Raketė – jau kūdikio vežimėlyje

Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) prezidentą Rimgaudą Balaišą liepos 13 d. daugelis sveikina su 60-mečio jubiliejumi. Pats jis nešvenčia.

„Taip, oficialiuose dokumentuose įrašyta, kad gimiau liepos 13-ąją. O iš tiesų gimiau prieš mėnesį – birželio 13 dieną“, – sako jubiliatas.

PRADŽIA. R. Balaiša juokauja, kad stalo tenisininku jis tapo dar nuo vežimėlio laikų. Galima tai suprasti, kai tavo mama – legendinė Bronė Balaišienė, daugkartinė Lietuvos ir SSRS stalo teniso čempionė, vėliau – šios sporto šakos trenerė.

„Mama į stovyklas mane vežiodavosi dar nevaikščiojantį. Rungtynių metu kiti sportininkai – mamos kolegos – vežimėlį pastumdydavo... Duodavo ir palaikyt raketę, ji nelabai sunki. Todėl stalo tenisas man į kraują įaugęs. Ketveriais metais vyresnė sesuo Laima taip pat žaidė. Ji buvo jauniausia sporto meistrė SSRS tarp visų sporto šakų sportininkų, tada jai buvo 11 metų. O 14-os jau buvo Sąjungos čempionė. Ir namie, ir visur kitur mačiau stalo tenisą. Nuo vaikystės namuose: kamuoliuką daužo į grindis, sesuo ir mama daro papildomus pratimus. Kai pradėjau pats šį tą suprasti, būdamas 5–6 metų, ėmiau su rakete draugauti. Prisiminkime, kuriais laikais tai buvo. Septintasis dešimtmetis: stalo tenisas būdavo toks pat populiarus kaip krepšinis. Ir halė būdavo pilna per stalo teniso varžybas“, – pasakojo LSTA prezidentas.

Vis dėlto R. Balaišai nepavyko laimėjimais pakonkuruoti su kitais šeimos nariais: mama ir seserimi Laima Balaišyte-Amelina.

„Tėvukas buvo vienintelis, nežaidęs stalo teniso. Jis buvo respublikinės kategorijos teisėjas. O aš sportavau. Nors nepasiekiau tokių laimėjimų kaip mama arba sesuo, bet iš esmės su stalo tenisu gyvenu iki šiol. Pats aktyviai žaidžiau iki 36 metų, buvau daugkartinis Lietuvos čempionas, bet daugiausia – komandiniuose čempionatuose, trejetą kartų – dvejetų varžybose. Sąjungoje jokių rezultatų nepasiekiau“, – sakė jubiliatas.

Komandinio stalo teniso Lietuvos čempionu R. Balaiša tapo aštuonis kartus, du kartus laimėjo vyrų dvejetų, kartą – mišriųjų dvejetų varžybas.

Stalo tenisininkų dinastija – ne tik Balaišų šeimos išskirtinumas. Seserys dvynės Giedraitytės savo atžalas taip pat išaugino stalo tenisininkėmis. Vienos jų – Romualdos Giedraitytės-Garkauskienės – duktė Rūta Paškauskienė yra daugkartinė Europos čempionė.

„Nemanau, kad dinastijos – vien stalo teniso dalykas. Ir kitose sporto šakose taip būna. Tiesiog visi bando tai, kur jų tėvai būna pasiekę gerų rezultatų, ne visada visiems pasiseka. Štai mano sesuo buvo „supertalentas“, aš – ne toks. Esu verslininkas ir asociacijai vadovauju, daugiau organizacinių gabumų turiu“, – aiškino R. Balaiša.

NAUDA. Organizacinius R. Balaišos gabumus stalo tenisininkai pastebėjo neilgai trukus po to, kai jis baigė sportininko karjerą. 1992-aisiais jis buvo išrinktas į LSTA vykdomąjį komitetą, o po dvejų metų darbo, plėtodamas LSTA ryšius su užsieniu, buvo išrinktas asociacijos prezidentu ir vadovauja jai iki šiol.

„Esu viešbučio Senamiestyje savininkas. Tai su sportu nesusiję. Sportas išugdo tam tikrus charakterio bruožus: žmogus tampa organizuotas, atkaklus. Ne vienas mūsų stalo tenisininkų vėliau turėjo savo verslą. Žmonės sportuodami išmoksta susikoncentruoti ir pasiekia tam tikrų rezultatų kitur“, – pasakojo R. Balaiša.

R. Balaiša neužmiršta ir stalo teniso raketės. Suprantama, tiek laiko, kiek sportui skyrė jaunystėje, dabar skirti negali.

„Retkarčiais pažaidžiu. Žiemą stengiuosi kartą per savaitę, vasarą – rečiau. Namuose stalo įsirengęs neturiu. Nes, kai yra noras, tai nėra problemos nuvykti į sporto mokyklą ir pasportuoti“, – sakė R. Balaiša.

Tiesa, Balaišų teniso dinastiją vargu ar kas pratęs. Bent jau R. Balaiša tvirtina, kad nei jo, nei sesers atžalos nėra linkusios į stalo tenisą.

„Turiu žmoną ir sūnų. Sūnus irgi treniravosi pas močiutę B. Balaišienę, bet tradicijų nepratęsė. Įgrūsti lopšyje jam į rankas raketę buvo galima, bet reikėjo, kad ji ten laikytųsi... Ir sesers vaikai, vaikaičiai lyg ir žaidė, bet dabar metė žaisti. Taigi, ateityje jie mūsų tradicijų nepratęs...“ – kalbėjo LSTA vadovas.

AKTUALIJOS. Šiemet olimpinėse žaidynėse nežais nė vienas Lietuvos stalo tenisininkas. Tačiau LSTA prezidentas neigia, kad tai šalies stalo teniso smukimas.

„Pastaruoju metu pasaulyje konkurencija yra milžiniška. Vienintelė Rūta Paškauskienė galėjo ją atlaikyti ir dalyvavo pastarosiose olimpiadose. Šioje nedalyvavo dėl to, kad laukiasi kūdikio, o kiti sportininkai yra ne to lygio, kad galėtų dalyvauti. Labai sudėtinga stiprų sportininką išauginti. Latviai sugebėjo išauginti naujos kartos 22 metų vaikiną, jis pateko į olimpines žaidynes. Bet jei lygintume komandines varžybas, mes stipresni ir už estus, ir už latvius. Tokiomis finansinėmis sąlygomis, kokias turime, pasiekėme labai daug. Vokiečiai, prancūzai nesugeba išauginti tokios sportininkės kaip mūsų Rūta. Todėl kines „perka“. Ir nemanau, kad lygiavertę pareigą Rūtai išauginti įmanoma. Tokia kaip Rūta yra stebuklas“, – kalbėjo apie Lietuvos stalo teniso aktualijas R. Balaiša.

Jis tvirtino, kad Lietuvos stalo teniso biudžetas siekia 150 tūkst. litų.

Anot R. Balaišos, kitaip nei lėšomis, populiarumu stalo tenisas Lietuvoje skųstis negali. Nors ši sporto šaka ir nėra tokia populiari, kokia buvo R. Balaišos sportavimo laikais sovietmečiu. Tuomet teniso stalas buvo būtinas kiekvienos mokyklos atributas.

„Turime šešias vyrų ir tris moterų komandinio stalo teniso lygas. Iš viso jas sudaro apie 200 komandų. Kokiose kitose sporto šakose, be krepšinio ar futbolo, Lietuvos čempionate dalyvauja toks komandų skaičius? Taip yra todėl, kad turime tradicijas. Ir rajonuose yra žmonių, kurie kažkada žaidė stalo tenisą, jie perduoda tradicijas jaunimui. Tad nėra susidomėjimas stalo tenisu užgesęs. Žmonės skambina, klausia patarimų, kokį teniso stalą pirkti. Taip, vidurinėse mokyklose teniso stalų dabar beveik nerasi. Bet mes turime tarptautiniuose reitinguose po 17–18 žmonių ir tarp vyrų, ir tarp moterų. O lauko tenisas ar badmintonas teturi po kokius tris sportininkus, turinčius reitingą“, – kalbėjo LSTA prezidentas.

Savo žodžiams patvirtinti R. Balaiša pateikė tokią statistiką: „SSRS asmeniniuose čempionatuose lietuviai iškovojo 50 aukso medalių. Drauge su komandinėmis ir dvejetų pergalėmis – būtų per 100. Bet kurią imkite sporto šaką – sunkiai rasite tokių laimėjimų. Nepriklausomybės laikais iškovota 16 Europos medalių. Kuri olimpinė sporto šaka tiek turi? Nedaug kas gali lygintis su stalo tenisu.“

Rimgaudas Balaiša

Gimė 1952 m. birželio 13 d. Vilniuje

1970, 1972 m. – Lietuvos vyrų dvejetų čempionas

1982 m. – Lietuvos mišriųjų dvejetų čempionas

1967, 1975–79, 1984, 1985 m. – Lietuvos komandinių čempionatų aukso medalio laimėtojas

Nuo 1994 m. – Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas

1974 m. baigė VISI

2002 m. apdovanotas LTOK olimpine žvaigžde

2002 m. apdovanotas KKSD medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“