"Dėl pasirodymo olimpiadoje man buvo gėda"

Gėdą dėl Lietuvos rinktinės pasirodymo Londono olimpinėse žaidynėse tebejaučiantis Antanas Guoga komandos vadovo postą paliko dėl nepatikusių buvusio vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros sprendimų.
 

Trejus metus rinktinei vadovavęs Guoga „BasketNews.lt“ vaizdo konferencijoje pareiškė, kad veteranų Šarūno Jasikevičiaus ir Dariaus Songailos pastaraisiais metais į nacionalinę komandą kviesti nebereikėjo.
 

Palikti rinktinę Guoga norėjo dar prieš Lietuvoje vykusį Europos čempionatą, kai Kemzūra į galutinį komandos dvyliktuką neįtraukė jaunųjų Donato Motiejūno ir Mindaugo Kuzminsko.
 

Guogos įsitikinimu, atstovauti rinktinei privalo jauni krepšininkai, kurių nereikia prašyti ar maldauti ginti šalies garbę.
 

„Buvau viešai sakęs, kad komandai nereikėjo Jasikevičiaus. Nors nesu specialistas, tačiau mano nuomonė buvo kitokia. Rinktinėje jos nepareiškiau. Komandoje negalėjau lemti sprendimų, o taip elgtis ir nederėtų. Pasaulio čempionate jaunimas žaidė iš širdies, o, kai atėjo vyresni krepšininkai, buvo daug sunkiau. Nebebuvo taip malonu, kaip Turkijoje“, – dvi Lietuvos komandas lygino buvęs rinktinės vadovas.
 

Jis tikino, kad visus sprendimus dėl komandos sudėties priimdavo Kemzūra: „Kai Klaipėdoje paaiškėjo, kad į Europos čemionatą nepateko
Motiejūnas, jaučiau, kad vyresnių žaidėjų pasirinkimas yra didžiulė klaida.“

Šią vasarą Kemzūra vėl kvietė Motiejūną į rinktinės stovyklas, tačiau puolėjas pareikalavo garantijų dėl vietos ekipoje ir žaidimo laiko olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje bei Londono olimpinėse žaidynėse.

„Kaip ir visi krepšininkai, Donatas taip pat yra sudėtingas žmogus. Treneris turi mokėti susitarti. Sunku, bet tai padaryti reikia. Kai Turkijoje neturėjome ką prarasti ir pasiekėme pergalę, žaidėme su malonumu ir be baimės, – prisiminė Guoga. – Kai vėliau kažkuo tapome, reikėjo tai apsaugoti. Todėl norėjosi stiprių žaidėjų, kurie lėtai išmeta ir valdo kamuolį. Tai Songailos ir Jasikevičiaus duetas. Prieš juos, kaip prieš žmones, nesu nusiteikęs, bet man nebuvo malonu būti tokioje rinktinėje.“

Guoga teigė, kad Kemzūros sprendimai visiškai nepatenkino jo lūkesčių, todėl pastarųjų dvejų metų rezultatus jis įvertino prastai. Guoga atskleidė, kad komandą slėgė didelė baimė, nepasitikėjimas, žaidėjams trūko azarto.

„Bandžiau užvesti rinktinę. Sakydavau, kad laimėsime, bet ekipa buvo tragiškos sportinės formos. Žaidė labai sunkiai, nebuvo susiderinę, nebuvo parinkti minėti žaidėjai. Todėl dabar įvyko didelių pasikeitimų. Per trejus metus pasirodėme vidutiniškai“, – apibendrino Guoga.

Anot jo, pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė buvo pasirengusi įveikti bet kurį varžovą, o, sugrįžus Jasikevičiui ir Songailai, netikėjo pergalėmis nei prieš prancūzus, nei prieš ispanus.

„Tai buvo psichologinė problema. Lietuvai visada reikia norėti nugalėti rusus. Reikia kautis iki paskutinio kraujo lašo, nes tai ne tik sportas. Dėl pasirodymo olimpinėse žaidynėse man buvo gėda“, – neslėpė Guoga.

Širdį rinktinei atidavęs buvęs jos vadovas pažymėjo, kad, nepaisant prastų rezultatų, darbas nacionalinėje komandoje jam tapo nuostabiu gyvenimo etapu.