DELFI.lt, sportas.info 2012 m. rugsėjo 26 d. 17:27

Rinktinės vairas - vėl J. Kazlauskui

Jonui Kazlauskui pakanka ištarti "taip", kad sugrįžtų į Lietuvos krepšinio rinktinės stratego pareigas. Treneris jų atsisakyti nežada

 Lietuvos krepšinio rinktinės vairas turėtų sugrįžti į Jono Kazlausko rankas. Pasiūlyti šiam specialistui treniruoti reprezentaciną šalies krepšinio komandą artimiausius ketverius metus trečiadienį nusprendė Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis komitetas.

1954 lapkričio 21 dieną Panevėžyje gimęs treneris nacionalinei komandai jau vadovavo i. Nuo 1997-ųjų iki 2001-ųjų - jis buvo Lietuvos rinktinės vyr. treneris.

2000-aisiais metai J. Kazlausko vadovaujami lietuviai laimėjo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzą.

Iš rinktinės trenerio posto J. Kazlauskas atsistatydino po fiasko Europos čempionate Turkijoje, kai Lietuvos krepšininkai aštuntfinalyje pralaimėjo latviams.

Perėmus iš J. Kazlausko rinktinės vairą Antanui Sireikai, 2003-aisiais Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais.

Iki šiol Lietuvos krepšininkus treniravo Kęstutis Kemzūra. Tačiau po Londono olimpinių žaidynių, kuriose lietuviai pralaimėjo ketvirtfinalyje, baigėsi jo ir LKF sutartis.

Po žaidynių sportas.info buvo klausė savo skaitytojų: ar K. Kemzūra turėtų ir toliau treniruoti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Tik 33 balsavusieji (3,67 proc.) atsakė taip. Visi kiti - net 865 skaitytojai (96,32 proc.) neabejojo - rinktinei reikia permainų.

LKF vykdomojo komiteto narių dauguma sutiko, kad J. Kazlausko kandidatūra yra geriausia. Per balsavimą už J. Kazlausko kandidatūrą balsavo 17 vykdomojo komiteto narių, vienas susilaikė.

"Pirmiausiai norėčiau padėkoti K. Kemzūrai ir jo štabui už darbą. Linkiu jam ateityje sėkmės", - po LKF Vykdomo komiteto posėdžio sakė federacijos prezidentas A. Sabonis.

 

Tarp galimų kandidatų buvo įvardijami Rimas Kurtinaitis ir Tomas Pačėsas, tačiau rimčiau jų kandidatūros nebuvo svarstomos. "Pirmiausiai buvo iškelta J. Kazlausko kandidatūra ir prie jos sustojome. Kitų kandidatų nesvarstėme", - sakė A. Sabonis.

Nulėmė A. Sabonio prašymas

"Faktas, kad anksčiau esu apie rinktinę kalbėjęs su Arvydu: juk be mano sutikimo manęs nebūtų siūlę“, – DELFI po LKF vadovybės posėdžio sakė J. Kazlauskas, kuris pats susirinkime nedalyvavo.

Pasak trenerio, būsimo ketverių metų kontrakto detalės dar nėra aptartos, tačiau J. Kazlauskas buvo įsitikinęs, kad jas suderinti nebus sudėtinga.

„Nemanau, kad bus kažkokių finansinių klausimų, nes puikiausiai žinau federacijos galimybes. Su Arvydu preliminariai šį klausimą jau atmetėme. Galbūt iškils kažkokių kitokių klausimų, gal aš kam nors neįtiksiu. Nežinau, dar turime pasikalbėti, ir kol kas nėra čia ko spėlioti“, – teigė specialistas, kuris praėjusį sezoną vadovavo Maskvos CSKA (Rusija) klubo krepšininkams.

J. Kazlauskas didelės reikšmės neteikė ir naujo nacionalinės komandos trenerių štabo formavimui.

„Taip giliai kalbėta dar nebuvo. Aš įsivaizduoju, kad bus jauni treneriai, kurie nori dirbti, tobulėti su rinktine. Bet tai nėra esminis klausimas“, – pažymėjo J. Kazlauskas.

Esminis, pasak paties trenerio, buvo A. Sabonio prašymas, nulėmęs sprendimą grįžti į rinktinę. Būtent legendinis krepšininkas įkalbėjo J. Kazlauską peržengti tiek įtampą, tvyrojusią tarp stratego ir buvusio LKF prezidento Vlado Garasto bei LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, tiek asmeninius principus.

„Arvydas yra tas žmogus, kuriam sunku atsakyti. Šiaip aš esu įsitikinęs, kad, vieną kartą atsistatydinus, daugiau slidinėti nėra ko, ir visada tos nuostatos laikiausi. Jeigu jie mano kitaip, ką gi... Paprasčiausiai dabar, po daugelio metų, aš jau žinau, kur brendu. Jeigu būtų baisu, aš nebūčiau grįžęs. Tiesiog dabar iš patirties žinau, kas laukia“, – DELFI kalbėjo Kęstutį Kemzūrą rinktinėje pakeisiantis treneris.

J. Kazlausko karjera
 

Krepšininko karjerą J. Kazlauskas praleido Vilniaus "Statybos" komandoje, kurioje žaidė nuo 1973 iki 1985 metų.

Nuo 1994-ųjų iki 2000-ųjų J. Kazlauskas treniravo Kauno "Žalgirį". Su juo šešis kartus tapo LKL čempionu, 1998-aisiais laimėjo Europos taurę. 1999-aisiais jo treniruojamas "Žalgiris" iškovojo aukščiausią pasiekimą Lietuvos klubinio krepšinio istorijoje - tapo Eurolygos čempionu.

Nuo 2001-ųjų iki 2004-ųjų sausio J. Kazlauskas treniravo Vilniaus "Lietuvos ryto" komandą.

2004-aisias J. Kazlauskas tapo Kinijos rinktinės vyr. trenerio asistentu, nuo 2005-ųjų - vyr. treneriu. Dirbo su Kinijos rinktine iki 2008-ųjų. Jo vadovaujama komanda 2006-aiasiais tapo Azijos žaidynių nugalėtoja.

2004-aiais - 2006-asiais J. Kazlauskas treniravo ir Pirėjo "Olympiakos" (Graikija) klubo komandą.

2009-2010 metais jis dirbo Graikijos rinktinės vyr. treneriu.

2011-2012 metais J. Kazlauskas treniravo Maskvos CSKA (Rusija) komandą. Parėjusė sezoną lietuvis buvo išrinktas geriausiu Rusijos krepšinio lygos treneriu, tačiau CSKA su juo sutarties nepratęsė, sutarusi su italu Ettore Messina.

Šiemet CSKA paskutinę akimirka pralaimėjo lamiemą Eurolygos mačą 61:62 "Olympiakos" ekipai. Nors CSKA klubo vadovai tvirtino, kad jie treneriui neturi jokių priekaištų, pralaimėtas Eurolygos finalas galėjo turėti įtakos jų sprendimą atleisti lietuvį.

Nagrinėjo daugiau klausimų

Išnagrinėję trenerio problemą, LKF VK nariai ėmėsi kitų klausimų.

Vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas pristatė šiais metais Lietuvoje vykusių Europos 16-mečių ir 18-mečių Europos bei 17-mečių pasaulio čempionatų ataskaitą. Pažymėta, kad visi šie turnyrai buvo nuostolingi, tačiau po diskusijos nuspręsta, kad LKF ir toliau turi rengti čempionatus mūsų šalyje. Vykdomojo komiteto nariai nusprendė, kad Lietuva turėtų siekti teisės kitais metais rengti Europos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) čempionatą. Taip pat mūsų šalyje 2013-aisiais vyks pasaulio merginų jaunimo (iki 19 metų) čempionatas.

Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos generalinis sekretorius Nerijus Masiulis pristatė Premijų skyrimo Lietuvos krepšinio treneriams už Lietuvos jaunimo krepšinio populiarinimą ir pasiekimus nuostatų projektą, kuriam buvo pritarta. Pagal šiuos nuostatus kasmet geriausiems šalies treneriams bus skiriama net 120 tūkst. litų: 30 premijų po 3 tūkst. litų ir 3 premijos po 10 tūkst.

Be to, nuspręsta kartu su Lietuvos sporto universitete inicijuoti savotiškos krepšinio laboratorijos kūrimą ir prie jos kūrimo prisidėti finansiškai.

LKF gavo Lietuvos kurčiųjų komiteto (tos pačios komiteto kuruojamų klubų žaidėjos rungtyniaus NMKL ir LMKAL) ir „KTU-Kauno“ (NMKL ir LMKL) prašymus išimties tvarka padidinti žaidėjų, rungtyniaujančių keletoje moterų lygų, skaičių. LKF vykdomojo komiteto nariai sutiko padidinti šį limitą iki 5 žaidėjų.

LKF taip pat sulaukė Klaipėdos „Fortūnos“ (buvusi „Lemminkainen“) prašymo skirti paramą generalinio rėmėjo netekusiam klubui. Vykdomojo komiteto nariai konstatavo, kad federacija negali remti klubų ir prašymo nepatenkino.

Taip pat buvo gautas Vilniaus „Jaunųjų talentų“ prašymas netaikyti mokesčio dėl trenerės Diliaros Velišajevos registracijos. Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio Algirdo Paulausko žmona yra Ukrainos pilietė, tačiau jau daug metų gyvena Lietuvoje, treniruoja Vilniuje jaunąsias krepšininkes ir yra pateikusi prašymą mūsų šalies pilietybei gauti. Vykdomojo komiteto nariai „Jaunųjų talentų“ prašymą patenkino.

Be to, LKF sulaukė Vilniaus „Sakalų“ vienuolikos buvusių ir esamų žaidėjų bei trenerių prašymo uždrausti klubui dalyvauti 2012—2013 metų LKL čempionate dėl skolų. LKL prezidentas Šarūnas Kliokys informavo, kad klubas yra suderinęs skolų grąžinimą su žaidėjais ir įsipareigojo jas likviduoti iki Naujųjų metų. Jei klubas nesilaikys šio plano, jis bus šalinamas iš LKL čempionato.

Vėliau LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas vykdomojo komiteto nariams pristatė LKF indėlį steigiant Šiaulių krepšinio akademiją. Anot vieno LKF vadovų, federacija viena yra nepajėgi išlaikyti tokias akademijas, todėl yra labai sveikintinas modelis, kai prie to viename mieste prisideda ir savivaldybė, ir vietos verslas, ir LKF. Vykdomojo komiteto nariai pritarė, kad federacija turėtų dalyvauti tokiuose projektuose.

Taip pat posėdyje į LKF narius buvo priimti šie klubai: Vilniaus „Jaunieji talentai“, Sostinės moterų krepšinio klubas, („Kibirkštis-VIČI-IKI“), Vilniaus moterų krepšinio klubas („Tiketa“), V. Masalskio krepšinio klubas, Alytaus sporto ir rekreacijos centras, Varėnos „Bitės“, Druskininkų sporto centras, Kalvarijos sporto centras, Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centras, Molėtų rajono kūno kultūros ir sporto centras, Pagėgių savivaldybės papildomojo ugdymo mokykla, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras, Rokiškio rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras, Panevėžio sporto klubas „SK-Mintis“, Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykla, krepšinio akademija „Snaiperis“ ir Kauno „Sporto manija“.

Vykdomojo komiteto nariai taip pat pritarė M. Balčiūno prašymui į LTOK narius vietoje jo deleguoti LKF prezidentą A. Sabonį ir patvirtino 39 600 litų premijos skyrimą 2012 metų Europos čempionatų prizininkus parengusioms krepšinio mokykloms.