ultras.lt, sportas.info 2012 m. lapkričio 18 d. 16:41

Lietuvių fanai palaikė kolegas iš Ukrainos

Pirmieji šūkį “Laisvę Pavličenkoms” per rungtynes iškėlė Vilniaus “Žalgirio” futbolo klubo gerbėjai, o beveik po savaitės - ir "Sakalai Ultras".

Daugelis paprastų Lietuvos futbolo žiūrovų nesuprato aktyviųjų "Žalgirio" ir "Sakalų" fanų akcijų, iškelti per savo rungtynes šūkį: "Laisvę Pavličenkoms".

Ką tos akcijos reiškia, aprašė portalas ultras.lt.

Neseniai įvairius apie ultrų judėjimą rašančius tinklapius apskriejo žinia apie Kijevo “Dynamo” fanų vykdomą akciją “Laisvę Pavličenkoms”. Kartu su ja šių tinklapių skaitytojai pamatė ir tai, jog akciją palaiko ne vien ukrainiečiai, tačiau ir kitų šalių komandų fanai.

Nuo įvykio neatsiliko ir Lietuva. Pirmieji šūkį “Laisvę Pavličenkoms” iškėlė Vilniaus “Žalgirio” futbolo klubo ultros "Pietų IV", o beveik po savaitės - ir "Sakalai Ultras".

Dalis ultras.lt skaitytojų patys prisidėjo prie šios akcijos, socialiniuose tinklapiuose dalindamiesi filmuku apie Pavličenkų šeimos situaciją.

Tinkalalapis domėjosi "Pietų IV" ultrų pozicija šiuo klausimu.

“Mums - ne vis vien, kai yra šitaip griaunami nekaltų žmonių gyvenimai, ypatingai tuomet, kai tai susiję su organizuoto palaikymo entuziastais. Be to, juk tai Kijevo „Dynamo“ gerbėjų, su kuriais palaikome gerus santykius organizuojama akcija ir mes norėjome prie jos prisidėti“, - teigė "Pietų IV" ultrų atstovas.

"Sakalai Ultras" lyderio argumentai buvo tokie: „Visų pirma, Kijevo „Dynamo“ fanai yra „Žalgirio” fanų draugai, todėl mes solidarizavomės su jais. Antra, mūsų tribūna taip pat yra ne kartą susidūrusi su teisėsauga, kuri mūsų narių atžvilgiu taip pat pat neieškojo objektyvios tiesos, o viską darė tendencingai. Galiausiai, Pavličenkų atveju, valdžia gina ne eilinius piliečius, o lobistinių grupių interesus, kas yra ir šiaip nepriimtina paprastų žmonių tarpe."

Tėvas ir sūnus Dmytro ir Sergijus Pavilčenkos buvo apkaltinti ir nusteisti dėl nužudymo.

1996-aisiais D. Pavličenka, gavęs visus leidimus prie savo buto pastatė priestatą.

Po kelių metų viena Olandijos firma ėmė supirkinėti visus Pavličenkų namo butus. D. Pavličenka savo būtą parduoti atsisakė.

Manoma, kad su tu susiję tai, kad į priestatą atkreipė dėmesį teismas. po ilgo bylinėjimosi, 2010-aisiais metais net neįspėjęs D. Pavličenkos teisėjas Sergijus Zubkovas priėmė nutarimą dėl priestato nugriovimo.

Naujųjų metų išvakarėse policininkai įsiveržė į Pavličenkų butą ir juos iš jo išvarė.

D. Pavličenka bandė ieškoti teisybės teismuose, bet 2011-aisiaiais įvyko naujos šeimos gyvenimo posūkis. 2011-aisiaias buvo nužudytas teisėjas S. Zubovas.

Tėvas ir sūnus Pavličenkos buvo apkaltinti žmogžudyste ir nuteisti. D. Pavličenkai buvo skirta bausmė kalėtiu iki gyvenimo pabaigos, S. Pavličenkai - 13 metų.

Nors įvykio liudininkai teisme prisipažino, kad "atpažinti" tėvą ir sūnų juos spaudė teisėsaugininkai.

Ultras.lt klausė ukrainiečių aitruolių kuo kijeviečiams šis įvykis toks reikšmingas ir kaip tokie maži dalykai, kaip pasidalinimas filmuku socialiniame tinkle ar šūkio iškėlimas Lietuvoje bei to paviešinimas, gali prisidėti prie realios pagalbos Pavličenkų šeimai?



Kalbėdami apie įvykio svarbą, Ukrainos sostinės klubo fanai teigė, jog iš tiesų problemų būta anksčiau, tačiau jos paprastai būdavo susijusios reikalais aplink futbolą. Tačiau jie niekada nebuvo susiję su nužudymu. Juolab su teisėjo nužudymu – nusikaltimu, kurio Pavličenkos nepadarė.

Po šio įvykio, kuris, beje, nutiko dar 2011 metų kovo mėnesį, Kijevo “Dynamo” ultros suprato, jog jie imti tapatinti su tokiais nusikaltėliais, kaip narkomanai, prievartautojai ir panašūs. Viena iš milicijos frazių visuomenei, suėmus Pavličenką jaunesnįjį buvo: “na, jis juk išvis... futbolo ultra!”.

Sergejus Pavličenko – yra futbolo ultra. Vienas iš daugelio Kijevo “Dynamo” palaikančių aktyvių sirgalių. Būtent šis dalykas kijeviečiams parodė, jog nelaimė gali bet kada ištikti bet kurį iš jų gausios tribūnos narių.

Anot ukrainiečių, lietuviams gali būti kiek sunku suprasti šią Pavličenkų šeimos nelaimę. Jie įsitikinę, kad lietuviai gyvena kiek kitokiame, labiau europietiškame pasaulyje. Juk visada bendraujant su ukrainiečiais, rusais ar baltarusiais visuomet pokalbyje atsispindi liūdesio gaida – “na, pas jus viskas kitaip, jūs – Europa”.

Viskas nutiko dar 2011 metų kovą, o Europą ši žinia pasiekė tik dabar. Iš tiesų “Dynamo” fanai nesėdėjo rankas sudėję, jie rengė įvairias protesto akcijas, tačiau tai nedavė beveik jokių rezultatų. Dar blogiau – “Dynamo” fanai jautė ne tik spaudimą ir norą juos užčiaupti iš valdžios atstovų pusės, tačiau ir iš eilinių gyventojų. "Pažiūrėkite, net Julija Tymošenko] sėdi, tai tie sėdės tuo labiau,” - kalbėjo paprasti ukrainiečiai.

Tačiau po to, kai žinia pasklido po Europą, užčiaupti fanus buvo jau per vėlu. Į juos dėmesį atkreipė vietinė spauda (iki tol apie šį įvykį rašė tik pavienės visuomenės informavimo priemonės), o svarbiausia – teisėsauga jau nebegali ignoruoti ir užmarštyje paskandinti šią bylą, nes bijo spaudimo iš Europos valstybių. Būtent todėl kijeviečiai tiki, jog poslinkis teismo procese įvyks ir jis bus palankus Pavličenkoms.

"Suimtas, nes jis – Kijevo “Dynamo” ultra." – būtent tokia fraze baigiasi ir lietuvių fanams jau gana neblogai pažįstamo filmo “Paskutinis argumentas” įžanga.

Kijevo “Dynamo” fanai kviečia visus prisidėti prie šios viešumo akcijos ir skleisti žinutę “Laisvę Pavličenkoms” arba “Laisvę teisiems”. Lapkričio 25-ą dieną jie žada organizuoti mitingą.