Prie LTOK vairo - Daina Gudzinevičiūtė

Šaulė 46 metų Daina Gudzinevičiūtė ar disko metikas 40-metų Virgilijus Alekna? Toks buvo pagrindinis Vilniaus viešbutyje "Karolina" šiandien vykusios Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos rinkimų ir atsakaitos sesijos klausimas.

Slaptas balsavimas aiškiai atsakė į šį klausimą - 57 LTOK nariai palaikė D. Gudzinevičiūtę, 43 - V. Alekną.

LTOK generaliniu sekretoriumi išrinktas Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, viceprezidentais - Lietuvos "Fair Play" komiteto vadovas Arvydas Juozaitis, asociacijos "Sportas visiems" preziudentas  Algis Bronislovas Vasiliauskas ir Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis. Iždininku tapo Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša.

Kartu su šiais LTOK vadovais Vykdomojo komiteto nariais tapo D. Gudzinevičiūtės pasiūlytas Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas bei Generalinės asamblėjos išrinkti Lina Kačiušytė, Viačeslavas Kalininas, Leonardas Čaikauskas, Lilija Vanagienė, Vytas Nėnius ir Gediminas Gutkauskas.

D.Gudzinevičiūtė LTOK prezidento poste pakeis nuo pat organizacijos atkūrimo 1988 m. olimpiniam komitetui vadovavusį 61-erių Artūrą Poviliūną. Jis išrinktas LTOK garbės prezidentu, o LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis tapo LTOK garbės generaliniu sekretoriumi.

Balso teisę turėjo 104 LTOK nariai - 36 olimpinių sporto šakų federacijų delegatai (po du narius iš kiekvienos federacijos), 5 Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintų, bet į olimpiadų programą neįtrauktų sporto šakų federacijų atstovai (po vieną narį), 3 olimpiniai čempionai, 10 LTOK atkūrimo darbo grupės narių, 8 sporto šakų susivienijimų ir kitų sporto organizacijų atstovai bei 7 asmenys, pripažinti ypač nusipelniusiais sportui ir olimpizmui.

Sesijoje dalyvavo 100 LTOK narių.

LTOK prezidentas buvo renkamas slaptu balsavimu. Už tai pasisakė dauguma Generalinės asamblėjos narių.

D. Gudzinevičiūtė, pristatydama savo kandidatūrą Generalinei asamblėjai, kalbėjo: "Manau, man savęs prisistatinėti daug nereikia - kai kurie žinote mane iš veiklos sportininkų komisijoje ar Kūno kultūros ir sporto komisijoje, su kai kuriais mynėme valdžios institucijų slenksčius, su kai kuriais bendravome Olimpinėse žaidynėse... Kodėl apsisprendžiau kandidatuoti ir, kad apsisprendžiau pati, taip pat jau sakiau ne kartą.
 

Sulaukiau kritikos, jog žiniasklaidoje, atsakydama į klausimą apie savo išsilavinimą, pasakiau, jog esu šiuo aspektus pranašesnė už Virgilijų. Atsiprašau, jei kam nors tai nuskambėjo nekorektiškai. Esu atvira, nebijau sakyti ką galvoju - nebijosiu to daryti ir tuo atveju, jei gausiu jūsų pasitikėjimą. Atvirai kalbėsiu apie sporto problemas, aktyviai diskutuosiu apie jas su savivaldos bei nacionalinės valdžios atstovais. Esu atviro pokalbio ir dialogo, o ne užkulisinių žaidimų šalininkė. Gal dėl to man kartais pasidaro pikta, kai žmonės, kurie turėjo aukštas pozicijas, kuriem buvo jos siūlytos, nepasinaudojo suteiktomis galimybėmis, bet juodina LTOK ir sportą. Atvirai pasakiau, jog neturiu pagrindo abejoti Virgilijum, tačiau kai kurie jo šešėliniai komandos nariai man pasitikėjimo nekelia. Iš dalies dėl to ir kvietėme pas save tik Virgilijų, o ne rengėme "derybinius susitikimus komandomis".
 

Turiu daug idėjų ir energijos bei entuziazmo - manau, kad būtent šių savybių reikia komandos lyderiui, LTOK prezidentui.  Tikiu, kad įvairialypis požiūris - vertybė, tad ir į savo komandą siūlau skirtingus žmones. Naują komandą, kurioje subalansuota patirtis, išsilavinimas, entuziazmas, naujos idėjos. Komandą, kurios sudėtis kito, atsižvelgiant į jūsų lūkesčius. Mano komanda įvardijama atvirai ir jokių pilkųjų kardinolų, kuriais gąsdina oponentai, nėra. Tai ne kosmetiniai, bet realūs pokyčiai.
 

Esu įsitikinusi, kad LTOK prezidentas turi būti atviras tiek konkrečių praktinių sportininkų, trenerių problemų sprendimui, tiek siekiant iš esmės gerinti sporto situaciją.
 

Pabrėžiu - turi būti užtikrintas LTOK bei Lietuvos olimpinio fondo veiklos ir finansinis skaidrumas, atsakomybė ir atskaitomybė, teikiamos reguliarios ketvirtinės finansinės ir veiklos ataskaitos.
 

Manau, kad LOF finansams viešumo trūko. Mano nuomone, LOF finansinę veiklą turi kontroliuoti LTOK Vykdomasis komitetas, o ne Revizinės komisijos atstovas kaip kad buvo iki šiol.
 

Tikiu ir sakau atvirai, kad visos sporto šakos reikšmingos ir vertos savo vietos po saule. Visos federacijos turi teisę į gerbūvį. Gyvename laikais, kai jauniems žmonėms ypač svarbios pasirinkimo galimybės, įvairios saviraiškos formos. Jei siekiame jaunimo atitraukimo nuo žalingų įpročių, geresnės jų sveikatos, negalime, remdamiesi stipriojo teise, pjautuvu pereiti per sporto šakas ir palikti tik didžiąsias, gebančiais rašyti projektus ir panašiai.

Olimpinės chartijos 4 straipsnis teigia - "žmogus turi teisę sportuoti". Tikiu, kad tai reiškia, jog kiekvienas turi turėti teisę sakyti "Citius. Altius. Fortus" ir tikėtis tapti dar viena Rūta Meilutyte ar Gintautu Umaru. Žinoma, parama bei dėmesys jauniesiems sportininkams čia ypatingai svarbūs. Turiu numačiusi konkrečią idėją - stipendijas jauniesiems talentingiems sportininkams.
 

Kažkada teko skaityti žiniasklaidoje, kad esu pasakiusi, jog nelabai myliu krepšinį. Tiksliau būtų sakyti, kad suprantu kai kurių sporto šakų jaučiamą nuoskaudą dėl didesnio šiai šakai skiriamo privačių rėmėjų, politikų, žiniasklaidos dėmesio. Užtikrinu, kad, jei mane išrinksite, būdama LTOK prezidente būsiu visiems lygiai teisinga. Ir sieksiu, kad taip elgtųsi ir mūsų valstybės institucijos. Man pikta, kai premjeras pasako: negalime finansuoti sporto bazių, nes visus pinigus suvalgė daugiafunkcinės (nors realiai suprantame - krepšinio) arenos, reikalingos Europos krepšinio čempionatui organizuoti. Arba, kad sporto žiniose pirmiau pakalbama apie krepšinio klubų laimėjimus, NBA naujienas, o tik po to apie irkluotojų iškovotą aukso medalį Europos čempionate. Sutinku, jog krepšinio atstovai galbūt kartais aktyvesni ar verslesni - tad LTOK turi likti visiems lygiai teisinga organizacija, neleidžianti vienai sporto šakai "įsisiautėti".

Taip, esu moteris. Galbūt kai kurie iš jūsų mano, kad tai silpnoji mano, kaip galimos organizacijos vadovės pusė, viena iš federacijų pasakė, jog iš dalies dėl to rinksis Virgilijų. Tačiau nepamirškime - tai, kad esu moteris reiškia, kad iš esmės esu linkusi ne kariauti, o kalbėtis ir ieškoti kompromisų.

Su visa pagarba buvusiems LTOK vadovams, turiu pasakyti, jog pastarasis laikotarpis atskleidė, jog klaidų būta. Tikiu, kad klysti yra žmogiška ir kad laimingas yra tas, kuris visų pirma gali mokytis iš svetimų klaidų. Manau, vienas pagrindinių dalykų, kurio trūko LTOK veikloje yra pro-aktyvesnė komunikacija, bendravimas ir bendradarbiavimas. LTOK komanda padarė daug gerų darbų, tačiau apie juos pamiršdavo papasakoti, nušviesti juos visuomenei. Tad, prasidėjus įvairialypiam puolimui, būdavo sunku atremti tam tikrus niekuo nepagrįstus kaltinimus. Esu tikra, kad LTOK turi pats aktyviau nušviesti savo veiklą, gerus darbus sporto bendruomenės labui. Tai itin svarbu, siekiant skaidrumo, viliantis didesnio finansavimo iš privačių rėmėjų. Dabartinis viešumo trūkumas sukūrė terpę nepagrįstiems gandams, tuo kenkdamas ir olimpinio judėjimo įvaizdžiui.

Negalime kalbėti apie sportui aktualius klausimus tik žaidynių laikotarpiu. Aktualius klausimus privalome kelti ir spręsti kasdien.

Sportininkų treniruočių bei varžybų sąlygos labai svarbios - tačiau vien didesni biudžetai rezultatų neatneš. Gali nutikti taip, kad bus norima vis daugiau ir daugiau - vis geresnių salių, vis prabangesnių viešbučių - bet ar tai užtikrina rezultatą? Nesena patirtis Londone skaudžiu mūsų tautai būdu įrodė - deja. Pirma turi būti entuziazmas, įsitraukimas, dialogas. Man įstrigo nemenkos LTOK finansinės paramos sulaukusios R. Meilutytės pirmojo trenerio frazė pasakyta jos sutiktuvių Rotušės aikštėje metu: "Ar pameni, Rūtele, kaip mes kartu svajojome?". Jūsų, sporto specialistai, indėlis, yra ypatingai svarbus. Ypač laikais, kai daugėja atvejų, jog sportininkus bandoma pavilioti sotesniu duonos kąsniu. Mes niekada nesugebėsime konkuruoti finansiniais ištekliais su pasaulio didžiausiomis valstybėmis. Tačiau galime konkuruoti dėmesiu savo sportininkui, patirtimi, patriotiniais jausmais. Dėl to turėjau ir LTOK Asamblėjoje sausį išsakiau aiškią, nedviprasmę poziciją Donatos Rimšaitės klausimu, dėl to su pagarba žiūriu į Maskvos vilionėms atsispiriantį J. Šukliną, dėl to man pikta klausyti apie atvejus, kai medalininkui svarbiausia, jog jo gaunama mašina būtų geresnė nei prasčiau pasirodžiusiojo. Ne apie tai yra sportas.

Sportas visų pirma yra filosofija ir praktika, siekianti dvasios ir kūno vienovės, o ne valstybinės premijos ar honorarai už sezoninius kontraktus klubuose. Visgi, turiu keletą konkrečių idėjų, kaip galima pagerinti sporto bazių situaciją ir jas jau ne kartą įvardijau žiniasklaidoje.

Turime suprasti, kad pastatyti naujas sporto bazes nėra LTOK finansinius išteklius atitinkantis uždavinys. Visgi, LTOK, turėdamas didelį moralinį autoritetą, vienydamas daug federacijų bei sportinių organizacijų ir turėdamas didelį olimpiečių užnugarį, privalo aktyviai diskutuoti su valstybės ir savivaldos institucijomis, idant sporto srities finansavimas būtų didesnis. Pavyzdžiui, kodėl iš valstybės ir savivaldybių biudžeto išleisti keli šimtai milijonų litų sporto ir pramogų arenoms pastatyti, o nesugebama rasti kelių dešimčių milijonų litų reikalingų pabaigti šiuolaikiniam sportininkų rengimo centrui Druskininkuose? Juk jame galėtų treniruotis penkiakovininkai, plaukikai, boksininkai, imtynininkai, lengvaatlečiai, įvairių žaidimų sporto šakų atstovai – pradedant rankininkais, baigiant futbolininkais ir daugelis kitų.

Itin aktualus sporto organizatorių, medikų, gydytojų socialinių garantijų bei sportininkų draudimo nuo traumų klausimas. Reikia matyti ne tik sportininką, bet ir visus, kurie jam padeda. Turi būti teisinga atlygio sistema pagal aiškius kriterijus.

Kartojau ir kartosiu, kad reikia atkreipti dėmesį į federacijose dirbančius asmenis (generalinius sekretorius ir federacijų darbuotojus), kurių atlyginimai nėra deramai sureguliuoti.

Kita vertus, pats federacijų finansavimo modelis neatitinka dabarties realijų - būtina įvesti modelį, kad federacijų pajamos priklausytų nuo pasiektų rezultatų gerėjimo, žinoma, paliekant ne mažesnį nei dabartinis bazinį finansavimą. Turi būti nustatyti aiškūs kriterijai. Neįvardinsiu konkrečių skaičių - tai kvepia populizmu, tačiau užtikrinu, kad finansavimas federacijoms didės.

Naivu tikėtis, kad LTOK prezidentu tapus vienam ar kitam žmogui staiga prasidės pinigų lietus. Būkime realistai - garsaus sportininko pavardė nėra pakankamas argumentas verslo organizacijai pasirašyti rėmimo sutartį. Reikalingi aiškūs ir konkretūs žingsniai, idėjos. Mes tokių idėjų turime. Be to, reikia optimizuoti LTOK veiklą, mažinti vidines sąnaudas, ieškoti kelių efektyvumui.

Nepamiršime ir Olimpinio sporto centro finansavimo - Londono žaidynių rezultatai rodo, kad kooperuotų lėšų modelis veikia. Žinoma, papildomai reikia spręsti netolygaus sportininkų finansavimo olimpinio ciklo metu problemą.

Reikia pradėti aktyvų dialogą su bendruomenėmis, seniūnijomis, kuris įtrauktų ne tik Švietimo ir mokslo ministeriją bei Kūno kultūros ir sporto departamentą, bet ir Sveikatos apsaugos ministeriją ir formuotų valstybinę sveikos gyvensenos politiką. Valstybės aiškiai išsakyta mintis, jog sportas - geriausia sveikatos apsaugos priemonė, ženkliai pagerintų sporto situaciją. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos apklausos rezultatai rodo, kad laisvalaikiu sportuoja tik 27 proc. Lietuvos gyventojų, o 73 proc. neužsiima jokia fizine veikla. Tai labai liūdinantys skaičiai. Ir mes visi šią situaciją galime pakeisti. Olimpinis švietimas, olimpiečių asociacija, TOK programos, glaudesnis bendradarbiavimas - tik keli iš turimų įrankių. Manau, kad reikia aktyviau išnaudoti žiemos sporto šakų potencialą.

Pažįstate ne tik mane, bet ir didžiąją dalį mano komandos ir žinote, ko galite tikėtis. Žinote, jog vyks ne revoliucija, bet evoliucija.

Mano oponentai sako, kad pinigų visi gaus daugiau, niekas nebus nuskriaustas... Bet pagalvokime, kodėl turime tikėti didžiaisiais? Kodėl turime tikėti tais, kurie neigia, jog jiems buvo siūlytas postas, kurie nesilaiko žodžio konkuruoti be purvo?

Man labai nesmagu, jog siekiant LTOK vadovybės kaitos buvo imtasi priemonių, kurios visiškai neatitinka Olimpinės dvasios. Nepagrįsti kaltinimai, ultimatumai, pilamas purvas, spaudimas nėra tai, kuo turi gyventi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, ką apie jį turi skaityti visuomenenė. Mūsų stiprybė - vienybėje.

Puikiai pamenu, kaip stovėdama Rotušės aikštėje per olimpiečių sutiktuves, sakiau: "Manau niekas nesuteikia tiek nesavanaudiško džiaugsmo ir neduoda tokios vienybės, kaip mūsų sportininkų pasiekimai. Tai yra ne pergalė prieš kažką. Tai yra pergalė už. Pergalė už sportą, pergalė už tautos vienybę, pergalė už Lietuvą".

Tad ir jus skatinu rinktis ne prieš, o už - už veiklos tęstinumą, pasiekimų įtvirtinimą, LTOK veiklos tobulinimą, visų mūsų bendrą darbą.

Kaip ir minėjo savo kalboje prezidentas - kitąmet mūsų laukia daug darbų, svarbių renginių. Ne už kalnų ir Sočis bei Rio de Žaneiras.

Neseniai populiari buvo mintis, kad "Lietuva - drąsi šalis". Manau, Lietuva gali būti sporto šalis. Jei jau dabar šalių įskaitoje pagal Londono Olimpinėse žaidynėse iškovotų medalių svarbą ir skaičių yra 34-a, pagal medalius vienam žmogui - 14-a, o pagal aukso medalius vienam žmogui - 8-a, gal galime kelti ir dar ambicingesnius tikslus?

Pabrėžiu - man labai svarbus dialogas. Sieksiu išsiaiškinti visų, net mažiausių federacijų, kitų olimpinių organizacijų, parolimpinio komiteto poreikius (ne tik finansinius), bei ieškoti, kaip spręsti jiems aktualius klausimus. Nemanau, kad LTOK ateitį turi spręsti tik didieji: būtinas dialogas tarp visų sporto federacijų. Turime suvokti, kad populiariausios / didžiosios sporto šakos ir taip mėgaujasi išskirtiniu finansinių rėmėjų ir žiniasklaidos dėmesiu, tad, vedini olimpinės dvasios, privalome pagelbėti silpnesniems.

Manau, kad reikia kalbėtis ir ieškoti kompromiso, ne kovoti susikurtuose mūšiuose. Nepateisinu vykdomo sporto visuomenės supriešinimo, paremto principu "senoji vadovybė" versus "gelbėtojas", skaudu matyti KKSD ir LTOK priešpriešą. Turime veikti visi išvien sporto vardan! Turime propaguoti pagrindinius olimpizmo principus ir vertybes bei stiprinti olimpinį judėjimą šalyje.

Rinkimų kampanijos metu ne viena dešimtis federacijų man neoficialiai jau išsakė palaikymą - esu joms labai dėkinga.

Tačiau yra ir tokių, kurios pasakoja sulaukiančios spaudimo...

Suprantu, kad sulaukiate įvairaus spaudimo - ir iš politikų, ir iš valdininkų... Spaudimo, pažeidžiančio Olimpinės chartijos dvasią.. Spaudimo buvo sulaukęs ir mūsų visų gerbiamas A. Poviliūnas. Jis pasidavė, bet neturime teisės jo už tai pykti. Jis ir taip pašventė šiai organizacijai beveik ketvirtį amžiaus. Mes privalome tęsti pradėtus gerus darbus bei užtikrinti organizacijos tobulėjimą. Tikiu jumis ir viliuosi, jog šiandien pasakysite aiškią poziciją, patvirtinsite įsipareigojimą Olimpinei chartijai, nepasiduosite populistiniams pažadams, o pasirinksite komandą, kuri ne žada, o daro".

* * *

Daina Gudzinevičiūtė (1965 12 23), šaulė (skrendančių taikinių šaudymas). SSRS tarpt. klasės sp. m. (1988). 1989 baigė VU Teisės f‑tą. 1988-2005 dirbo Vidaus reikalų m‑joje. LTOK Vykd. k‑to narė (nuo 2005). Vilniaus aukštojo sport. meistriškumo m-los auklėtinė. Tr.: V. Puzeras (pirmasis), V. Blonskis. Lietuvos (nuo 1986), SSRS (1988-89) rinktinių narė. 1988 SSRS taurės varžybų, pasaulio policijos čempionatų aukso medalių (1988, 1989, 1992) laimėtoja. 1988 Europos čempionė (asm. ir komandinėje įskaitoje), Europos čempionatų sidabro (1992, 2005, 2009) ir bronzos (1992) medalių laimėtoja. 1989 pasaulio čempionė (komandinėje įskaitoje), 2002 pasaulio vicečempionė. Olimpinė čempionė (XXVII OŽ, 2000 Sidnėjus, Sydney), XXVI OŽ (1996 Atlanta, JAV) užėmė 10 v., XXVIII OŽ (2004 Atėnai) - 14 v., XXIX OŽ (2008 Pekinas) - 5 vietą. Nuo 1986 pasiekė ir pagerino 10 Lietuvos rekordų. Dviejų olimpinių rekordų autorė (2000; skrendančių taikinių šaudymas tranšėjinėje aikštėje -71 tšk. iš 75 ir 93 - iš 100). KKSK (1988, 1989), KKSD (1992, 2000, 2002, 2005) medaliai Uż aukštus sporto pasiekimus, Už sporto pergales (2009), VRM vardinis ginklas (2000), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (2001), LTOK Charta Solemnis. Pro Meritis Olimpicis (2005), LTOK atkūrimo dvidešimtmečio medalis (2008), IOC prizas Sportas ir kova prieš dopingą (2009).