoju kai kuriuos svarbiausius šalies turnyrus: Prezidento taurės turnyrą, tradiciškai vykstantį rugpjūčio mėnesį Vilniuje, kurį man pačiam rengti teks jau 13 kartą iš 23, tarptautinį jaunių iki 14 metų Vilniaus mero taurės turnyrą, vyksiantį birželio 4–10 dienomis. Taip pat „Druskininkai Jazz“, „Nida Jazz“ ir Dubingių turnyrus – tris didžiausius, vadinkime – „Didžiojo kirčio“, turnyrus mėgėjams verslininkams. Dalyvių į juos susirenka po 100 ir daugiau.

Vienintelis minusas organizuojant turnyrus – tai, kad juose pačiam netenka žaisti.

Vis dar esate sporto organizatorius. Tai dėl ko tada prieš kelis metus palikote LTS prezidento postą?
Buvo kelios priežastys. Įmonėje „Lietuvos dujos“, kurioje aš dirbu personalo vadovu, 2008-aisiais prasidėjo didelės permainos, buvo atskirtos veiklos sritys. Mano įmonės vadovų ir akcininkų rekomendacija – atsitraukti nuo aktyvaus darbo, susijusio su tenisu, ir didžiąją dalį savo jėgų sutelkti į darbą įmonėje. Aš taip ir padariau. Bet nuo teniso visiškai nepasitraukiau. Aš daug bendrauju su dabartiniu LTS prezidentu R. Grušu, generaline sekretore Edita Liachovičiūte, nuolat – su garbės prezidentu Dariumi Mockumi. Jis taip pat dalį funkcijų perėmė – bendrauja su verslo visuomene, pritraukia lėšų. Dalyvauju teniso veikloje, kiek galiu ir kiek man leidžia laikas. Dar viena priežastis, dėl ko turėjau sumažinti darbo apimtis, – šeima. Dukrai birželio 22 d. sukaks šešeri, jai reikia skirti vis daugiau dėmesio.

Aš ateidamas į tenisą nebuvau jo specialistas. Veikiau – vadybos. Pirmoji mano sporto šaka buvo akademinis irklavimas, vėliau – šaudymas. Buvau 1975-ųjų Lietuvos čempionas, nacionalinės rinktinės narys.

Tenisą pradėjau žaisti ir jam vadovauti dėl savo vaikų. 1999-aisiais su Artūru Zuoku įkūrėme teniso klubą, perėmėme visus turnyrus iš „Karolinos“.



Kaip įvertintumėte dabartinę teniso situaciją?
Visi geri darbai tęsiasi ir plečiasi. Manau, kad teniso situacija dar labiau pagerėjusi. Atsisveikinau tuo metu, kai buvo įkurta SEB arena. Vėliau atsirado „Carlsberg“ teniso arena Klaipėdoje, buvo rekonstruoti teniso aikštynai Šiauliuose, puikus aikštynas atsirado Kaune, daug atvirų aikštelių Nidoje, Alytuje, Utenos prieigose – Alaušo slėnyje. Turime pirmojo pasaulio šimtuko lygio žaidėją Ričardą Berankį. Kad ir koks jo reitingas šiuo metu, nes jis negalėjo žaisti dėl traumos, kuri, beje, jau baigia gyti. Laurynas Grigelis nuolat kyla į viršų. Taip, iš moterų tenisininkių turėjome Aureliją Misevičiūtę ir Liną Stančiūtę. Dabar pirmoji pasitraukusi, antroji – liko. Tačiau turime daug jaunų mergaičių, artėjančių prie profesionalų lygio – ateina nauja moterų teniso karta. Nemažai puikių žaidėjų – jaunių, laiminčių 12–14 metų Europos turnyrus.

Situacija - gera, kaip niekada. Dar reikėtų daugiau dėmesio skirti infrastruktūrai. Nes nepaisant to, kad Vilniuje yra 15 uždarų teniso aikštelių, paklausa yra 200 procentų nuo pasiūlos. Kaip mane informavo LTS garbės prezidentas Darius Mockus, mes rengsime ir ATP turnyrą Vilniuje, remiamą SEB banko. Jau šiuo metu turime tarptautinį reitinginį ITF neįgaliųjų turnyrą.
 

Ar galima sakyti, kad tebegyvenate tenisu?
Taip. Ir mano paties, ir mano šeimos gyvenimas labai susijęs su tenisu. Mano mažoji žaidžia tenisą 2–3 kartus per savaitę, žmona – 3–4 kartus, aš taip pat sportuoju, tenisui skiriu visą savo laisvalaikį, visus savaitgalius.

O savo jaunystės sporto šakų neprisimenate?
Irkluoti tikrai nebandau, nes tam reikia nežmoniškų jėgų ir specialaus inventoriaus. Tikrai į jį negrįžtu, bet kartais pabendrauju su pirmuoju savo treneriu Gintautu Kupčinsku. Irklavimą turėjau mesti, kai pavargo mano širdelė. Teko išbandyti kulkinį šaudymą. Septynis kartus įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normą, buvau Lietuvos čempionas. Kai susitinku su Daina Gudzinevičiūtę, kartkartėmis pabandau stendiniu šautuvu pašaudyti. Kažkada medžiodavau, bet dėl teniso teko visiškai to atsisakyti.

Buvote R. Berankio ir L. Grigelio dvikovos Vilniuje vedėjas. Dar kada nors bandysite šį užsiėmimą?
Man tenka komentuoti teniso mačus per televiziją. Esu komentavęs beveik 20 teniso dvikovų, visada sutinku komentuoti ir tai darau be jokio atlygio. Manau, kad tai padeda populiarinti sportą. Stengiuosi, kad ne tik žaidžiantys, bet ir nežaidžiantys teniso žmonės jį suprastų.

.