Ingvaras Butautas 2012 m. liepos 23 d. 14:24

Čempionų viduje dega ugnis

Krepšinio ekspertai R. Endrijaitis ir L. Kvedaravičius apie Lietuvos 20-mečių rinktinę kalba panašiai: tai stipraus charakterio komanda

"Prieš tą čempionatą galvojau - kaip jie atrodys be Jono Valančiūno? Ar pakaks jiems jėgos po krepšiais? Bet, kaip matėme, jos atsirado," - džiaugėsi Lietuvos 20-mečių rinktinės iškovotu Europos čempionato aukso medaliu ilgametis krepšinio treneris Rimantas Endrijaitis.

 

Lietuvos krepšininkai, vadinami auksine karta, savo trofėjų kolekcijoje jau turėjo keturis aukso medalius ir iki šiol. Krepšininkai 2007-aisiais laimėjo olimpinį festivalį Serbijoje, 2008-aisiais triumfavo Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionate Italijoje, 2010-aisiais Vilniuje kabinosi Europos jaunių (iki 18 metų) čempionato aukso medalius, o pernai Rygoje kėlė pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionų taurę.

 

Bet Europos pirmenybės Slovėnijoje jiems nebuvo lengvos.

 

Pirmame etape Lietuvos rinktinė keturių komandų grupėje užėmė trečią vietą, nugalėjusi tik Švediją.

 

Baigiantis antrajam etapui Lietuvos likimą sprendė šeimininkų komanda. Slovėnai laimėjo jiems patiems nieko nelemiančias rungtynes prieš ispanus ir dėl to lietuviams susiklostė paranki situacija - jie užėmė antrą vietą grupėje.

 

Ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinė 79:43 nušlavė graikus, 73:68 įveikė serbus ir finale 50:49 nugalėjo prancūzus.

 

Charakteris

 

Šiose pirmenybėse Lietuvos 20-mečiams negalėjo padėti ankstesnių metų komandos lyderis vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas, kuris su Lietuvos vyrų rinktine ruošiasi Londono olimpinėms žaidynėms.

 

"Prieš šį čempionatą vilčių, kad ši rinktinė užkops ant aukščiausio pakylos laiptelio, buvo nedaug. Rinktinė prarado vieną savo lyderių - "centrą", kurio pagalba buvo laimėti keli medaliai prieš tai. Jo nebuvimas rinktinei gyvenimo tikrai nepalengvino. Vyrai parodė charakterį, užsispyrimą ir ryžtą. Ypač - tada, kai reikėjo: ketvirtfinaly, pusfinaly, finale demonstravo savo čempionišką dvasią. Tai iš tikrųjų yra auksinė karta. Jų pasiekimas - penki medaliai per šešias vasaras - yra unikalus. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad kuri nors rinktinė tokį dalyką galėtų pakartoti," - vertino Lietuvos 20-mečių pasiekimus Vilniaus "Sakalų" sporto direktorius Linas Kvedaravičius.

 

Epitetų komandos charakteriui negailėjo ir R. Endrijaitis: "Svarbiausia, kad jie turi ugnies viduje. Liepsnelę. Nekreipia dėmesio į lietuvišką nihilizmą, kai jiems sako: jūs nepadarysit, jums nesigaus, jūs neturite to ar to."

 

R. Endrijaitis mano, kad Lietuvos krepšininkams padėjo tai, kad jie pripratę žaisti ne vien su savo bendraamžiais, bet ir suaugusiųjų klubuose.

 

"Kas labai gerai - kad tie jauni vyrukai žaidžia su vyrais. Ne su bendraamžiais, bet LKL, NKL. Ir tas žaidimas ir treniruotės su vyrais duoda jiems daug: jie moka žaisti kontaktinį krepšinį, turi daugiau jėgos, įžūlumo," - kalbėjo ilgametis treneris.

 

Strategas

 

"Kazys Maksvytis šią rinktinę treniravo nuo tada, kai žaidėjams buvo po 15 metų. Jis juos puikiai pažinojo nuo vaikystės ir geriausiai žinojo, kaip jų sugebėjimus panaudoti aikštelėje. Tas bendras darbas penkis metus davė savo rezultatus. Šis medalis - vienas sunkiau iškovotų per šios komandos istoriją. Žaidžiama buvo be pagrindinio savo centro ir didelis Kazio nuopelnas, kad šią problemą rinktinė išsprendė. Treneris puikiai susitvarkė su savo pareigomis," - vertino Lietuvos rinktinės stratego darbą L. Kvedaravičius.

 

Jam antrino ir R. Endrijaitis: "Be abejo, trenerio indėlis yra. Juos treneris juk daug metų treniruoja - nuo pat karjeros pradžios. Ir todėl jis puikiai žino žaidėjų asmenines savybes. Žino, kada ką įleisti,  kada kas ko nepadarys, kas gali išsigąsti, o kas imsis iniciatyvos."

 

Ateitis

 

Abu krepšinio ekspertai apie auksinės kartos komandos perspektyvas kalbėjo panašiai.

 

"Kokie keturi turi patekti į rinktinę ateityje. Kai jiems bus 22-23 metai, viskas matysis ar žaidėjas išaugs ar ne. Aišku priklauso nuo daug ko: kur paklius - pas kokį trenerį, kiek gaus laiko rungtyniauti. Tiesiog jiems reikia atsidurti laiku ir vietoje. Taip jau būna ne tik krepšinyje, o visame gyvenime," - įsitikinęs R. Endrijaitis.

 

L. Kvedaravičius pažymėjo ne tiek sėkmę ar trenerių pagalbą, bet pačių krepšininkų būsimas pastangas.

 

"Nesakau, kad visi dvylika, bet keli žaidėjai artimiausiu metu pasibels į vyrų rinktinės kandidatų sąrašus. juolab, kad mūsų vyrų rinktinė yra ant to slenksčio, kai bus didžioji kartų kaita. Po šios olimpiados trys, keturi ar dar daugiau žaidėjų tikrai baigs karjerą rinktinėje. Ir artimiausias rezervas yra šie jaunikaičiai, kurie užkopė ant aukščiausios pakylos Europoje. Be abejo dar praeis pora-trejetas metų, kad jie įsitvirtintų vyrų krepšinyje. Tai yra sunkus darbas. Keli ateinantys metai parodys, kurie jų išliks. Nes tai reikalaus daug pastangų, darbo, šiek tiek kitokio žaidimo ir profesionalaus požiūrio į darbą. Dabar dar sunku nuspėti, kas iš dabartinių 20-mečių džiugins puikiais rezultatais mus ateityje," - tokią jaunųjų krepšininkų ateitį nubrėžė "Sakalų" sporto direktorius.