Norai atsimušė į sieną

Septynerius metus centrui vadovavusi ir jį naujam gyvenimui prikėlusi direktorė Ona Babonienė – jau bedarbė ir ieškosi darbo.

Visos Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro (LMSSC) direktorės O. Babonienės pastangos įgyvendinti kilnius tikslus ir plėtoti moksleiviškąjį sporto sąjūdį nuėjo veltui.

Ar dėl to neskauda širdies? – paklausiau buvusios direktorės.
Tokios baigties, žinoma, nesitikėjau. Nemaniau, kad Švietimo ir mokslo ministerijai gali nerūpėti vaikų ir jaunimo užimtumo klausimai. Jeigu mums būtų labiau padėję ir šią problemą pabrėžę Seimo komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, būtų buvę kitaip.

Žodis „sportas“ dabar bus minimas vis rečiau. Bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio techninio mokymo įstaigų varžybų tikrai bus gerokai mažiau, jas jau organizuos Lietuvos mokinių neformalusis švietimo centras (LMNŠC). Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 26 d. įsakymu į šį centrą reorganizuoti ir sujungti Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos, Lietuvos jaunųjų gamtininkų, Lietuvos mokinių ir studentų sporto ir Lietuvos jaunimo turizmo centrai.

Kiek į Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą pakviesta dirbti buvusio LMSSC darbuotojų?
Mano vadovaujamame LMSSC dirbo 30 žmonių (dar kiek anksčiau – 35), o į Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą jų pakviesta 14. Mūsų centro darbuotojai pasklido per tris vietas: pats LMNŠC yra Žirmūnuose, kur dirba tik keli mūsų žmonės, o kiti – Filaretų ir Džiaugsmo gatvėse įsikūrusiuose skyriuose. Tie mūsų 14 žmonių susibūrę galėtų organizuoti sporto veiklą, bet yra išsimėtę per tris vietas.

Ar aplankote savo buvusius darbuotojus?
Juos aplankau kas porą savaičių, tačiau šiuo metu naudojuosi išeitinėmis išmokomis ir iki vasario 1 d. atostogauju. Užsuku į visas vietas, kur tik jie dirba. Man rūpi, kaip mano buvusiems darbuotojams sekasi, rūpinuosi, kad būtų įgyvendinama tai, ką buvome suplanavę.

Stengiausi, kad būtų apdovanotos mokyklos, geriausiai pasirodžiusios Lietuvos mokinių olimpiniame sporto festivalyje. Apdovanojimą mūsų metodininkai surengė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre. Kaip LMNŠC atstovė į Seimą nešiau raštą, kad gruodžio 5 d. mums būtų rezervuota salė ir galėtumėm pagerbti Lietuvos sportiškiausias mokyklas.

Anksčiau buvau lyg ir sutarusi, kad apdovanojimas vyks lapkričio 23 d. „Litexpo“ parodų rūmuose, kai ten vyks paroda „Mokykla 2012“. Kalbėjausi su LMNŠC direktoriaus pavaduotoja Nijole Šutiniene, tačiau nesulaukiau pritarimo.

Lietuvoje didelio atgarsio sulaukė Lietuvos mokinių olimpinis sporto festivalis. Jo globėjais buvo prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Kaip manote, ar jis vyks toliau?
Abejoju, o kas jį organizuos, puoselės? Dar nėra išspręstas Lietuvos mokinių olimpinio festivalio lėšų klausimas, nesudėti parašai. Jeigu festivalis nevyks, bus labai blogai. Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai negalės bandyti jėgų įvairių sporto šakų varžybose, siekti fizinio tobulumo.

Kol kas neaiški kolegijų sportinė ateitis. Pamenu, kai mums būnant Seime, Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys sakė – kai bus mažiau vadovų, tas lėšas skirsime veiklai. Rugsėjo mėnesį turėjo vykti 17 renginių, o buvo surengta 14, gerokai mažiau, nei planuota, jų vyko ir spalį.
Mano vadovaujamame centre būdavo organizuojama dešimt akcijų, žygių, konkursų, vykdavo Lietuvos mokinių, kolegijų olimpiniai festivaliai, profesinių mokyklų sporto žaidynės. Šį pavasarį Lietuvoje turėtų įvykti Baltijos šalių profesinio mokymo įstaigų sporto žaidynės, tačiau iki šiandien dar nežinom, ar galėsime jas rengti.

Tačiau bendrojo lavinimo mokyklos, kolegijos, atrodo, viskuo patenkintos, jų atstovai netriukšmauja, nevarsto įvairių įstaigų durų...

Jos dar nesupranta, kas atsitiko, tik dabar pradeda susivokti. Viskas pasikeitė nuo rugsėjo 1-osios dienos. Tačiau, atrodo, mokyklų atstovai niekur neis. Tris kartus raštu prašiau susitikti su švietimo ir mokslo viceministru V. Baciu ir su juo pasikalbėti. Beviltiška...

Stengėtės patekti į Seimą, jūsų vienas pagrindinių tikslų buvo atgaivinti Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrą. Tačiau į Seimą nepatekote, tad kokie dabar jūsų planai?
Į Seimą man durys užsivėrė prieš pat nosį. Likau pirmoji už brūkšnio – pritrūkau vos 37 balsų. Prieš rinkimus mirė mano mamytė, negalėjau daugiau laiko skirti rinkėjams. Tačiau rankų nenuleidžiu ir toliau sieksiu atkurti LMSSC. Bendrauju su Seimo nariais, įvairių partijų atstovais. Jie supranta sportą, norime, kad centras vėl gyvuotų.

Kur bandysite ieškotis darbo?
Dabar dar pati noriu susivokti, kas čia įvyko. Manau, kad mano patirtimi kas nors susidomės.