Elijus Kniežauskas, DELFI.lt 2012 m. liepos 23 d. 22:05

"J. Valančiūnui sunku žaisti prieš stipresnius"

Iš rikiuotės iškritus ilgamečiui komandos vidurio puolėjui Robertui Javtokui, K. Kemzūra žada propaguoti kiek kitokį krepšinį

Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė „Siemens“ arenoje surengė paskutinę treniruotę prieš susitikimą su Islandijos krepšininkais. Iš rikiuotės iškritus ilgamečiui komandos vidurio puolėjui Robertui Javtokui, o jaunajam „centrui“ Jonui Valančiūnui nerodant puikaus rezultato rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra teigė, kad teks propaguoti kiek kitokį krepšinį.

„Savo minusus bandysime paversti pliusais. Mes turime problemų žaisdami prieš aukštesnius varžovų centrus. Esame žemesni, tačiau, galvoju, kad ir varžovams turėtų kilti problemų dėl mūsų judresnių didelių žaidėjų. Darius Songaila gerai meta iš vidutinio nuotolio, mes turime tai išnaudoti, be to Karakase jis parodė, kaip gali gintis prieš didelius žaidėjus“.

Treneris neslėpė, kad komandai trūksta R. Javtoko jėgos, ypač gynyboje, o dabartiniam pagrindiniam vidurio puolėjui Jonui Valančiūnui dar reikia padirbėti.

„Jonui dar daug ko reikia išmokti, kartais jis vėluoja sugrįžti į gynybą ir sunku jam žaisti prieš stipresnius centrus. Visi kiti komandos nariai turi prisidėti, bet tikiu, kad Jonas gali žaisti geriau“, - sakė jis.

Strategas teigė, kad J. Valančiūno indėlis į komandos žaidimą priklausys nuo jo paties ir išskyrė didžiausias klaidas – greitą pražangų rinkimą ir neskubėjimą grįžti į gynybą, bet pridūrė, kad nenori savo vidurio puolėjui daryti spaudimo.

„Jonas dar turi laiko iki 25-erių metų, kol sustiprės. Mums jo reikia jau šiandien ir jis tai supranta. Žinoma, aš nenoriu jam daryti spaudimo, aš tik noriu, kad visi žaidėjai stengtųsi, kad žaistume iš visų jėgų, iš visos širdies“, - tęsė K. Kemzūra.

Treneris vakarykštėse rungtynėse įžvelgė ir teigiamų dalykų:

„Nusiteikimo, koncentracijos ir komandinės dvasios atžvilgiu vakarykštės rungtynės buvo žingsnis atgal, palyginti su Karakasu. Tačiau kitais aspektais, pavyzdžiui, taktiniu, padarėme nemažai gerų dalykų, bet galbūt klaidos ir bendras rezultatas tai užgožė“, – kalbėjo treneris.

Komandos kapitonas Linas Kleiza teigė, kad rungtynės su rusai nors ir pralaimėtos, bet įnešė ir gero. Komanda labai nori susitikti rusus olimpiniame turnyre, taip pat įsivyravo geležinė drausmė, o per treniruotes žaidėjai daug geriau juda.

L. Kleiza, kaip ir treneris teigė, kad dar neanalizuoja būsimų varžovų, o koncentruojasi į kontrolines rungtynes. Žaidėjas pasakojo, kad tai bus ne tik atsisveikinimo rungtynės. Žaidėjas pridūrė, kad olimpiadoje niekam nebus įdomu ir niekas jų negailės dėl minkštesnės priekinės linijos ir komandai bandys užlopyti visas skyles.

„Treniruotis reikia, o progų tam liko nedaug. Rungtynės bus proga gerai treniruoti ir pasirengti žaidybinėms situacijoms. Reikia toliau dirbti, gerinti žaidimą, o tai geriausia daryti per varžybas“, - tęsė jis.

J. Valančiūnas tikino, kad sekmadienį Lietuvos dvidešimtmečiams laimėjus auksą Europos čempionate jį užplūdo geri prisiminimai ir nostalgija. Telefonu žaidėjas pasveikino trenerį ir visą komandą.

„Netekus Roberto susilpnėjome tiek puolime, tiek gynyboje. Dabar man tenka kompensuoti jo darbą, nors nesiseka taip kaip jam, tačiau stengiuosi iš visų jėgų“, – kalbėjo jaunasis vidurio puolėjas.

J. Valančiūnas sakė su treneriu kalbantis tik apie žaidybinius dalykus ir neklausė, kiek jam dabar teks papildomo laiko aikštelėje.