| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. birželio 5 d. 08:59 |
Nori matyti ne tik startą, bet ir finišą
Per Londono olimpiadą Lietuvai atstovaus net penki ėjikai. LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas teigia, kad tai puikus visų ėjimo trenerių pasiekimas
Pasitvirtino jūsų žodžiai, kad, jeigu kuri nors sporto šaka turi puikų organizatorių, tai ir rezultatai geri. Londono olimpinėse žaidynėse mūsų šaliai atstovaus net penki ėjikai, kaip tai vertinate?, - paklausiau A. Poviliūno, kuris Alytuje per tarptautinį ėjimo festivalį mūsų ėjikams įteikė olimpinius ženklus
Lietuvos sportinio ėjimo asociacija turi gerą vadybininką – asociacijos prezidentą alytiškį Kastytį Pavilonį. Lietuvos sportinio ėjimo asociacija yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos sudėtyje, bet dalinai jinai yra autonomiška. Asociacijos prezidentas ypač rūpinasi savo sportininkais, suranda rėmėjų lėšų – tai leidžia ėjikams pasiekti gerų rezultatų, ir pirmą sykį per olimpines žaidynes dalyvaus net penki sportininkai.
Tai, be abejo, didelis trenerių nuopelnas. Atėjo toks laikmetis, kai tos žvaigždutės atsiskleidė, nes patekti į olimpines žaidynes nėra taip paprasta, labai didelė konkurencija. Kai kurios sporto šakos, kurios truputėlį anksčiau puoselėjo gražias tradicijas ir buvo pasiekusios gerų rezultatų, išėjus vyresnio amžiaus treneriams, stabtelėjo, jų pasiekimų sumažėjo.
Nežinau, kaip visa tai vertinti, tai nėra kažkokia taisyklė, tačiau, sakyčiau, tų vyresnio amžiaus mūsų trenerių, kurie nuolat parengdavo gerų sportininkų, taip lengvai nereikėtų atsisakyti. Kalbu abstrakčiai, neminėsiu atskirų sporto šakų federacijų, tačiau tas pereinamumas turėtų būti neskausmingas. Jeigu toje disciplinoje anksčiau būdavo keturi-penki pajėgūs sportininkai, o dabar beliko vienas, tai kažkas yra ne taip.
Į tai reikėtų atkreipti dėmesį, ir federacijoms nereikėtų greitai atsisakyti savo geriausių trenerių. Geras treneris – tai pusė rezultatų. Galima tiktai pasidžiaugti, kad ėjikai pasiekė tokių rezultatų ir padėkoti patiems sportininkams bei jų treneriams. Didelis ryžtas ir valia davė teigiamų rezultatų.
Puikiai prisimenu, kaip praėjusį olimpinį ciklą labai stengėsi Brigita Virbalytė, kuri, siekdama patekti į olimpines žaidynes, netgi suspendavo savo mokslus Vilniaus universitete, tačiau jai nepavyko nuvažiuoti į Pekiną. Bet valinga sportininkė nenuleido rankų, dar atkakliau ėmė treniruotis, ir dabar Brigita tapo viena iš Lietuvos ėjimo lyderių, dalyvaus Londono olimpinėse žaidynėse, iš jos nemažai tikisi treneriai. Kaip jai seksis, neaišku, žinoma, būtų malonu, kad sportininkė užimtų aukštą vietą.
Visi sportininkai į Londoną bus išlydėti su viltimis, jog jie per olimpines žaidynes garbingai atstovaus mūsų šaliai. O ar nenusivilsite, jeigu mūsų ėjikai Kristina Saltanovič, Brigita Virbalytė, Neringa Aidietytė, Marius Žiūkas ir Tadas Šuškevičius apvils?
Ką reiškia apvils? Nenorėčiau, kad ėjikai Londone būtų paskutinieji ar pasitrauktų iš trasos. Jeigu taip atsitiktų, tada tikrai nusivilčiau, nes matyčiau, kad sportininkai neturi valios ir, ištikus pirmiems sunkumams, palūžo. Kai vykstame į žiemos olimpines žaidynes, realiai žinome, kad mūsų sportininkai tenai nekovos dėl medalių ar aukštų vietų. Maksimum pateks į 30-uką.
Tačiau sportininkams sakome, kad jie padarytų viską, kas įmanoma, ką jie gali. Tada nei aš pyksiu, nei mūsų visuomenė. Esame realistai, žinome, kokia per olimpines žaidynes būna didžiulė konkurencija. Norėčiau, kad ir ėjikai kautųsi dėl auksinio viduriuko, per olimpines žaidynes tai būtų svarus rezultatas, ypatingai tokioje lengvosios atletikos rungtyje, kaip ėjimas.
Nereikia bijoti, savęs nuvertinti. Mūsų ėjikai moterys ir vyrai iš tikrųjų yra geri, aukšto lygio sportininkai.
Su kuriuo ėjiku siejate pačias didžiausias viltis per Londono olimpines žaidynes?
Didžiausią patirtį turi Kristina Saltanovič, kuri dalyvaus jau ketvirtosiose olimpinėse žaidynėse. Šiemet ji net keturis kartus įvykdė olimpinį A normatyvą. Sportininkė teigia, kad jai, kuo karščiau, tuo geriau. Tačiau Londono orai panašūs, kaip ir Lietuvoje. Jie, žinoma, kaitaliosis – gali būti ir vėjų, ir kritulių.
Mes netgi specialias aprangas (apsiaustus) užsakinėjame, nes Didžiojoje Britanijoje orai yra nenusakomi, tenai tarsi kitas žemynas. K. Saltanovič, be abejonės, – Lietuvos ėjikų lyderė, bet pagal valios savybes su ja gali rimtai susikauti Brigita Virbalytė. Ši sportininkė – jaunesnė, jos ambicijos didelės, džiaugiuosi, kad ji pasiekė savo išsvajotą tikslą ir pelnė kelialapį į Londono olimpines žaidynes.
Aš asmeniškai sirgsiu už visus ėjikus, kaip ir kitų sporto šakų atletus. Svarbu, kad sportininkai kovotų, parodytų savo rezultatus ir garbingai atstovautų šaliai.
Lietuvos sportinio ėjimo asociacija turi gerą vadybininką – asociacijos prezidentą alytiškį Kastytį Pavilonį. Lietuvos sportinio ėjimo asociacija yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos sudėtyje, bet dalinai jinai yra autonomiška. Asociacijos prezidentas ypač rūpinasi savo sportininkais, suranda rėmėjų lėšų – tai leidžia ėjikams pasiekti gerų rezultatų, ir pirmą sykį per olimpines žaidynes dalyvaus net penki sportininkai.
Tai, be abejo, didelis trenerių nuopelnas. Atėjo toks laikmetis, kai tos žvaigždutės atsiskleidė, nes patekti į olimpines žaidynes nėra taip paprasta, labai didelė konkurencija. Kai kurios sporto šakos, kurios truputėlį anksčiau puoselėjo gražias tradicijas ir buvo pasiekusios gerų rezultatų, išėjus vyresnio amžiaus treneriams, stabtelėjo, jų pasiekimų sumažėjo.
Nežinau, kaip visa tai vertinti, tai nėra kažkokia taisyklė, tačiau, sakyčiau, tų vyresnio amžiaus mūsų trenerių, kurie nuolat parengdavo gerų sportininkų, taip lengvai nereikėtų atsisakyti. Kalbu abstrakčiai, neminėsiu atskirų sporto šakų federacijų, tačiau tas pereinamumas turėtų būti neskausmingas. Jeigu toje disciplinoje anksčiau būdavo keturi-penki pajėgūs sportininkai, o dabar beliko vienas, tai kažkas yra ne taip.
Į tai reikėtų atkreipti dėmesį, ir federacijoms nereikėtų greitai atsisakyti savo geriausių trenerių. Geras treneris – tai pusė rezultatų. Galima tiktai pasidžiaugti, kad ėjikai pasiekė tokių rezultatų ir padėkoti patiems sportininkams bei jų treneriams. Didelis ryžtas ir valia davė teigiamų rezultatų.
Puikiai prisimenu, kaip praėjusį olimpinį ciklą labai stengėsi Brigita Virbalytė, kuri, siekdama patekti į olimpines žaidynes, netgi suspendavo savo mokslus Vilniaus universitete, tačiau jai nepavyko nuvažiuoti į Pekiną. Bet valinga sportininkė nenuleido rankų, dar atkakliau ėmė treniruotis, ir dabar Brigita tapo viena iš Lietuvos ėjimo lyderių, dalyvaus Londono olimpinėse žaidynėse, iš jos nemažai tikisi treneriai. Kaip jai seksis, neaišku, žinoma, būtų malonu, kad sportininkė užimtų aukštą vietą.
Visi sportininkai į Londoną bus išlydėti su viltimis, jog jie per olimpines žaidynes garbingai atstovaus mūsų šaliai. O ar nenusivilsite, jeigu mūsų ėjikai Kristina Saltanovič, Brigita Virbalytė, Neringa Aidietytė, Marius Žiūkas ir Tadas Šuškevičius apvils?
Ką reiškia apvils? Nenorėčiau, kad ėjikai Londone būtų paskutinieji ar pasitrauktų iš trasos. Jeigu taip atsitiktų, tada tikrai nusivilčiau, nes matyčiau, kad sportininkai neturi valios ir, ištikus pirmiems sunkumams, palūžo. Kai vykstame į žiemos olimpines žaidynes, realiai žinome, kad mūsų sportininkai tenai nekovos dėl medalių ar aukštų vietų. Maksimum pateks į 30-uką.
Tačiau sportininkams sakome, kad jie padarytų viską, kas įmanoma, ką jie gali. Tada nei aš pyksiu, nei mūsų visuomenė. Esame realistai, žinome, kokia per olimpines žaidynes būna didžiulė konkurencija. Norėčiau, kad ir ėjikai kautųsi dėl auksinio viduriuko, per olimpines žaidynes tai būtų svarus rezultatas, ypatingai tokioje lengvosios atletikos rungtyje, kaip ėjimas.
Nereikia bijoti, savęs nuvertinti. Mūsų ėjikai moterys ir vyrai iš tikrųjų yra geri, aukšto lygio sportininkai.
Su kuriuo ėjiku siejate pačias didžiausias viltis per Londono olimpines žaidynes?
Didžiausią patirtį turi Kristina Saltanovič, kuri dalyvaus jau ketvirtosiose olimpinėse žaidynėse. Šiemet ji net keturis kartus įvykdė olimpinį A normatyvą. Sportininkė teigia, kad jai, kuo karščiau, tuo geriau. Tačiau Londono orai panašūs, kaip ir Lietuvoje. Jie, žinoma, kaitaliosis – gali būti ir vėjų, ir kritulių.
Mes netgi specialias aprangas (apsiaustus) užsakinėjame, nes Didžiojoje Britanijoje orai yra nenusakomi, tenai tarsi kitas žemynas. K. Saltanovič, be abejonės, – Lietuvos ėjikų lyderė, bet pagal valios savybes su ja gali rimtai susikauti Brigita Virbalytė. Ši sportininkė – jaunesnė, jos ambicijos didelės, džiaugiuosi, kad ji pasiekė savo išsvajotą tikslą ir pelnė kelialapį į Londono olimpines žaidynes.
Aš asmeniškai sirgsiu už visus ėjikus, kaip ir kitų sporto šakų atletus. Svarbu, kad sportininkai kovotų, parodytų savo rezultatus ir garbingai atstovautų šaliai.