sportas.info 2012 m. spalio 20 d. 00:06

Būsimų olimpiečių kalvėms - padėkos ir prizai

Tradicinės Lietuvos jaunučių sporto žaidynės oficialiai baigėsi sporto mokyklų ir savivaldybių apdovanojimu. Pirmą kartą didžiausia taurė įteikta Vilniui

Oficialiai baigėsi tradicinės Lietuvos jaunučių sporto žaidynės – įteikti apdovanojimai sporto mokykloms ir  savivaldybėms. Daugiausia apdovanojimų atsiėmė Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno atstovai.

„Jau daugelį metų vykstančių jaunių ir jaunučių žaidynių reikšmė didinant vaikų ir jaunimo užimtumą, atrenkant geriausius sportininkus išlieka didelė. Tačiau šios žaidynės atlieka dar vieną svarbų vaidmenį – skatina sveiką konkurenciją tarp savivaldybių sporto mokyklų ir yra puikus įrodymas savivaldybių administracijoms, merams, kad sportui reikia skirti daugiau dėmesio ir resursų“, – sveikindamas apdovanojimų ceremonijos dalyvius sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Jis taip pat pabrėžė aiškiai matomą pastarųjų metų savivaldybių indėlį į sporto infrastruktūrą.

Naujoji Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė padėkojo šių žaidynių organizatoriams ir dalyviams, kad jie ruošia būsimus olimpiečius.

Renginio organizatorės, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, prezidentas Rimantas Kveselaitis taip pat atkreipė dėmesį, jog šių žaidynių ženkle Londono olimpinių žaidynių ženklo motyvas atsiradęs ne veltui – jis simbolizuoja, jog dauguma šių metų olimpiečių yra dalyvavę jaunučių ar jaunių žaidynėse.

Atrankos varžybos 20-yje strateginių  sporto šakų vyko pusę metų, jose dalyvavo apie 20 tūkst. jaunųjų sportininkų. Finalinės žaidynių varžybos vyko rugsėjo 14-16 d. Klaipėdoje, kur varžėsi 8 sporto šakų – sunkiosios atletikos, krepšinio, futbolo,  salės tinklinio, stalo teniso, bokso, rankinio, šaudymo bei imtynių – jaunieji sportininkai.

Žaidynėse rungtyniauja ne tik jaunieji sportininkai, bet ir savivaldybių sporto mokyklos bei pačios savivaldybės, kurioms už sportininkų laimėjimus skiriami taškai. Šiemet pirmą kartą jaunučių žaidynių istorijoje pirmąją vietą iškovojo Vilniaus miestas.

"Tai paprasta paaiškinti. Tereikėjo parodyti dėmesį ir įvesti elementarią tvarką. O tam pasiekti teko atlikti tris dalykus. Parodyti žaidynėms dėmesį, sudaryti darbo grupę išanalizuoti galimybes ir skirti papildomą finansavimą. Tuo buvo motyvuoti ir treneriai ir jaunieji sportininkai. Įtikinome trenerius, kad šios žaidynės irgi svarbus dalykas, o ne vien jų sporto šakų pirmenybės. Skyrėme 200 tūkst. litų, kad jauniesiems sportininkams būtų organizuojamos pasiruošimo stovyklos, apmokamos kelionės išlaidos, kad Vilnius būtų Vilnius, o ne kokia nors Pabradė ir mūsų sportininkai turėtų gražią aprangą. Tai suveikė ir į žaidynes buvo žiūrima kur kas rimčiau negu anksčiau. Nors darbo grupėje nemanėme, kad laimėsime, o tikėjomės bent jau pralaimėti Kaunui nedideliu taškų skirtumų, sportininkai aplenkė lūkesčius," - aiškino pergalės jaunučių žaidynėse Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.

Lietuvos jaunučių žaidynės finansuojamos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis, žaidynes organizuoja Lietuvos sporto federacijų sąjunga padedant savivaldybių sporto padaliniams.

2012 m. Lietuvos jaunučių sporto žaidynėse vyko 20 – ties   2011 – 2012 metams patvirtintų šalies strateginių sporto šakų: badmintono, baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, buriavimo, dviračių sporto (treke, plentu, kalnų (MTB, XC)), dziudo, futbolo, imtynių (graikų-romėnų ir laisvųjų), irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, rankinio, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, teniso, tinklinio ir paplūdimio tinklinio, žolės riedulio varžybos.

Žaidynėse antrus metus iš eilės dalyvauja visos Lietuvos savivaldybės. Gausiausios, kaip ir kasmet, buvo Vilniaus ir Kauno miestų delegacijos (daugiau kaip po 600 sportininkų) dalyvavo visų žaidynių programoje esančių 20-ties sporto šakų varžybose.

Šiauliečiai dalyvavo 18-os (be badmintono ir sunkiosios atletikos), klaipėdiečiai 17-os (be buriavimo, šaudymo ir žolės riedulio), panevėžiečiai 15-os (be badmintono, buriavimo, irklavimo, šaudymo ir žolės riedulio) sporto šakų varžybose.

Kaip ir ankstesnių metų žaidynėse sporto šakų ir dalyvių skaičiumi savo grupėse pasižymėjo Alytaus miesto, Marijampolės savivaldybės, Utenos rajono, bei mažesnių Biržų, Joniškio, Visagino savivaldybės ir Ignalinos rajonų rinktinės.

Kai kurių  mažesnių savivaldybių sportininkų delegacijos buvo taip pat skaitlingos, kai kurioms iš jų sporto šakų varžybose pavykdavo laimėti net prieš didmiesčių atstovus. Žaidynių auksą laimėjo Joniškio rajono bokso komanda, sidabrą - Kelmės merginų žolės riedulio komanda ir laisvųjų imtynių kovotojai, Tauragės badmintoninkai, Utenos kalnų dviratininkai, Biržų dziudo imtynininkai, Širvintų žolės riedulininkai, brozą - Visagino baidarių ir kanojų irkluotojai, Neringos buriuotojai, Tauragės futbolininkai, Kretingos rankininkės, Biržų šauliai, Joniškio imtynininkai.

Deja yra savivaldybių, kuriose sumažėjęs (arba mažas) sporto šakų skaičius: - Druskininkų miesto sportininkai 2010 m. jaunučių žaidynėse dalyvavo 3 sporto šakų varžybose, o šiais metais – vienos, kartu su Švenčionių rajono, Kazlų Rūdos savivaldybe, Pakruojo rajono ir Neringos savivaldybe. Peržengti dviejų sporto šakų ribos negali Molėtų rajonas, Rietavo savivaldybė bei Birštono miestas.

Autsaiderių  pozicijų savo grupėse neužleidžia Mažeikių savivaldybė, Kaišiadorių ir Panevėžio rajonai, Druskininkų miestas bei Pakruojo rajonas ir Kazlų Rūdos savivaldybė su Birštono miestu. R. Kveselaitis ir K. Rimšelis patarė šių savivaldybių vadovams atkreipti dėmesį ir susirūpinti darbo rezultatais.

Savivaldybių  grupėse, palyginus 2010 ir 2012 metų prizininkų rezultatus, pasikeitė 5 savivaldybės iš 17, o nugalėtojų ir prizininkų pozicijose pasikeitė net 12 savivaldybių. Tokį rezultatą mažesniųjų savivaldybių ir rajonų grupėse įtakojo jų perskirstymas gavus tikslius mokinių skaičius Lietuvos savivaldybėse ir rajonuose iš Švietimo informacinių technologijų centro.



Palyginus su 2010 metų jaunučių žaidynėmis, sporto šakų populiarumas išlieka apylygis, negalima išskirti nė vienoje sporto šakoje stipriai sumažėjusiu dalyvavusių savivaldybių skaičiumi, lengvoji atletika kaip ir kasmet išsaugo „sporto“ karalienės prestižą, šioje sporto šakoje dalyvavo daugiausia – 44 savivaldybės.

Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro vadovas Bronislavas Pliavga džiaugėsi, kad jo miesto sportininkai surinko daugiau taškų nei didesnių miestų - Klaipėdos ir Šiaulių komandos.

"Nors mes visada neblogai pasirodome. 2004-aisiais padarėme miesto sporto reorganizaciją - įsteigėme kūno kultūros ir sporto centrą ir dabar visos pajėgos yra vienoje įstaigoje ir jas pavyksta sukoncentruoti ir lengviau viską suorganizuoti: išvykas, varžybas, apgyvendinimą. Be to turime trenerių pasilikusių nuo Panevėžio sporto internato laikų, o dabar jie yra pačioje brandoje ir tai turi įtakos rezultatams," - kalbėjo panevėžietis.

Penktojoje pagal gyventojų skaičių grupėje, nugalėtojo taurę atsiemė Joniškio rajonas. Joniškiečių į Vilnių atvyko visa delegacija, kartu su miesto meru Gediminu Čepuliu.

"Mums labai malonu, kad šiandien antrus metus iš eilės mums buvo įteikta penktosios grupės nugalėtojų taurė. Labiausiai už tai esame dėkingi treneriams," - sakė Joniškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Karaliūnas.

Daugiausia taškų joniškiečiams pelnė graikų-romėnų imtynininkai. Rajonas į žaidynes dar siuntė žolės riedulio, stalo teniso, lengvosios atletikos, tinklinio ir krepšinio komandas.

"Silpniau buvo su futbolu, nes treneris išėjo į pensiją. Reikės ieškoti naujo trenerio," - pripažino L. Karaliūnas.

Rajono meras - pats žaidė futbolą. 1981-aisiais jis buvo net kandidatas į reprezentacinę Lietuvos komandą Vilniaus "Žalgirį".

"Ir dabar su veteranais futbola sužaidžiu," - pasigyrė G. Čepulis.

Rajono galva ne vien džiaugėsi, bet ir neslėpė Joniškio sporto problemų.

"Prasta yra mūsų aikštynų padėtis. Ankstesnės kadencijos rajono taryba, gavusi Europos Sąjungos lėšų labiau žiūrėjo į mokyklų pastatų renovaciją, o į aikštynus nelabai buvo atsižvelgta. dabar turime tikslą gauti Europos pinigų iš 2014-2020 metų programų ir sutvarkyti kuo daugiau sporto aikštynų. Ko gero vėl prisiminsime dėl buvusios krizės žlugusius planus pastatyti Joniškio sporto centrą," - kalbėjo G. Čepulis.

2012 m. Lietuvos jaunučių sporto žaidynių finalines varžybas pirmieji pradėjo šiuolaikinės penkiakovės sportininkai, kurie rungtyniavo, kovėsi Vilniuje esančiame LOSC lengvosios atletikos manieže bei šaudykloje ir VŠĮ „Svajonių šilas“ plaukimo baseine. Apylygėje kovoje nugalėtojais komandinėje įskaitoje tapo kauniečiai, aplenkę Panevėžio ir Vilniaus rinktines.

Plaukikai audrą kėlė Alytaus sporto ir rekreacijos centro plaukimo baseine, kuris buvo puikiai paruoštas, o varžybų organizatoriai, vyr. teisėjų kolegija bei teisėjai operatyviai ir puikiai atliko savo pareigas. Plaukikai nudžiugino rekordų gausa. Iš viso pasiekta 14 jaunučių sporto žaidynių rekordų. Šiauliečiai pasiekė 1, kauniečiai 4, vilniečiai 7 ir Utenos rajono sportininkai 2 žaidynių rekordus.

Lengvaatlečiai varžėsi Vilniaus „Vingio“ stadione. Puikus oras, geri bėgimo takai ir sektoriai leido sportininkams siekti asmeninių bei žaidynių rekordų. Pagal žaidynių sporto šakų varžybų reglamentą net 9 rungtyse sportininkai gavo aukščiausius įvertinimus t. y. 90 tšk. už pirmąją vietą, merginų ir vaikinų bėgimų rungtyse, vaikinų ir merginų šuolio į tolį, vaikinų ir merginų rutulio stūmimo rungtyse bei 7-kovės ir 8-kovės rungtyse. Ne kiekvieną dieną, ne kiekvienose varžybose ir ne kiekvienas sportininkas gali gerinti žaidynių rekordus. Tačiau šiose 2012 m. Lietuvos jaunučių sporto žaidynėse pagerint 5 žaidynių rekordai. Vilniečiai pasiekė 2, marijampoliečiai, klaipėdiečiai ir Šiaulių rajono sportininkai po 1 žaidynių rekordą.

Žaidynių finalinės varžybos vyko pakankamai sklandžiai. Federacijos, pasirinkdamos finalinių varžybų vietas vadovavosi nuostata, kad finalinės varžybos bus vykdomos geriausiose Klaipėdos ir kitų savivaldybių sporto bazėse. Didelį paruošiamąjį darbą atliko sporto šakų, varžybų vietų, sporto padalinių ir sporto mokymo įstaigų vadovai su savo komandomis.

Daugumoje vykusių sporto šakų varžybų vietose buvo surengti iškilmingi varžybų atidarymai su sportininkų paradine rikiuote, savivaldybių sporto padalinių vadovų pasveikinimais, Lietuvos valstybės himno atlikimu ir vėliavos pakėlimu.