Marius Grinbergas 2012 m. lapkričio 9 d. 08:20

Po šalies sporto pamatais – finansinė bomba

Londono olimpinėse žaidynėse sportininkus auksu žadėję apipilti politikai gali palikti Lietuvos sportą prie suskilusios geldos

Nulis litų. Tiek gali likti beveik tūkstančiui šalies sporto klubų, bendruomenių, sporto organizacijų, kurios, kaip ir kasmet, tikisi sporto plėtros programoms gauti lėšų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo.
 

Per Londono olimpines žaidynes ir po jų aukso kalnus žadėję politikai po šalies sporto pamatais padėjo bombą, galinčią sugriauti Lietuvos sporto sistemą.
 

2013 m. sporto reikmėms iš šalies biudžeto numatyta skirti 78,862 mln. litų. Pernai ši suma buvo 84,481 mln. litų.
 

Skirtumas, atrodytų, nedidelis, ypač žinant, kad rentos nusipelniusiems šalies sporto veteranams (4,4 mln.) jau nebebus Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) rūpestis – jas mokės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
 

Tačiau kiti skaičiai varo į neviltį sporto visuomenę. Ypač tai, kad į sporto biudžetą įtrauktos savivaldybių sporto objektų statybos lėšos, kurios kitąmet bus net 11,7 mln. didesnės, nei šiemet – vietoj 20 mln. bus skirta 31,7 mln. litų. 
 

Beveik 2 mln. padidės turto įsigijimui skirta suma (vietoj 14,69 mln. – 16,305 mln.), o darbo užmokesčio fondas augs nuo 8,433 mln.iki 8,651 mln. litų.


Smarkiai nukentės ir KKSD priklausantis Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), kuris 2013 m. sportininkų rengimui gaus 8,371 mln. litų, nors šiemet toms pačioms reikmėms buvo skirta net 13,267 mln. litų.


Didžiausias smūgis bus suduotas Kūno kultūros ir sporto plėtrai – pagrindiniam šaltiniui, per kurį sporto šakų federacijos ir sporto organizacijos gauna lėšas savo gyvavimui, varžybų vykdymui.
 

Šiemet šioms programoms buvo skirta 28 mln. litų. Be to, iš šios sumos nieko negavo per 2011 m. Europos čempionatą pati užsidirbusi Lietuvos krepšinio federacija, tad jai numatyti pinigai buvo padalinti visų kitų sporto šakų federacijoms.
 

Kitąmet krepšinis vėl bus finansuojamas iš valstybės biudžeto kartu su kitomis federacijomis, kitomis sporto organizacijomis. Ir tam numatyta vos 13,8 mln. litų. Tai yra daugiau 14 mln. litų mažesnė suma, nei atitekusi šiemet. Ir iš jos dar reikės skirti vyriausybės pažadėtas sumas tarptautinių renginių organizavimui – Pasaulio jaunių irklavimo čempionatui (1,69 mln. litų) ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms (1,5 mln.). Tad visai kitai sporto veiklai liks vos 10 mln. litų.
 

O juk vien šalies sporto federacijoms reikia apie 11 mln. litų, asociacijos „Sportas visiems“ veiklai – apie 1 mln., daugiau nei milijono - neįgaliųjų sportui. Tad jau dabar pinigų ženkliai trūksta. Net neskaičiuojant visų kitų fondui paraiškas pateikusių organizacijų reikmių.


 

Sporto kuluaruose kalbama, jog blogiausia yra tai, kad į KKSD balansą įtrauktos savivaldybių sporto bazių statybos lėšos. Tai dirbtinai išpučia sporto biudžetą ir Seimo nariai, pamatę, kad suma didžiulė, nusprendžia daugiau nebeduoti. Jiems nė motais, kad tiesiogiai sportinei veiklai lieka tik maža dalis visos sumos. Neteisinga ir tai, kad Finansų ministerija, augant Kūno kultūros ir sporto fondo lėšoms, mažina asignavimus iš valstybės biudžeto. Be to, jau kelerius metus fondo pinigai dalinami biudžetinėms organizacijoms ir sporto šakų federacijos, kurios anksčiau buvo finansuojamos tiesiogiai iš šalies biudžeto, o taip pat gaudavo lėšų specialioms programoms iš fondo.
 

Žygių išgelbėti šalies sportą nuo žlugimo jau ėmėsi ir patys sportininkai. Londono olimpiados prizininkai, olimpiniai čempionai, garsūs treneriai Lietuvos Prezidentei, Vyriausybės ir Seimo nariamsadresuotame laiške prašo nemažinti biudžeto lėšų sportui.


Praėjusiais metais olimpinėms sporto šakoms buvo skirta daugiau pinigų, nes reikėjo rengtis Londono olimpinėms žaidynėms. Bet po olimpiados atletai juk nesustabdė sportinės veiklos – jie ir toliau treniruojasi, rengiasi pasaulio, Europos čempionatams. Treniruotės tikrai ne lengvesnės, nei prieš olimpiadą.


Be to, kelionės į Londono žaidynes išlaidas sportininkams padengė LTOK, o vykti į pasaulio, Europos čempionatus, kitas tarptautines varžybas reikia už biudžeto ir rėmėjų lėšas. Už jas tenka pirkti inventorių, dalyvauti kontrolinėse varžybose, maitintis.


Labai trūksta pinigų ir sportininkui normalų treniruočių procesą užtikrinantiems žmonėms – gydytojams, masažuotojams, fizioterapeutams, pagalbiniam personalui tose sporto šakose, kurios susijusios su technika. Atlyginimus jiems kartais tenka mokėti iš rėmėjų lėšų.


Daugelis mūsų šalies sportininkų išvyksta treniruotis į užsienį, nes Lietuvoje nėra tam tinkamų sąlygų. Tačiau dar 2006 m. pradėtam statyti universaliam sporto kompleksui Druskininkuose, kuriame bus baseinas, dvikovinių sporto šakų, treniruoklių salės, sporto žaidimų aikštės, lengvosios atletikos stadionas, medicinos centras, kasmet kažkodėl skiriamos labai nedidelės sumos. Todėl statybų pabaiga vis nusikelia, o lietuviai priversti leisti pinigus kitų šalių sporto bazėse.


Tad jei 2013 m. šalies sporto biudžetas liks toks, koks numatomas dabar, įspūdingi pasiekimai tarptautinėje arenoje gali likti tik gražus prisiminimas.