Garsioji Lietuvos šokėja vilnietė Eglė Visockaitė-Damaševičienė šiomis dienomis gavo pasaulinės sportinių šokių federacijos tarptautinės kategorijos teisėjos licenziją
Kartu su kitais arbitrais dvi dienas E. Damaševičienė teisėjavo ir per „Lithuanian Open 2012“ pasaulio reitingo varžybas Vilniuje.
„Tiktai prieš keliolika dienų įvyko mano, tarptautinės kategorijos teisėjos, debiutas – Estijoje teisėjavau gero lygio tarptautinėse varžybose. Esu "šviežiai iškepta“ šios aukštos kategorijos teisėja, prasideda mano naujo amplua aktyvus periodas“, - sakė Vilniaus „Ratuto“ sportinių šokių klubo trenerė.
Kaip pavyko debiutas? Labai gerai. Tačiau truputėlį jaudinausi, nes šoko daug gerų porų, buvo didelė atsakomybė. Bet tiek metų praleidus ant parketo, stiprias poras sugebu atskirti per sekundę, tam net ir nereikia daug pastangų. Didelė mano patirtis leidžia greitai orientuotis, kaip kuri pora šoka ir jai skirti atitinkamus balus.
Kiek laiko siekei šio tikslo? Galėjau viską daug greičiau susitvarkyti, tačiau, gimus dukrelei, mano gyvenime buvo ramesnė pauzė. Viskas užtruko porą metų. Dabar Tėjai – tuoj bus porą metukų, ji jau veržiasi ant parketo ir, matyt, gal ir mane ateityje deramai pavaduos (šypsosi)
Dvi dienas nuo ryto iki vakaro teisėjavai per „Lithuanian Open 2012“ pasaulio sportinių šokių reitingo varžybas, ką gali apie jas pasakyti? Dabar atėjo toks Lotynų Amerikos sportinių šokių stilius, kad jaunimas šoka labai energingai, ypatingai didžiulis greitis. Šokėjams reikia turėti daug sveikatos, o teisėjams būti akyliems ir budriems. Šitas stilius iš sportininkų reikalauja ne vien geros technikos, bet ir daug fizinių pastangų. Šitos mados iniciatoriai yra rusai ir italai, kurie yra labai energingi.
Ar nekyla noras vėl sugrįžti ant parketo ir populiarinti šį naująjį stilių? Mano gyvenime jau pakankamai ilgai tęsiasi kitas etapas. Jeigu savo sportinę karjerą būčiau nutraukusi prieš metus ar pusę metų, gal ir būčiau pagalvojusi apie sugrįžimą. Dabar toks noras jau nebekyla. Nors kai teisėjauji ir stebi labai geras, didelio meistriškumo poras, tas jausmas yra nepakartojamas ir, be abejo, norisi būti šokėjų vietoje.
Už pasaulio reitingo varžybų surengimą, be Tarptautinės ir Lietuvos sportinių šokių federacijų, buvo atsakingas ir taviškis „Ratuto“ klubas, vadovaujamas tavo tėvų Aušrelės ir Virginijaus Visockų. Ar jiems padėjai organizuoti varžybas? Tėveliams daugiau padėjo mano sesutė Ugnė, o aš buvau atsakinga už porų parengimą varžyboms. Mačiau, kaip jiems teko suktis, spręsti iškilusius rūpesčius. Organizacinis darbas tikrai labai sunkus, gal netgi sunkesnis už šokėjų darbą ant parketo.
Varžybose dalyvavo ir tavo mokiniai – Lietuvos čempionai Jokūbas Venckus ir Jomantė Dapkevičiūtė, kurie per Lotynų Amerikos šokių pasirodymą užėmė aukštą septintą vietą. Ką gali apie juos pasakyti? Jie yra labai ryškūs Lotynų Amerikos šokių lyderiai Lietuvoje, yra stipriai atsiplėšę nuo kitų porų. Jiems nepasisekė per šiemetinį pasaulio čempionatą, kuris paprastai būna tam tikra politika. Gi mes dar neturėjome ir savo arbitro – o tai automatiškai nelygios jėgos kovoti su tais šokėjais, kurie turi savo šalies teisėją. Tačiau abu šokėjai pagirtinai rungtyniavo per reitingo varžybas Vilniuje ir jie pasauliniame reitinge dabar užima 72-ą vietą.
Abu šokėjai labai jauni ir tiktai ateityje pamatysime, kokio lygio šokėjais jie taps. Paprastai savo brandą jie pasiekia, sulaukus 25-erių, kai jau būna susiformavusi jų šokių technika, sustiprėjęs kūnas. Dabar yra tik Jokūbo ir Jomantės sportinės karjeros pradžia.