Ingvaras Butautas 2012 m. lapkričio 20 d. 22:12

Apie praeitį, dabartį ir ateitį - ne tik gražiai

LTOK vykdomojo komiteto išplėstiniame posėdyje buvo apdovanoti olimpiados prizininkai, įvertintas olimpinis ciklas ir nubrėžtos naujojo ciklo gairės

Vilniuje „Karolinos“ viešbučio konferencijų salėje auksiniais, sidabriniais ir bronziniais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ženklais apdovanoti Londono olimpinių žaidynių prizininkai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įsegė juos Londono bronzos medalių laimėtojams imtynininkui Aleksandrui
Kazakevičiui ir boksininkui Evaldui Petrauskui bei sidabro medalio laimėtojui kanojininkui Jevgenijui Šuklinui.

Nė viena iš dviejų olimpinių čempionių į ceremoniją neatvyko. Laura Asadauskaitė susirgo, o Rūta Meilutytė mokosi Didžiojoje Britanijoje. Už ją ženklelį atsiėmė sportininkės treneris Jonathanas Ruddas.

Tokia buvo LTOK vykdomojo komiteto išplėstinio posėdžio pradžia.

Vėliau buvo aptarti Londono olimpinių žaidynių rezultatai, bei pasiūlymai pradedant rengtis naujam olimpiniam ciklui.

LTOK vykdomojo komiteto nariai Lietuvos olimpinės rinktinės pasirodymą Londone įvertino labai gerai.

Apžvalga ir pasiūlymai

Londono žaidynėse dalyvavo 62 olimpiečiai iš Lietuvos, startavę 14 sporto šakų varžybose. Oficialioje medelių lentelėje Lietuva (2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos apdovanojimai) užėmė 34 vietą tarp 204 olimpiadoje dalyvavusių valstybių. 1-8 vietas Londone užėmė 17 lietuvių ir vyrų krepšinio rinktinė.
 

Olimpinės misijos Londone vadovas Algirdas Raslanas kalbėjo ilgiausiai. Jis perskaitė pagrindinę ataskaitą apie pasibaigusį olimpinį ciklą, išvardijo šias pagrindines sėkmės Londone sąlygas: programinį sportininkų rengimą (nors nei pati programa, nei jos išpildymas nebuvo idealūs), mokslininkų, vadybininkų, organizatorių sukauptą patirtį, visų organizacijų koordinaciją, centralizuotą individualių sporto šakų rengimo modelį per valstybinę struktūrą – Lietuvos olimpinį sporto centrą, labai daug diskusijų sulaukusi olimpinės rinktinės sportininkų atranką pagal kriterijus, gerą sporto šakų federacijų varžybų modelių sudarymą.

„Negalima atmesti ir miestų bei rajonų pagalbos. Tai yra mūsų šaknys, mūsų bazės, treneriai, sporto mokymo įstaigos, kiti dariniai ir tam tikra lėšų dalis. Nors savivaldybėms didelio meistriškumo sportininkų rengimas nėra prioritetas, o miestų sporto vadovų dėka mes turime nemažą ir kol kas efektyvią pagalbą. Labai svarbūs ir moralinio bei materialinio skatinimo būdai. Reikia paminėti, kad Kūno kultūros ir sporto departamento  premijos turėjo teigiamą poveikį, kaip ir Olimpinio komiteto medalininkų apdovanojimai automobiliais. Nors tai sukėlė daug diskusijų, bet tai yra iš tikrųjų yra veiksmingas būdas.“

A. Raslanas siūlė išlaikyti kitam etapui kolektyvinį sportininkų rengimo principą: sportininkas-medikas-kineziterapeutas-mokslininkas-vadybininkas.
Londono olimpinės misijos vadovas užsiminė, kad ateityje reikėtų „išvengti dopingo įtakos“.

A. Raslano manymu, ateityje reikėtų stiprinti kol kas oficialaus teisinio statuso neturinčius sporto šakų minicentrus, didinti sporto psichologų vaidmenį, labiau akcentuoti sportininkų poilsį, į kurį kol kas kreipiama per mažai dėmesio.
 

Dopingo tema savo kalbą pradėjo Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Gintautas Bartkus: „Gan simboliška, kad plaukikams olimpinės žaidynės baigėsi vakar. Gavome galutinį atsakymą iš Tarptautinės plaukimo federacijos: nėra kliūčių Rūtai Meilutytei oficialiai tapti Europos rekordininke – absoliučiai visi jos testai yra neigiami.“

Penkiakovininkas žėrė kaltinimus

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidentas Andrejus Zadneprovskis savo pasisakyme prisiminė nuskambėjusią Lauros Asadauskaitės apdovanojimo automobiliu istoriją.

Laimėjusiai olimpinį auksą A. Zadneprovskio žmonai L. Asadauskaitei LTOK padovanojo BMW 525xD modelio automobilį.

Rugsėjį tuometis LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis paviešino Londono olimpinės čempionės penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės prašymą, kad jai būtų skirtas didesnis nei numatytas BMW automobilis (kaina 204 tūkst. Lt),  o brangesnis (kaina – 282 tūkst. Lt). 
 

Buvo pasiteirauta „Krasta Auto“ vadovų, ar įmanoma tą padaryti, sportininkei pačiai sumokėjus tą kainų skirtumą. Tačiau olimpinės čempionės tai netenkino. „Jeigu būčiau norėjusi pati primokėti, tai nebūčiau kreipusis į jus“, - citavo V. Zubernis olimpinės čempionės žodžius. LTOK Vykdomasis komitetas nutarė nieko nekeisti, nes tada ir kiti mūsų olimpinių žaidynių medalininkai reikš savo pageidavimus.

Netrukus olimpinė čempionė pareiškė, kad visa istorija yra susigalvota.

„Man patinka šis automobilis. Tai yra tokia dovana, apie kurią svajojau. Jau išbandžiau šį automobilį ir galiu pasakyti, kad tai geriausia dovana, kurią esu gavusi," – kalbėjo L. Asadauskaitė.

A. Zadneprovskis, prisiminęs šią istoriją kaltino buvusius LTOK vadovus.

„Laimėjome auksą, tačiau olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė buvo apjuodinta šlykščia istorija su dovanotu automobiliu. Tik ką grįžau iš Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos posėdžio, susitikau su garbingais olimpinio judėjimo nariais,  jie perdavė buvusiam LTOK vadovui Artūrui Poviliūnui linkėjimus, gražiai apie jį kalbėjo... Deja, aš negalėjau iš savo pusės ką gero pasakyti apie buvusį prezidentą“, – kalbėjo vienas LŠPF vadovų. Jis bandė prikibti ir prie D. Gudzinevičiūtės: „Kreipiuosi ir į naująją LTOK vadovę Dainą Gudzinevičiūtę. Skaičiau, kad buvote Latvijoje, kur apžiūrėjote sporto bazes. Kol įspūdžiai dar šviežūs, kviečiu apsilankyti ir mūsų sporto bazėse, kad jas palyginumėte. Keista, nes mūsų vadovai net nežino, kas ten darosi.,

D. Gudzinevičiūtė atsakė, kad keletą bazių ji jau aplankė ir puikiai žino, kokia padėtis.

Nuomonių įvairovė

Lietuvos imtynių federacijos generalinis sekretorius Karolis Dobrovolskas pasiūlė LTOK nedovanoti auksą olimpinėse žaidynėse laimėjusiems sportininkams brangių automobilių, o tas lėšas panaudoti federacijų reikmėms: "Tokios mašinos neatitinka nei to žmogaus pajamų lygio, nei jo statuso. Siūlome dovanoti kuklesnius, ekonominės klasės automobilius, o federacijai įsteigti mikroautobusą, kuriuo būtų galima vežioti sportininkus ir vaikus į varžybas, kad treneriai nevežtų jų asmeniniais automobiliais.“
 

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva pranešė, kad Sidnėjaus ir Atėnų olimpinis čempionas Virgilijus Alekna žada dalyvauti 2013-ųjų metų pasaulio čempionate ir planuoja užimti vietą šešetuke.
 

„Tai mus iš tikrųjų džiugina. Jis gali dar metus ar du sportuoti. Mes negalime mėtytis tokio lygio sportininkais, turime juos saugoti. Kiek jie turi jėgų tegu sportuoje, o mes juos tik palaikysime,“ – kalbėjo N. Medvedeva.
 

Žodį per LTOK VK išplėstinį posėdį tarė LOSC direktorius docentas Linas Tubelis, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas, Lietuvos sporto universiteto sportininkų testavimo laboratorijos vedėjas profesorius Aleksas Stanislovaitis, Lietuvos edukologijos universiteto sportininkų testavimo laboratorijos vadovas profesorius Juozas Skernevičius, LTOK medicinos tarnybos vadovas Edmundas Švedas, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Povilas Karoblis, Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Virmantas Galdikas, Lietuvos olimpinės bokso rinktinės vyr. treneris Vladimiras Bajevas, Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis, Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė Inga Okulevičienė, Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, LTOK sportininkų komisijos narys Edvinas Krungolcas, Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas Kastytis Pavilionis.


Atsakė kritikams


Apibendrino diskusijas KSSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, LTOK garbės prezidentas A. Povilūnas ir dabartinė LTOK vadovė D. Gudzinevičiūtė.


K. Rimšelis sureagavo į daugelio kalbėtojų kritiką dėl to, kad sportininkai, gaunantys olimpines stipendijas, nėra socialiai apdrausti.


„Jūs nemanykite, kad apie tai negalvojama, nekalbama, bet reikėtų žiūrėti situacijai tiesiai šviesiai – į akis. Aukštojo sportinio meistriškumo sportininkas iki 2006-ųjų metų buvo darbas. Ir buvo mokami mokesčiai. Tada įstatyminėje bazėje buvo surasta niša – kaip išmokėti pinigus sportininkui, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Stipendija yra neapmokestinama. Tai nėra stipendija už gerą paslaugą, tai yra kontraktas su valstybe. Mes du kartus kėlėme klausimą apie socialines garantijas, bet atsimušdavome į tai, kad stipendija yra neapmokestinamas dydis. Ir sutartyse įrašyta, kas kiekvienas sportininkas pats savanoriškai draudžiasi sveikatą. Mokesčiai nemokami ir Sodra, Socialinės apsaugos ministerija iš karto atsistoja į kitą pusę. Ir dėl šių niuansų sporto departamentui pritrūksta argumentų apginti,“ – atsakė kritikams KKSD generalinis direktorius.


A. Poviliūnas siūlė ruošiantis ateinančioms olimpiadoms atkreipti dėmesį į gydytojų, masažuotojų, trenerių ir sporto mokslininkų papildomą finansavimą bei į tas technines problemas, kurių Lietuva turėjo Londono žaidynėse. Iš jų A. Poviliūnas paminėjo sutrumpinto Lietuvos himno istoriją.


Trumpiausiai kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. Ji pasiūlė priimti Londono olimpinio ciklo įvertinimą ir pakvietė visus dalyvius pietų.


„Siūlyti įvertinti ciklą tik gerai, būtų įžūlumas...“  - linksmai replikavo LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas.


Be įvertinimo, LTOK vykdomasis komitetas priėmė ir keletą kitų aktualių sprendimų. Patvirtinta Lietuvos sportininkų pasirengimo ir dalyvavimo XXXI olimpiados žaidynėse programos "Rio-2016" rengimo darbo grupė. Jos vadovas - LTOK generalinis direktorius V.Paketūras, joje dirbs beveik 20 sporto specialistų. B

Buvo pristatyti 2013-2016 m. veiklos ir 2013 m. veiklos programos projektai, kurie bus teikiami tvirtinti sausio mėnesį vyksiančiai LTOK generalinei asamblėjai. Taip pat pristatyti ir aptarti Lietuvos olimpinio fondo I-III ketvirčių veiklos ataskaita ir biudžetas, aptarti artėjantys šventiniai  LTOK renginiai, svarstyti įvairūs federacijų kreipimaisi ir prašymai.

 Planuojama, kad kitas LTOK vykdomojo komiteto posėdis taip pat bus išplėstinis ir vyks gruodžio 13-14 d. Druskininkuose.