| Marytė Marcinkevičiūtė | 2012 m. spalio 17 d. 22:01 |
Brangiausios – mokinių pergalės
„Reikia ir kantrybės, ir tikėti tuo, ką darai“, – teigė spalio 17 d. 60-metį švenčiantis Kauno irklavimo mokyklos direktorius Arvydas Sapka
60-metį švenčiantis Kauno irklavimo mokyklos direktorius Arvydas Sapka save vadina „Barbe šimtadarbe“. Jis ne tik direktorius, bet ir pagalbinis darbuotojas, vadybininkas, daug ką daro savo rankomis. Jei kas nutinka – sėda į automobilį ir važiuoja į parduotuvę, perka detales, remontuoja irklavimo bazės „kampus“.
RŪPESTIS. Pastarosiomis dienomis jubiliatas pirko atnaujinamai pirčiai vamzdžius ir čiaupus, rengėsi artėjančiai žiemai. Kai užšąla vanduo, jo vadovaujami irkluotojai nedidelėje mokyklos sporto salytėje stiprėja fiziškai. Tačiau rimtesnei renovacijai trūksta lėšų. Irklavimo mokykla teikia paraiškas įvairioms institucijoms, tačiau kol kas – kaip žirniais į sieną. Nieko negauna.
Arvydo pagrindinis tikslas – aprūpinti mokyklos irkluotojus geromis valtimis, kad jie galėtų siekti aukštų rezultatų. Irkluotoju buvo pasirengęs tapti ir Arvydo sūnus Giedrius. Tačiau ilgainiui vaikinui atsibodo ir jis metė šią veiklą. Dabar šeimoje A. Sapka – vienintelis irkluotojas.
Anksčiau A. Sapka labai mėgo drožinėti, ilgą laiką buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Sukurdavo darbų, susijusių su tautiniu atgimimu, mėgstama sritimi irklavimu. Tačiau pastaraisiais metais šiam pomėgiui nelieka laiko. Mokyklos direktoriaus kabinetą iki šiol puošia jo išdrožtas rūpintojėlis.
Dabar visas laisvalaikis skirtas visuomeninei veiklai, jis vadovauja Lietuvos sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijai. Kaip pats sako, problemų – labai daug, yra ką veikti. „Dirbame labai daug, o mūsų įvertinimas, pagerbimas – niekinis. Kai pasiekiama rezultatų, sporto mokymo įstaigos neįvertinamos, visa garbė tenka kitiems“, – sako jubiliatas. Be to, jis vadovauja ir prie Švietimo ministerijos esančiai tarpžinybinei darbo grupei.
IRKLUOTOJAS. A. Sapka gimė Rokiškyje, gyveno prie ežero. Vaikystėje mėgo irkluoti valtį, patiko vanduo, saulė, grynas oras. Tačiau Rokiškyje irklavimas nebuvo populiarus. Vidurinėje mokykloje Arvydas bandė užsikabinti už lengvosios atletikos. Kai į tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI) buvo kviečiamas studijuoti gabus jaunimas, rokiškėnas taip pat gavo pasiūlymą tenai mokytis. Įstojo į trenerių fakultetą, siekė įgyti irklavimo specialybę.
Aštuonerius metus treniravosi, jubiliatą tobulino treneris Leonas Aleksandravičius. Įvykdė sporto meistro normą, baigęs LKKI dar porą metų lankė irklavimo pratybas. Irklavo daugiausia porinę dvivietę ir keturvietę, tapo Baltijos šalių čempionu, penkis kartus – Lietuvos čempionu, atstovavo Lietuvai SSRS tautų spartakiadoje, laimėjo tarptautinę „Didžiosios Maskvos“ regatą.
„Irklavome kone ištisus metus, žiemą ir pavasarį važinėdavome treniruotis į šiltus kraštus. Vasarą taip pat daug irkluodavome Kaune, kiekvieną dieną po paskaitų Nemune įveikdavome po 20 ir daugiau kilometrų. Prireikė trejų metų kruopščių treniruočių, kol pagaliau tapau Lietuvos čempionu. Paskutiniaisiais savo sportavimo metais buvau įdarbintas Kauno „Žalgirio“ sporto mokykloje irklavimo treneriu. Atėjo ir jubiliejus, o aš vis dar dirbu su irklavimu“, – sako Arvydas.
Sportininkas, treneris, pedagogas. Ugdydavo jaunus sportininkus ir juos perleisdavo Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos treneriams, treniravusiems rinktines. „Buvo tokia sistema, dirbdavome pagal brigadinį metodą“, – sako jubiliatas. Jam pavyko išugdyti daug Lietuvos čempionų, tarptautinių varžybų laimėtojų, SSRS pirmenybių prizininkų.
DIREKTORIUS. 2001 m. A. Sapka tapo Kauno irklavimo mokyklos direktoriumi ir jai sėkmingai vadovauja iki šių dienų. Pavyko suburti gerą kolektyvą, juo vyras labai didžiuojasi. „Iš pradžių buvo sunku. Sulaukdavau pastabų, įvairiausių nusiskundimų, kad mokykloje dirba daug trenerių, nesugebančių išugdyti didelio meistriškumo irkluotojų.
Tačiau palaipsniui viskas pasikeitė, talentingų irkluotojų pradėjome ieškoti važinėdami po rajonus, juos atrinkdavome ir išbandydavome, vasarą organizuodavome sveikatingumo stovyklas. Būsimieji irkluotojai gaudavo užduočių ir, sugrįžę namo, dirbdavo pagal mūsų rekomendacijas. Po tuo juos vėl pasikviesdavome, o patiems talentingiausiems pasiūlydavome toliau mokslus tęsti ir sportuoti Kaune“, – pasakoja Arvydas.
Dabar šioje specializuotoje mokykloje dviejų sporto šakų – baidarių ir kanojų irklavimo bei irklavimo – atstovus ugdo 18 trenerių, iš jų šeši turi aukščiausiąją kategoriją. Tai: Egidijus Gustas, Algirdas Arelis, Vytautas Butkus, Aleksandras Alekrinskis, Nijolė Savickytė ir Antanas Lavickas.
Susidarius dabartinei ekonominei šalies padėčiai, treneriams buvo sumažintas darbo valandų skaičius, todėl Arvydas nuo šių metų atsisakė dirbti treneriu. „Ieškome naujų būdų, metodų, reaguojame į situaciją. Kad einame teisingu keliu, rodo mūsų rezultatai. Praėjusių metų geriausių Kauno miesto sportininkų dešimtuke buvo net šeši mūsų mokyklos irkluotojai. 2011 m. pirmą sykį surengtame Lietuvos sporto mokymosi įstaigų konkurse miestų grupėje užėmėme pirmąją vietą“, – džiaugiasi Arvydas.
Mokyklos direktorius didžiuojasi Londono olimpinių žaidynių aštuntosios vietos laimėtoja, dukart pasaulio jaunimo ir Europos čempione irkluotoja Donata Vištartaite, triskart pasaulio ir šešis kartus Europos kanojų irklavimo čempionais, Pekino olimpinių žaidynių dalyviais Raimondu Labucku ir Tomu Gadeikiu, pasaulio vicečempionais Ričardu Nekriošiumi ir Andrejumi Olijniku, dukart pasaulio ir dukart Europos jaunių čempione Ieva Adomavičiūte.
Į klausimą, kas jam svarbiausia dirbant mokyklos vadovo darbą, jubiliatas atsakė, kad pirmiausia reikia mėgti savo darbą, jam atsiduoti visa esybe. „Rezultatai iš karto nepasirodo, reikia ir kantrybės, tikėti tuo, ką darai. Gerbiu žmones, kurių jau nėra tarp mūsų. Pagerbdami Monrealio olimpinių žaidynių medalininkės Leonoros Kaminskaitės ir trenerių Vidmanto Galubausko bei Viliaus Sasnausko šviesų atminimą rengiame jų vardo tarptautines baidarininkų ir kanojininkų varžybas „Brača-sport“ regatą“, – sako Arvydas.
Kai kalba pakrypsta apie sportinį inventorių, mokyklos direktoriaus veidas apsiniaukia. Jų sportiniam inventoriui – jau 20–30 metų. „Dar sugebame nusipirkti baidarių ir kanojų irklavimo sportinio inventoriaus, o irkluotojams, anksčiau vadintiems „akademikais“, jo labai trūksta. Jis brangus, kainuoja apie 7 tūkst. eurų, mokykla tokių pinigų neturi. Tačiau turime puikias sąlygas irkluoti Lampėdžiuose, kur ir įsikūrusi mūsų irklavimo mokykla“, – pasakoja jubiliatas.
Gyvenimo etapai
Arvydas Sapka gimė 1952 m. spalio 17 d. Kryliuose (Rokiškio r.). 1976 m. baigė LVKKI. Sporto meistras (1975), penkis kartus Lietuvos čempionas (1973–1976).
1976–1977 m. – „Žalgirio“ sporto draugijos, 1977–1978 m., 1980–1991 m. – Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos, 1978–1980 m. – Kauno VJSM, 1991–2001 m. – Kauno sporto mokyklos „Gaja“ treneris ir dėstytojas, o nuo 2001 m. – Kauno irklavimo mokyklos direktorius. Nuo 2010 m. – Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentas. 2002 m. apdovanotas KKSD bronzos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
RŪPESTIS. Pastarosiomis dienomis jubiliatas pirko atnaujinamai pirčiai vamzdžius ir čiaupus, rengėsi artėjančiai žiemai. Kai užšąla vanduo, jo vadovaujami irkluotojai nedidelėje mokyklos sporto salytėje stiprėja fiziškai. Tačiau rimtesnei renovacijai trūksta lėšų. Irklavimo mokykla teikia paraiškas įvairioms institucijoms, tačiau kol kas – kaip žirniais į sieną. Nieko negauna.
Arvydo pagrindinis tikslas – aprūpinti mokyklos irkluotojus geromis valtimis, kad jie galėtų siekti aukštų rezultatų. Irkluotoju buvo pasirengęs tapti ir Arvydo sūnus Giedrius. Tačiau ilgainiui vaikinui atsibodo ir jis metė šią veiklą. Dabar šeimoje A. Sapka – vienintelis irkluotojas.
Anksčiau A. Sapka labai mėgo drožinėti, ilgą laiką buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Sukurdavo darbų, susijusių su tautiniu atgimimu, mėgstama sritimi irklavimu. Tačiau pastaraisiais metais šiam pomėgiui nelieka laiko. Mokyklos direktoriaus kabinetą iki šiol puošia jo išdrožtas rūpintojėlis.
Dabar visas laisvalaikis skirtas visuomeninei veiklai, jis vadovauja Lietuvos sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijai. Kaip pats sako, problemų – labai daug, yra ką veikti. „Dirbame labai daug, o mūsų įvertinimas, pagerbimas – niekinis. Kai pasiekiama rezultatų, sporto mokymo įstaigos neįvertinamos, visa garbė tenka kitiems“, – sako jubiliatas. Be to, jis vadovauja ir prie Švietimo ministerijos esančiai tarpžinybinei darbo grupei.
IRKLUOTOJAS. A. Sapka gimė Rokiškyje, gyveno prie ežero. Vaikystėje mėgo irkluoti valtį, patiko vanduo, saulė, grynas oras. Tačiau Rokiškyje irklavimas nebuvo populiarus. Vidurinėje mokykloje Arvydas bandė užsikabinti už lengvosios atletikos. Kai į tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI) buvo kviečiamas studijuoti gabus jaunimas, rokiškėnas taip pat gavo pasiūlymą tenai mokytis. Įstojo į trenerių fakultetą, siekė įgyti irklavimo specialybę.
Aštuonerius metus treniravosi, jubiliatą tobulino treneris Leonas Aleksandravičius. Įvykdė sporto meistro normą, baigęs LKKI dar porą metų lankė irklavimo pratybas. Irklavo daugiausia porinę dvivietę ir keturvietę, tapo Baltijos šalių čempionu, penkis kartus – Lietuvos čempionu, atstovavo Lietuvai SSRS tautų spartakiadoje, laimėjo tarptautinę „Didžiosios Maskvos“ regatą.
„Irklavome kone ištisus metus, žiemą ir pavasarį važinėdavome treniruotis į šiltus kraštus. Vasarą taip pat daug irkluodavome Kaune, kiekvieną dieną po paskaitų Nemune įveikdavome po 20 ir daugiau kilometrų. Prireikė trejų metų kruopščių treniruočių, kol pagaliau tapau Lietuvos čempionu. Paskutiniaisiais savo sportavimo metais buvau įdarbintas Kauno „Žalgirio“ sporto mokykloje irklavimo treneriu. Atėjo ir jubiliejus, o aš vis dar dirbu su irklavimu“, – sako Arvydas.
Sportininkas, treneris, pedagogas. Ugdydavo jaunus sportininkus ir juos perleisdavo Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos treneriams, treniravusiems rinktines. „Buvo tokia sistema, dirbdavome pagal brigadinį metodą“, – sako jubiliatas. Jam pavyko išugdyti daug Lietuvos čempionų, tarptautinių varžybų laimėtojų, SSRS pirmenybių prizininkų.
DIREKTORIUS. 2001 m. A. Sapka tapo Kauno irklavimo mokyklos direktoriumi ir jai sėkmingai vadovauja iki šių dienų. Pavyko suburti gerą kolektyvą, juo vyras labai didžiuojasi. „Iš pradžių buvo sunku. Sulaukdavau pastabų, įvairiausių nusiskundimų, kad mokykloje dirba daug trenerių, nesugebančių išugdyti didelio meistriškumo irkluotojų.
Tačiau palaipsniui viskas pasikeitė, talentingų irkluotojų pradėjome ieškoti važinėdami po rajonus, juos atrinkdavome ir išbandydavome, vasarą organizuodavome sveikatingumo stovyklas. Būsimieji irkluotojai gaudavo užduočių ir, sugrįžę namo, dirbdavo pagal mūsų rekomendacijas. Po tuo juos vėl pasikviesdavome, o patiems talentingiausiems pasiūlydavome toliau mokslus tęsti ir sportuoti Kaune“, – pasakoja Arvydas.
Dabar šioje specializuotoje mokykloje dviejų sporto šakų – baidarių ir kanojų irklavimo bei irklavimo – atstovus ugdo 18 trenerių, iš jų šeši turi aukščiausiąją kategoriją. Tai: Egidijus Gustas, Algirdas Arelis, Vytautas Butkus, Aleksandras Alekrinskis, Nijolė Savickytė ir Antanas Lavickas.
Susidarius dabartinei ekonominei šalies padėčiai, treneriams buvo sumažintas darbo valandų skaičius, todėl Arvydas nuo šių metų atsisakė dirbti treneriu. „Ieškome naujų būdų, metodų, reaguojame į situaciją. Kad einame teisingu keliu, rodo mūsų rezultatai. Praėjusių metų geriausių Kauno miesto sportininkų dešimtuke buvo net šeši mūsų mokyklos irkluotojai. 2011 m. pirmą sykį surengtame Lietuvos sporto mokymosi įstaigų konkurse miestų grupėje užėmėme pirmąją vietą“, – džiaugiasi Arvydas.
Mokyklos direktorius didžiuojasi Londono olimpinių žaidynių aštuntosios vietos laimėtoja, dukart pasaulio jaunimo ir Europos čempione irkluotoja Donata Vištartaite, triskart pasaulio ir šešis kartus Europos kanojų irklavimo čempionais, Pekino olimpinių žaidynių dalyviais Raimondu Labucku ir Tomu Gadeikiu, pasaulio vicečempionais Ričardu Nekriošiumi ir Andrejumi Olijniku, dukart pasaulio ir dukart Europos jaunių čempione Ieva Adomavičiūte.
Į klausimą, kas jam svarbiausia dirbant mokyklos vadovo darbą, jubiliatas atsakė, kad pirmiausia reikia mėgti savo darbą, jam atsiduoti visa esybe. „Rezultatai iš karto nepasirodo, reikia ir kantrybės, tikėti tuo, ką darai. Gerbiu žmones, kurių jau nėra tarp mūsų. Pagerbdami Monrealio olimpinių žaidynių medalininkės Leonoros Kaminskaitės ir trenerių Vidmanto Galubausko bei Viliaus Sasnausko šviesų atminimą rengiame jų vardo tarptautines baidarininkų ir kanojininkų varžybas „Brača-sport“ regatą“, – sako Arvydas.
Kai kalba pakrypsta apie sportinį inventorių, mokyklos direktoriaus veidas apsiniaukia. Jų sportiniam inventoriui – jau 20–30 metų. „Dar sugebame nusipirkti baidarių ir kanojų irklavimo sportinio inventoriaus, o irkluotojams, anksčiau vadintiems „akademikais“, jo labai trūksta. Jis brangus, kainuoja apie 7 tūkst. eurų, mokykla tokių pinigų neturi. Tačiau turime puikias sąlygas irkluoti Lampėdžiuose, kur ir įsikūrusi mūsų irklavimo mokykla“, – pasakoja jubiliatas.
Gyvenimo etapai
Arvydas Sapka gimė 1952 m. spalio 17 d. Kryliuose (Rokiškio r.). 1976 m. baigė LVKKI. Sporto meistras (1975), penkis kartus Lietuvos čempionas (1973–1976).
1976–1977 m. – „Žalgirio“ sporto draugijos, 1977–1978 m., 1980–1991 m. – Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos, 1978–1980 m. – Kauno VJSM, 1991–2001 m. – Kauno sporto mokyklos „Gaja“ treneris ir dėstytojas, o nuo 2001 m. – Kauno irklavimo mokyklos direktorius. Nuo 2010 m. – Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentas. 2002 m. apdovanotas KKSD bronzos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.