Domėjosi, kas šalies sportui svarbiausia

Naujoji Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija pradėjo darbą. Komisijos pirmininkas Juras Požela ir jo pavaduotojas Vytautas Kamblevičius, norėdami pasirengti darbui, trečiadienį ryte į susitikimą pasikvietė pagrindinių šalies nevyriausybinių sporto organizacijų vadovus.
 

Susitikime su komisijos vadovais dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas, asociacijos "Sportas visiems" prezidentas Bronislovas Vasiliauskas, Lietuvos Aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas ir kiti sporto visuomenės atstovai.

Pokalbis sukosi apie opiausias šalies sporto problemas, apie, ko pirmiausiai turėtų imtis komisija, kokių reikėtų teisinių svertų, kad pagreitėtų sporto bazių statybos, pagerėtų jų eksploatacija, koks turėtų būti sporto vaidmuo švietimo sistemoje. Nemažai dėmesio skirta sportui visiems, svarstymui, ar reikėtų atgaivinti didelio miestriškumo sportininkų kalvę – internatą, ar steigti sporto centrus, kaip kuo geriau pasirengti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.
 

Aptarta Vyriausybės programa, kurioje netrūksta dėmesio sportui.
 

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas V. Kvietkauskas akcentavo, kad visiškai nesirūpinama neįgaliųjų sportininkų meistriškumu – nepakanka trenerių etatų, trūksta pinigų treniruočių stovykloms, išvykoms į varžybas užsienyje. Tai buvo matyti per parolimpines žaidynes Londone, kuriose lietuviai liko be medalių, nes negalėjo prilygti daug geresnes sąlygas tobulėti turintiems varžovams.
 

Itin menka parama iš šalies biudžeto skundėsi J. Mažintas – Aeroklubas turi daug turi, bet jis sensta, reikia atnaujinti pastatus, techniką.
 

Viena sporto visiems problemų – valstybė neskatina klubų veiklos, nors šie organizuoja įvairius renginius, paramos tam negauna..


 

LTOK vadovai atkreipė dėmesį į užsitęsusias Druskininkų sporto centro statybas – joms kasmet skiriama nepakankamai lėšų, todėl darbai stringa.
 

Diskutuota ir apie Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, apie tai, kad buvo pramiegota galimybė jį padidinti, kaip tai buvo padaryta su Kultūros rėmimo fondu.
 

Šiemet rugsėjį Seimas priėmė Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatė, kad Kultūros rėmimo fondui bus skiriamas ne 1, bet 3 procentai akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Tuo tarpu Kūno kultūros ir sporto fondas ir toliau tenkinsis 1 proc.
 

Abu fondai dar gauna 10 procentų lėšų, surinktų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčių.

J. Požėla, savo ruožtu, akcentavo, kad Vyriausybė planuoja atleisti sporto bazes nuo nekilnojamojo turto mokesčio. V. Kamblevičius žadėjo, jog bus siekiama, kad darbdaviai galėtų finansuoti savo darbuotojų sportinę veiklą ir tai nebūtų apmokestinama.

"Matyti, kad komisijos vadovai noriai domisi sporto problemomis ir yra pasiryžę jas spręsti. Visų aktualių klausimų per šį susitikimą aptarti nespėjome, tačiau sutarėme, jog tokie susitikimai turėtų vykti ir ateityje, galbūt tapti reguliarūs", - po susitikimo sakė Daina Gudzinevičiūtė.
 

Kiek vėliau vyko ir pirmas naujos kadencijos Jaunimo ir sporto reikalų komisijos darbinis posėdis. Jame Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis pristatė per trejus metus atliktus darbus.
 

Seimo nariams KKSD vadovas papasakojo apie pastatytas naujas ar rekonstruotas senas sporto bazes, padidintas sportininkų stipendijas ir premijas, panaikintą grynųjų pinigų cirkuliaciją sporto sistemoje, išaugusį KKSD administracinį pajėgumą bei kompetenciją, kitos svarbius dalykus.