Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo žaidynių prizininką, buvusį Lietuvos jaunučių čempioną Marių Janutėną mirtis pasiglemžė Vokietijoje
Tragediją sukrėtė kalnų slidinėjimo entuziastų Laimio ir Marytės Janutėnų šeimą - gruodžio 15 d. paryčiais Vokietijoje, netoli Frankfurto, kraupioje avarijoje su dar dviem bendradarbiais žuvo jų sūnus, 37 metų Marius Janutėnas
M. Janutėnas prieš kelis dešimtmečius su savo tėvais bei bendraminčiais kone kiekvieną dieną važiuodavo į Liepkalnį, kur L. Janutėno iniciatyva buvo buvo paaukštintas ir sutvarkytas kalnas, ilgainiui virtęs kalnų slidinėjimo trasa ir vilniečių pramintas Laimio kalnu. Dabar ten - kalnų slidinėjimo ir snieglenčių trasos su moderniais keltuvais.
Pamokydavo slidinėti
„Kas nemokėdavo slidinėti, Marius visada juos pamokydavo. Jis slidinėti mokė ir daugumą Seimo narių, buvusį ministrą Gintarą Furmanavičių su žmona, slidinėti kvietė ir visus laiptinės gyventojus. Ant kalno Marius visada jautėsi atsipalaidavęs ir laimingas. Paskutinį kartą į namus jis buvo sugrįžęs prieš mėnesį ir pabuvo savaitę.
Atrodo, kad jis iš Olandijos atvažiavo su visais atsisveikinti – nuvežė savo vaikus aštuonmetę Lukreciją ir 13-metį Žilvinuką į Druskininkų vandens parką, Birštone jaukiai praleido laiką su savo drauge Lina, kuri tuo metu buvo kursuose kurorte. Į Vilnių Marius sugrįžo labai laimingas, prieš išvykdamas į Olandiją mane kelis kartus pabučiavo. Taip mes su juo ir išsiskyrėme. Visam laikui. Manau, kad sūnus tada buvo atvažiavęs su mumis visais atsisveikinti“, - liūdėdama sūnaus, kurio kūnas šiandieną dar nebuvo parvežtas iš Vokietijos, pasakoja Mariaus mama.
Turėjo auksines rankas
Auksinėmis rankomis pasižymėjęs M. Janutėnas pastaruoju metu dirbo bendroje Lietuvos–Olandijos statybų bendrovėje ir dengė stogus iš nendrių. Su šešiais bendradarbais jis skubėjo į namus Kalėdų atostogų bei sutikti Naujųjų metų.
Mariaus septynerių metukų dukrytė Lukrecija, vasario 18 d. švęsianti aštuntą gimtadienį, kuri lanko „Vaivorykštės“ muzikos mokyklą, savo tėveliui buvo numačiusi malonią staigmeną – kai tiktai jis būtų pravėręs duris, mergaitė būtų sėdusi prie naujojo pianino ir pagrojusi bei padainavusi naujai išmoktą šventinę dainelę.
Su savo tėvais per trumpas šventines atostogas Marius buvo numatęs ir paslidinėti nuo kalnų Anykščiuose arba Birštone. Jis – prisiekęs kalnų entuziastas, lankė šios sporto šakos pratybas pas trenerį Stefaną Milčevičių. 1987 m. tapo Lietuvos jaunučių čempionu, 1991 m. - Lietuvos jaunių vicečempionu ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Elbruse bronzos medalio laimėtoju amžiaus iki 16 metų grupėje.
Dėkojo už suteiktą gyvenimo džiaugsmą
„Aš nujaučiau sūnaus žūtį. Pabudau trečią valandą nakties ir nesupratau, kas su manimi darosi – ilgai varčiausi lovoje, karščiavau lyg būčiau susirgusi gripu. Pradėjo laužyti kaulus, atsirado kažkokia bloga nuojauta. Atsikėliau, nuėjau į vonią nusiprausti, įsijungiau televizorių, pasiėmiau laikraštį ir pradėjau spręsti kryžiažodį. Miegas visiškai neėmė ... Viskas įvyko tą valandą, kai Mariukas žuvo.
Atsikėlus šeštadienį ryte, toliau laužė kaulus, norėjosi verkti. Nutariau nuvažiuoti į „Akropolį“ anūkėliams Lukrecijai ir Žilvinukui nupirkti kalėdinių dovanėlių. Važiuoju, o širdyje liūdna, rieda ašaros. Keiksnojau žiemą, kuri privertė tiek daug sniego, - gi sūnus turi grįžti iš Olandijos, o tokie baisūs keliai. Tas mintis vijau šalin, o jos vis sugrįždavo atgal. „Akropolyje“ vaikščiojau lyg paklaikusi, jaučiausi be galo vieniša ir nieko nenusipirkau – pagalvojau, grįš Marius ir tada abu išrinksime vaikams dovanas“, - ašarodama pasakoja Mariaus mama.
Kai ji grįžo į namus, koridoriuje Mariaus mamą išbalusiais veidais pasitiko vyras Laimis ir sūnus Dainius su drauge Rasa, kurie ir pranešė kraupią žinią. Žūtį nujautė ir brolis Dainius, taip pat kalnų slidinėjimo entuziastas. Jis tą penktadienio vakarą nėjo į įmonės „Altas IT“, kurioje dirba, organizuojamą kalėdinį vakarėlį, vakare nerado sau vietos, o naltį atsibudo ir negalėjo užmigti...
Nenorėjo važiuoti į Olandiją dirbti
Mariaus tėvai teigė, kad jų sūnus dirbti į Olandiją važiavo ne iš gero gyvenimo. „Kad turėčiau pinigų, niekur nevažiuočiau. Man labai patinka Lietuva, ji nuostabiai graži. Tačiau atsirado šansas, ir jį norėjau išnaudoti“, - savo draugams kalbėjo Marius. Tačiau, pasak jo tėčio, sūnus buvo banko vergas – buvo pasiėmęs paskolą būstui nusipirkti Karoliniškėse, gražiajame miške.
„Jis buvo labai prisirišęs prie šeimos, iš Lietuvos į Olandiją visada išvažiuodavo skaudama širdimi. Nuolat galvojo apie tą dieną, kada nereikės atidavinėti paskolos bankui, vargti svečioje šalyje ir su šeima laisvai pagyventi jo mėgstamoje Lietuvoje, nuvažiuoti žiemą paslidinėti į kalnus", - sakė L. Janutėnas.
"Marius buvo be galo geras vaikas, turėjo daug draugų, su kuriais ir dirbdamas Olandijoje palaikė glaudžius ryšius. Labai mylėjo savo vaikus, kuriems atiduodavo visą save, be jos ilgai negalėdavo ištverti, iš Olandijos nuolat parveždavo dovanų – tai banglentę, tai riedučius vasarą važinėti. Buvo labai geras ir mums, nuolat kažką nupirkdavo mūsų butui, savo rankomis atrestoravo virtuvės medinį langą. Pastaruoju metu jo dukrytė Lukrecija susižavėjo žirgais ir Marius buvo nusprendęs, kad, kai tiktai pasitaupys pinigėlių, leis ją lankyti žirginio sporto pratybas. Ir dabar jis su dovanomis skubėjo namo, tačiau nesugrįžo.
Turėjo sugrįžti kiek anksčiau, tačiau firma nepridavė namo ir Marius su bendradarbiais buvo priverstas pasilikti kelioms dienoms. Buvo labai nagingas, reiklus, viską darė tik labai gerai ir kitiems neleisdavo daryti broko. Olandijoje ir Lietuvoje darbdaviai juo labai džiaugėsi“, - ašarodama pasakoja M. Janutėnienė.
Mariaus 13-metis sūnus Žilvinas jau parašė Kalėdų seneliui laišką, kuriame nieko neprašė, tiktai, kad tėvelis sugrįžtų sveikas į namus.
Kelione rūpinosi įmonės direktorius
Aplinkybės, kaip Vokietijoje žuvo iš Olandijos važiuojantys lietuviai, kol kas dar tiriamos. Žinoma, kad, pakeliui į Lenkiją, sugedo jų mašina, kuri sustojo šalikelėje su įjungtomis avarinėmis šviesomis.
Su savo darbuotojais nuolat ryšį palaikė statybinės įmonės direktorius Lietuvoje, kuris perspėjo, kad kelionės sąlygos yra labai sunkios, reikia būti atidiems kelyje. Kai sugedo jų mašina, paskambino Mariui Janutėnui ir pasakė, jog tuoj atvažiuos techninės pagalbos vilkikas, kuris nuteps jų mikroautobusą į servisą, o darbuotojams užsakys viešbutį, kuriame jie galės pernakvoti.
Tačiau į antrąjį direktorias skambutį Marius jau neatsakė – į juos įsirėžė kito lietuvio vairuojamas vilkikas, nusinešęs Mariaus ir dviejų jo draugų gyvybes ...