"Negalvojau, kad užaugęs būsiu paukštis"

Ledo ritulio klubo „Baltica“ sirgalius jau antrąjį sezoną džiugina klubo talismanas–erelis. Šiemet erelis subrendo, užsiaugino sparnus ir tapo žymiai aktyvesnis. Elektrėnų ledo arenos tribūnose neliko nei vieno abejingo sirgaliaus, kuris nedraugautų su HC „Baltica“ ereliu. Deja, tačiau iki šiol šis mielas paukštis dar neturėjo vardo. Džiaugiamės, kad klubo sirgaliai beveik vieningai išrinko naująjį erelio vardą. Nuo šiol tribūnose jis bus šaukiamas Hokio vardu. Kadangi Hokis slepiasi po dideliu snapu ir plunksnuota galva ir sirgaliai neturi galimybės su juo susipažinti iš arčiau, suteikiame unikalią galimybę sužinoti apie mūsų sparnuotį daugiau:

Papasakok trumpai apie save, kiek tau metų, ar ilgai tokia veikla užsiimi?
Paukštiškų metų gautųsi.. (skaičiuoja) 96, nes girdėjau, kad reikia dauginti iš 8. Šiaip talismanu esu jau ketvirtą kartą. Dar keli kartai ir į zoologijos sodą turėtų įleisti nemokamai. Draugus kalėjime lankyčiau (juokiasi).

Būti klubo talismanu tau hobis ar jau darbas, būdas užsidirbti pinigų?
Darbas, kuris jau yra hobis.

Kaip seniai tau kiloo idėja taptii talismanu, ar anksčiau galvojai apie tai?
Šiaip nuo šeštos iki devintos klasės negalvojau, kad užaugęs būsiu paukštis. Iš tiesų, kol negavau pasiūlymo, net tokia mintis neatėjo į galvą, bet gavęs pasiūlymą ilgai nedvejojau.

Kaip nusiteiki rungtynėms, ar sunku būti geros nuotaikos visą laiką?
Man reikia kažkur išsikrauti, nes kitu atveju, be tokios veiklos tikriausiai sprogčiau. Po varžybų grįžtu į normalaus žmogaus vėžes, o iki jų galiu nuo energijos antplūdžio pradėti laipioti sienomis.

Tu visada bendrauji su fanais, bet nėra akių kontakto, ar negaila, kad jie tavęs nemato ir neatpažins vėliau?
Gaila… Į pasimatymus jau kelis kartus kvietė. Vienas pasiūlymas buvo net iš vaikino. (juokiasi)

Prisimink patį juokingiausią epizodą iš talismano gyvenimo?
Per pertrauką ėjau stumdyti vartų ir nemačiau balos, teko išsimaudyti. Bet malonu, kad sirgaliai palaikė ir paplojo.

Koks tu esi gyvenime, ar toks kaip darbe, visada laimingas, linksmas?
Šiaip dažniausiai verkiu.. Iš juoko. Mano gyvenimas labai juokingas, nėra kada liūdėti.

Koks pats netikėčiausias, juokingiausias kostiumas, kurį teko dėvėti darbe?
Buvau sportbačiu. Gerų komentarų sulaukdavau: „O, žiūrėk, batas. Nusifotkinam“. Geriau negu būti kojine. Kojinė kitą dieną jau įgauna kvapą.



Ką galėtum pasakyti apie ledo ritulio gerbėjus, ar lengva dirbti su tokia publika?
Lietuvių sirgaliai nuo pietiečių skiriasi santūrumu, jiems reikia įgauti pagreitį. Smagu, kad sirgaliai mane myli, net jei komanda pralaimi.

Palygink ledo ritulio ir krepšinio gerbėjus. Kuo jie skiriasi?
Nesu standartinis lietuvis, krepšinio nežiūriu. Renkuosi extremalų sportą, kur sirgaliai sėdi ir skambina varpeliais (šypsosi).

HC „Baltica“ tau...?
Lietuvos ledo ritulio klubas, už kurį išrėkiu balsą ir atiduodu maksimumą energijos. Darbas, kuris tapo mėgiamu užsiėmimu.

Koks pats juokingiausias dalykas, kurį padarei dirbdamas talismanu?
Po keturiolikto karto nustojau skaičiuoti (juokiasi).

Įsivaizduok tokią situaciją: tribūnoje tau labai patiko simpatiška mergina. Kaip susipažintum su ja ir padarytum, kad ji tave atpažintų be erelio galvos?
Pasakyčiau vieną iš erelio naudojamų frazių arba užgriūčiau ant jos ir liepčiau atkreipti dėmesį į mano batus (juokiasi).

Ar turėjai traumų darbe?
Kažkada buvau tinklininku, tai traumų netrūko. Visada vadovaujuosi tokiu šūkiu: „Niekis, ataugs“.

Pats pavojingiausias triukas, kurį padarei darbo metu?
Renginio metu turėjau iš scenos išvesti gyvą mešką.

Kaip sirgaliai turėtų elgtis, kad tau padėtų palaikyti „Balticą“.
Rėkti, rėkti ir dar kartą rėkti. Visi kartu turėtume sugalvoti vieningų šūksnių ir arenoje sukelti kuo didesnį triukšmą.

Kokią muziką klausai prieš rungtynes?
Lenkišką repą. Jis žiauriai mane įsiutina ir „varau“ tada kirsti varžovui į akį (juokiasi).

Ar tavo širdis laisva, „Balticos“ sirgalės turi šansų?
Vietomis laisva (šypsosi).

Ar ilgai svarstei pasiūlymą dirbti HC „Balticos“ talismanu?
Ne. 0,09 sekundės.