| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. rugsėjo 2 d. 12:07 |
Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje komercijos atašė Andrius Nikitinas atspėjo, kad per Londono olimpiadą lietuviai laimės penkis medalius
Andrius Nikitinas per Londono olimpines žaidynes stengėsi pabuvoti kuo daugiau varžybų, kur tiktai dalyvaudavo Lietuvos sportininkai. Jis buvo ir iškilmingame vakare, kai ambasada pas save priėmė Lietuvos olimpinės rinktinės misijos vadovus, atskirų sporto šakų federacijų prezidentus ir generalinius sekretorius, Lietuvos federacijų sąjungos vadovus.
Andriau, ar olimpinės žaidynės pakeitė Londono gyvenimą?
Tikėjausi, kad olimpinės žaidynės Londono gyvenimą pakeis labiau. Maniau, kad Londonas su tuo nesusitvarkys. Gyvenimas kažkiek pasikeitė, tačiau ne itin daug. Nebuvo tų didžiųjų spūsčių, kurios buvo prognozuotos. Mane labai nustebino savanoriai – negaliu pasakyti, kas juos mokė, tačiau jie darė didžiulę įtaką Londono gyvenimui olimpinių žaidynių metu.
Anksčiau miesto centre būdavo labai daug turistų, o olimpiados dienomis jų ženkliai sumažėjo. Olimpinės žaidynės Londonui perteikė labai malonią, šiltą olimpinę dvasią. Visi sporto žmonės malonūs, puikiai vienas kitą supranta, nėra jokios įtampos, kokia paprastai būna darbo metu. Tai – bėgimas ryte, bėgimas vakare, o olimpinių žaidynių metu Londone buvo mažiau žmonių su kaklaryšiais.
Ar jūsų kolegos žaidynių metu dirbo visą dieną, ar turėjo galimybę pasidžiaugti ir olimpiada?
Mūsų visas kolektyvas dirbo, nes lietuvių srautas Londone yra didžiulis. Konsulinis departamentas per dieną priima po 150 žmonių, jis negalėjo atsitraukti nuo įprasto režimo. Per olimpines žaidynes atsirado ir papildomų užduočių, tačiau jos buvo malonios ir didesnių rūpesčių nesukėlė.
Mes netgi turėjome ambasados atstovą Giedrių Tamašauską ryšiams su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.
Trečius metus mano tiesioginis darbas susijęs su verslu. Daugiausiai atsakau už prekybinius ryšius, skatinu lietuvių bendradarbiavimą su įvairiomis kompanijomis, o kitas pagrindinis darbas - skatinu britų investicijas į Lietuvą, stengiuosi prisidėti prie efektyvaus ekonominių bei verslo iniciatyvų užsienio valstybėse koordinavimo, padedu Lietuvos įmonėms rasti bendradarbiavimo partnerių.
Esu pavaldus ambasadai ir Lietuvos ūkio ministerijai. Olimpinių žaidynių metu su verslininkais dalyvaudavome tuose pačiuose renginiuose, stebėdavome olimpines kovas.
Daug mūsų partnerių kolegų tomis dienomis buvo išvykę iš Londono, jų bendravimas buvo neformalus. Tačiau tai buvo ir dalis darbo bei pramogos bei poilsio.
Kokias olimpines kovas stebėjote?
Labai džiaugiuosi, kad su savo kolegomis galėjau matyti Lietuvos sportininkų startus per olimpines žaidynes. Mums bilietų parūpindavo ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Aš stebėjau šuolių į vandenį, futbolo varžybas, boksininko Evaldo Petrausko pasirodymus.
Boksu žaviuosi nuo mažumės, kadangi mano dėdė Vacys Nikitinas buvo tarptautinės klasės boksininkas. Tėtis Vladas Nikitinas žaidė krepšinį, atstovavo Šakiams. Tačiau jis pasirinko teisininko karjerą ir jo sportinė karjera baigėsi. (V. Nikitinas 1995–1997 m. buvo LR generalinis prokuroras, o vėliau - Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – aut. past.).
Sėdėdamas bokso salėje jaučiau didelį malonumą žiūrėti, kaip boksavosi Evaldas Petrauskas. Likau sužavėtas jo didžiuliu ryžtu, ištverme. Manau, kad tas vyras toli eis.
Ar jūsų kolegos irgi mėgsta sportą?
Labai. Sportu labai domisi pats ambasadorius Oskaras Jusys, kuris stebėjo plaukimo, krepšinio, kitas varžybas. Mūsų ambasados darbuotojai dažnai visi kartu žiūrime kokias nors varžybas, susietas su lietuviškuoju sportu. Olimpinių žaidynių metu savo portale informuodavome apie Lietuvių sportininkų startus ir jų pasirodymus per Londono olimpines žaidynes.
Palaikome glaudžius ryšius su mūsų ambasados sportininkų, kurie dalyvauja įvairiose varžybose tarp Londono ambasadų, palaikymo grupe. Mūsų ambasados sportininkai tarp Londono ambasadų gerai pasirodo krepšinio futbolo varžybose.
Kiek Lietuvos sportininkams pranašavote medalių?
Aukso medalių – du, o iš viso – penkis. Mano širdis buvo linkusi prie krepšinio. Olimpinių žaidynių dienomis Londone viešėjo mano dėdė, kuris daug pasakojo apie krepšinį, visą Lietuvos sportą, pats stebėjo olimpines kovas. Vakarais su juo buvo įdomu padiskutuoti.