"Žalgiris" ir "Lietuvos rytas" žlugdo LKL"

Kijevo „Budivelnyk“ klubo generalinis direktorius Gediminas Navikauskas mano, kad Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos, Lietuvos krepšinio lygos rungtynes iškeitusios į VTB Vieningąją lygą skriaudžia ne tik sirgalius, bet ir smukdo visą šalies krepšinį.

„BasketNews.lt radijo“ laidoje kalbėjęs Navikauskas pareiškė, kad žiūrovų susidomėjimas LKL pirmenybėmis vis labiau mažėja, o prie to daugiausiai prisidėjo LKL grandai bei VTB Vieningoji lyga.

„Mes ne vieną kartą esame LKL finale nugalėję „Lietuvos rytą“ 4-0, bet arena visuomet būdavo pilna. Pasižiūrėkite, kas dabar darosi Vilniuje – žiūrovų nėra, o tie kurie ateina – kauniečiai“, – pareiškė Navikauskas.

Jo teigimu, artimiausiu metu LKL gali visai nebelikti – laiko pasirengti Eurolygos bei VTB pirmenybių kovoms stokojantys mūsų šalies grandai gali atsisakyti žaisti nacionaliniame čempionate, o tai reikštų lygos žlugimą.

„Budivelnyk“ klubo vadovas „BasketNews.lt radijo“ laidoje taip pat pasakojo apie savo komandos perspektyvas rungtyniauti Eurolygoje bei perspektyvių žaidėjų ugdymą.

Sveiki sugrįžę į Lietuvą, Gediminai. Kokiomis nuotaikomis parvažiavote? – „BasketNews.lt radijas“ paklausė G. Navikausko.
Pasiilgau Lietuvos. Čia paskutinį kartą lankiausi spalį. Dabar pasitaikė proga atvažiuoti sužaisti Europos taurės rungtynes.

Greičiausiai jos nebus iš „lengvai pažaiskime“ kategorijos. Tiesa ta, kad nei „Prienų“, nei „Budivelnyk“ komandos dar neturi garantuotos vietos kitame Europos taurės etape. Ar jums atrodo kitaip?
Teoriškai vietos kitame etape dar neturime, bet praktiškai – 90 proc. tikimybė, kad mes jame žaisime. Tik susiklosčius labai nepalankioms aplinkybėms – pralaimėjus dideliu taškų skirtumu ir „Hapoel“ ekipai nugalėjus ČEZ, mes galime ten nepapulti. „Prienų“ komandai reikia laimėti dideliu skirtumu, o mums reikia to išvengti. Tačiau mes į Lietuvą atvykome laimėti, o ne atvirkščiai. Todėl ir neskaičiavome taškų skirtumo, kad žaidėjai neatsipalaiduotų. Jeigu atvažiuosi pralaimėti tam tikru skirtumu – pralaimėsi. Juo labiau, kad mūsų komanda mėgsta pralaimėti išvykose. Rungtyniaujame gana banguotai.

Esate lietuvis, dirbantis Ukrainos komandoje. Šį vakarą žaisite prieš savo gimtinės ekipą. Ar prieš rungtynes nesijaučiate dvejopai?
–Jau įpratau prie to. Teko žaisti prieš „Šiaulius“, „Žalgirį“, „Neptūną“, „Lietuvos rytą“. Dabar laukia „Prienai“. Įpratau, kad tai yra darbas ir tautybė čia mažai ką reiškia. Aš, kaip ir komanda, norime atlikti darbą gerai. Aikštelėje mes esame varžovai ir jokių sentimentų čia nėra. Juk rungtyniauja ne rinktinės.

Pirmąją tarpusavio akistatą „Budivelnyk“ laimėjo net 27 taškų skirtumu. Kas lėmė tokią įspūdingą pergalę?
Mes sužaidėme gana neblogai. Kovoti su prieniškiais sunku, jeigu įsiveli į jų žaidimą „bėk ir mesk tritaškius“. Ukrainoje yra panašia taktika besiremianti ekipa iš Zaporožės. Jai du kartus pralaimėjome vien todėl, kad įsivėlėme į tokį žaidimą. Mes, kaip sako treneris, esame teisingo krepšinio šalininkai. Išnaudojame vidurio puolėjus, turime aiškiai išreikštas visas pozicijas ir žaidžiame klasikinį krepšinį. Todėl kartais ir pralaimime ekipoms, kurios rungtyniauja kitaip. Bet ką padarysi, juk nepasirinksi varžovų stiliaus. Turime prie to prisitaikyti ir neleisti jiems taip rungtyniauti. Kijeve mums pavyko primesti savo žaidimą.

Sakote, kad „Prienai“ žaidžia „bėk ir šaudyk“ tipo krepšinį. Norite pasakyti, kad jų žaidime nėra nieko gudraus?
Lietuvių krepšinis niekada nėra tiesiog „bėk ir šaudyk“. Jis yra paremtas tam tikromis mintimis. „Bėk ir šaudyk“ žaidžia rusai. Ten nėra jokios paslėptos minties. „Prienų“ komanda šaudo galvodama, todėl su jais žaisti nebus paprasta. Juo labiau jų aikštelėje.

„Budivelnyk“ strategas Ainaras Bagatskis mūsų laidai sakė, kad simpatizuoja Gintaro Kadžiulio demonstruojamam krepšiniui. Gal ketinate įsigyti šį krepšininką?
Nežinau. Niekada negali sakyti „ne“, bet šiais metais mūsų komandoje daug permainų nenusimato. Galbūt dar pasistiprinsime vienu krepšininku. Šiuo metu esame sudarę trumpalaikį kontraktą su „Asseco Prokom“ komandos žaidėju.

Kadžiulis įprastai žaidžia atakuojančio gynėjo pozicijoje, o mums labiau reikia universalesnio gynėjo, kuris galėtų rungtyniauti keliose pozicijose. Gintarą gerai pažįstu ir jo istorija su „Budivelnyk“ komanda tęsiasi jau ne pirmose rungtynėse. Dar žaisdamas Podgoricos „Budučnost“ komandoje jis mums sukėlė daug nemalonumų Europos taurės turnyre. Šio krepšininko tikrai nenuvertinu.

Įsivaizduokime tokią situaciją: „Budivelnyk“ komanda laimi Europos taurę. Ar kitąmet galėtumėte debiutuoti Eurolygoje?
Taip. Mes viską turime. Arena yra, pinigų yra. Klubo prezidentas sakė: „Kiek pinigų reikės startui Eurolygoje, tiek jų ir turėsime. Jūs tik ten patekite (Juokiasi, – Red.). Nėra taip, kad mūsų klubas švaistytųsi pinigais, bet dideliems tikslams jų visada atsiranda. Mūsų prezidentas yra azartiškas žmogus. Todėl ir salę turime. Aišku, ji ne tokia, kaip Kaune, bet po rekonstrukcijos talpina 8000 sirgalių. Drabužinės joje taip pat geros. Ledo ritulio standartais mūsų arena yra labai aukšto lygio.



Jeigu šį vakarą jūsų komandai rungtynės klostysis gerai ir iškopsite į kitą Europos taurės turnyro etapą ar ketinate stiprintis ir atkakliai siekti Europos taurės nugalėtojų vardų?
Ne, tokio tikslo klubo vadovai mums neiškėlė. Galėtume pasistiprinti aukštaūgiu, bet vidurio puolėjo pozicijoje turime jauną ir perspektyvų žaidėją, kurio laukia gera ateitis NBA lygoje. Rezultatus šiandien aukojame dėl to žmogaus. Šiandien jį pamatysite aikštelėje. Tai - 220 cm ūgio jaunuolis, kuris visą vasarą treniravosi Lietuvoje. Kaip neretai atsitinka labai perspektyviems krepšininkams, šis jaunuolis buvo padaręs tam tikrą pertrauką. Taip nutiko todėl, kad jo tėvai tapo agentais ir pradėjo pardavinėti sūnų po visą Europą. Vaikinas ilgiau kaip metus nesitreniravo ir tai matosi. Galime nusipirkti pajėgų aukštaūgį, tačiau tuomet jis aikštėje nepraleis daug minučių. Vien todėl, kad parengtume žaidėją sau, Ukrainos rinktinei ir, galbūt, NBA, rezultatus nustumiame į antrąją vietą. Net neturime užduoties iškovoti Ukrainos čempionų titulą. Europos taurės turnyre pakankamai toli nužygiavome prieš dvejus metus, kai galutinėje įskaitoje likome penkti ir per plauką nepatekome į finalo ketverto turnyrą. Nesame visiškai žali šiame turnyre. Stengsimės iškopti iš šios grupės. Jeigu komanda bus sveika, gyva ir be traumų, bandysime eiti ir toliau.

Šiais metais nebedalyvaujate VTB Vieningosios lygos varžybose. Priminkite, dėl ko nesutarėte su šių pirmenybių vadovais?
Konfliktas – labai paprastas. Mūsų komanda teikia prioritetą Ukrainos čempionatui. Klubo savininkai yra tikri ambicingi ukrainiečiai ir jie tikrai neaukos Ukrainos čempionato dėl VTB lygos. Mes labai norėjome žaisti tarptautiniame turnyre. VTB Vieningosios lygos mes paprašėme kompensuoti kelionių išlaidas. VTB yra nepaprastas turnyras, bet ne sportine prasme. Ilgos kelionės išvargina komandą fiziškai, o už jas dar reikia ir nemažai sumokėti. Kalbos, kad lyga dalį išlaidų klubams kompensuoja yra pasakos. Jie visą laiką deklaruoja, kad ekipoms žaisti VTB yra naudinga ekonomiškai, kad tai komercinis turnyras ir pan. Mes jiems pasakėme: „Jeigu turnyras yra komercinis, būkite malonūs ir apmokėkite kelionių išlaidas.“ Praėjusį sezoną VTB turnyrui išleidome 280 tūkstančių JAV dolerių. Todėl paprašėme 300 tūkstančių JAV dolerių ir pasakėme, kad neaukosime Ukrainos čempionato dėl jų turnyro. Praėjusį sezoną jie derinosi prie Ukrainos čempionato tvarkaraščio, o šiemet pabandė diktuoti sąlygas.

Bet ar tai buvo konfliktas?
Jie į mūsų pareiškimus sureagavo labai skaudžiai. Maskva neįpratusi, kad jai kažkas nurodinėtų. Ivanovas mane išvadino „naglu šantažuotoju“. Jis tai pasakė atvirai. Jeigu jie mano, kad gali primesti savo sąlygas ir daryti kažką panašaus į Tarybų Sąjungos čempionatą, tegul žaidžia be mūsų. Kitos dvi Ukrainos komandos išsigando šantažo. „Azovmaš“ ten priverstas žaisti dėl komercinių ryšių, o kaip ten atsidūrė „Doneck“ klubas, mums visiškai neaišku.

Apie kokį šantažą jūs kalbate?
Ukraina ir Rusija turi tam tikrų verslo ryšių. Ivanovas yra aukštas pareigūnas ir, praktiškai, antras žmogus Kremliuje. Tiksliai nežinau, bet, kiek girdėjau, VTB bankas yra „Azovmaš“ kreditorius. Tai didelė įmonė, kuriai reikalingos ir apyvartinės lėšos, o VTB bankas duoda pinigų. Yra svertų, per kuriuos VTB gali juos paspausti.

Gediminai, gana drąsiai kalbate. Ar pats nieko nesibaiminate?
Mes dabar gyvename 21 amžiuje. Lyg ir esame laisvi.

Juk pats pasakėte, kad „lyg ir“ krepšinyje retai pasitaiko.
Na, kai kas, pasirodo, nėra laisvas (Juokiasi, – Red.). Kai kas aukoja nacionalinį čempionatą ir žaidžia VTB. Man gaila Lietuvos krepšinio lygos (LKL). Žmonės eidavo žiūrėti „Žalgirio“ rungtynių su „Nevėžiu“, o dabar jų nebemato. Galime susidurti su situacija, kad greitai LKL čempionato apskritai nebebus. Pasikeitė Eurolygos reglamentas. „Žalgiris“ šį sezoną galbūt nukeliaus toli. Kada jiems žaisti? VTB atkrintamosios varžybos prasidės gegužės mėnesį. Tuo pačiu metu turėtų būti ir LKL finalo serija. Kur čia prioritetai? Jau dabar nebėra ažiotažo, kai žaidžia „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“.

Gal todėl, kad skiriasi komandų pajėgumas?
Jis skyrėsi daug metų. Mes ne vieną kartą esame LKL finale nugalėję „Lietuvos rytą“ 4-0, bet arena visuomet būdavo pilna. Pasižiūrėkite, kad dabar darosi Vilniuje. Tai nėra gerai. Taip, tuomet turėjome senų sąskaitų su „Lietuvos rytu“, o ažiotažas padėjo augti Lietuvos krepšiniui. Tačiau dabar Vilniuje žiūrovų nėra, o tie kurie ateina - kauniečiai. Tai rodo, kad LKL čempionatas tampa neįdomus. Liepk ispanui atsisakyti dalyvavimo Ispanijos čempionate ir žaisti kokioje nors VTB, Balkanų ar Pietų Europos lygoje. Ką jis tau pasakytų? Spjautų į akis ir pasiūlytų žaisti pačiam, nes Ispanijos klubams jų nacionalinės pirmenybės yra itin svarbios. Tuo tarpu mūsiškiams LKL čempionatas nereikalingas.

Baikime pokalbį linksmesne gaida. Ar Kalėdų senelis Navikauskų šeimoje šiemet atneš storą dovanų maišą?
Manau, kad tas maišas bus ne mažesnis, nei pernai (Juokiasi, – Red.). Per Kalėdas ir Naujuosius metus grįšiu namo. Klubas mums sudarė tokias sąlygas, kad galėtume ir dirbti, ir ilsėtis. Didžiausia šventė yra tai, kad jas galiu sutikti namuose. Manau, kad viskas gerai bus ir su Kalėdų seneliu (Juokiasi, – Red.). Nors aš dovanų apskritai nemėgstu. Jeigu manęs klausia, ką norėčiau gauti, niekada nežinau. Man buvo reikalingos pirštinės – nusipirkau pats (Juokiasi, – Red.). Pasidovanojau (Juokiasi, – Red.).