| Ingvaras Butautas | 2012 m. liepos 10 d. 12:02 |
Į Lietuvą - kartu su futbolo sirgaliais
Laikraštis "Sportas": 1988 m. ledo ritulininkas Darius Kasparaitis patyrė tokį nuotykį, dėl kurio galėjo netapti nei olimpiniu čempionu, nei NHL žaidėju
Netikėto posūkio kaltininkai – Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda, tiksliau – jos gerbėjai.
Birželio mėnesį per vieną savaitę „Žalgiris“ žaidė dvejas rungtynes Maskvoje. 15-metis Maskvos „Dinamo“ ledo ritulio mokyklos auklėtinis nepraleido progos apsilankyti stadione ir palaikyti tautiečių. Jau po pirmųjų rungtynių su Maskvos „Spartak“ Dariaus treneriui teko vykti į nuovadą ir traukti savo auklėtinį iš milicininkų nemalonės.
Iki antrųjų futbolo rungtynių likusias dienas būsimasis olimpinis čempionas leido su viename Maskvos viešbutyje apsistojusiais „Žalgirio“ aistruoliais. Ir, suprantama, kartu su jais patraukė į antrąsias „Žalgirio“ rungtynes. Su „Dinamo“. Po šio mačo treneriams D. Kasparaitį teko vežtis kur kas iš toliau nei milicijos skyrius...
Po rungtynių „Žalgirio“ sirgalius Maskvos milicininkai sukišo į autobusiuką ir nuvežė į geležinkelio stotį. Jaunąjį ledo ritulininką – taip pat, nes jis vyko palydėti į tėvynę naujųjų savo draugų.
Kas tuo metu virė paauglio galvoje, dabar kažin ar D. Kasparaitis atsakytų ir pats. Bet palydos virto kelione į Lietuvą, ryžtu baigti siekti ledo ritulio aukštumų, noru gyventi gimtuosiuose Elektrėnuose ir stebėti „Žalgirio“ mačus Pietų IV tribūnoje...
Kitą dieną D. Kasparaitis susitiko su savo senais draugais jau gimtajame mieste.
„Iš pradžių pažaidžiau su draugais kieme. Vakare grįžau namo visas purvinas. Mama apstulbusi klausia: „Ką tu čia darai?“ Sakau – atvažiavau į Lietuvą gyventi...“ – prisiminė ledo ritulio žvaigždė.
Ledo ritulininko motina paskambino treneriui Aleksejui Nikiforovui.
„Treneris ir išvežė atgal į Maskvą. Tą pačią dieną, kai atvykome, mane nuvežė į SSRS jaunių rinktinės stovyklą“, – kalbėjo D. Kasparaitis.
Daugiau jis „Žalgirio“ rungtynėse Maskvoje nesirodė. Ledo ritulio treneriai išmoko Lietuvos futbolo komandos tvarkaraštį ir mačų dienomis visada rasdavo jaunajam gynėjui iš Elektrėnų užsiėmimų...
Birželio mėnesį per vieną savaitę „Žalgiris“ žaidė dvejas rungtynes Maskvoje. 15-metis Maskvos „Dinamo“ ledo ritulio mokyklos auklėtinis nepraleido progos apsilankyti stadione ir palaikyti tautiečių. Jau po pirmųjų rungtynių su Maskvos „Spartak“ Dariaus treneriui teko vykti į nuovadą ir traukti savo auklėtinį iš milicininkų nemalonės.
Iki antrųjų futbolo rungtynių likusias dienas būsimasis olimpinis čempionas leido su viename Maskvos viešbutyje apsistojusiais „Žalgirio“ aistruoliais. Ir, suprantama, kartu su jais patraukė į antrąsias „Žalgirio“ rungtynes. Su „Dinamo“. Po šio mačo treneriams D. Kasparaitį teko vežtis kur kas iš toliau nei milicijos skyrius...
Po rungtynių „Žalgirio“ sirgalius Maskvos milicininkai sukišo į autobusiuką ir nuvežė į geležinkelio stotį. Jaunąjį ledo ritulininką – taip pat, nes jis vyko palydėti į tėvynę naujųjų savo draugų.
Kas tuo metu virė paauglio galvoje, dabar kažin ar D. Kasparaitis atsakytų ir pats. Bet palydos virto kelione į Lietuvą, ryžtu baigti siekti ledo ritulio aukštumų, noru gyventi gimtuosiuose Elektrėnuose ir stebėti „Žalgirio“ mačus Pietų IV tribūnoje...
Kitą dieną D. Kasparaitis susitiko su savo senais draugais jau gimtajame mieste.
„Iš pradžių pažaidžiau su draugais kieme. Vakare grįžau namo visas purvinas. Mama apstulbusi klausia: „Ką tu čia darai?“ Sakau – atvažiavau į Lietuvą gyventi...“ – prisiminė ledo ritulio žvaigždė.
Ledo ritulininko motina paskambino treneriui Aleksejui Nikiforovui.
„Treneris ir išvežė atgal į Maskvą. Tą pačią dieną, kai atvykome, mane nuvežė į SSRS jaunių rinktinės stovyklą“, – kalbėjo D. Kasparaitis.
Daugiau jis „Žalgirio“ rungtynėse Maskvoje nesirodė. Ledo ritulio treneriai išmoko Lietuvos futbolo komandos tvarkaraštį ir mačų dienomis visada rasdavo jaunajam gynėjui iš Elektrėnų užsiėmimų...