"Nenoriu, kad vaikai ar bobutės aukotų pinigus"

Rimantas Kaukėnas džiaugiasi Kalėdų laukimu su šeima ir dukromis, pirmą kartą gavusiomis progą pasinerti į lietuviškos žiemos pramogas. Tačiau Kauno „Žalgirio“ gynėjui tėvynę netrukus gali tekti palikti dėl finansinių aplinkybių. Pats krepšininkas neslepia, jog „šiokių tokių“ problemų Lietuvos čempionų klube esama, bet teigia į kalbas apie juo susidomėjusį Stambulo „Fenerbahce Ulker“ (Turkija) klubą nekreipiantis dėmesio.

Penktadienį Vilniuje R. Kaukėnas dalyvavo savo vardo paramos grupės organizuotame labdaringame renginyje, kurio metu pristatyta vaikams skirta Vandos Padimanskaitės knyga „Taškuota pasaka“. Dalis pajamų, uždirbtų parduodant šią knygelę, atiteks Kauno klinikų vaikų ligų onkologiniam skyriui.

Kol buvęs ilgametis Sienos „Montepaschi“ (Italija) klubo legionierius iš Lietuvos raitė autografus pirmiesiems knygos pirkėjams, greta žaidė trys krepšininko dukros, prižiūrimos jo žmonos Tanjos.

„Mano dukrelės augo Italijoje, jos pripratusios prie šilto oro, todėl su tokia žiema susidūrė pirmą kartą“, – šypsodamasis apie savo atžalas pasakojo R. Kaukėnas. – Pokyčiai – gana dideli, bet jos labai džiaugiasi sniegu. Jo, kaip matote, yra nemažai, todėl ir džiaugsmo atitinkamai. Jos mėgsta pasiausti lauke, o tuomet ir šalta nebūna“.

35-erių buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas į „Žalgirį“ persikėlė praėjusią vasarą. Nors krepšininkas teigia esantis laimingas tėvynėje, užsienio žiniasklaidoje svarstoma, kad Kauno klubas nebūtinai atmestų pelningą „Fenerbahce Ulker“ ekipos pasiūlymą, jei toks būtų pateiktas.

Esate garantuotas, kad sezoną užbaigsite būtent „Žalgiryje“? – DELFI paklausė R. Kaukėno
Manau, taip. Girdėjau kažką apie „Fenerbahce-Ulker“, bet matote: aš vis dar Lietuvoje. Ko pats norėčiau? Aš labiausiai noriu, kad visiems būtų gerai: ir šeimai, ir man, ir komandai. Žiūrėsime, kaip viskas išsispręs, bet kol kas aš čia.



„Žalgirio“ finansinės problemos pakankamai rimtos, kad priverstų išvykti?
Yra šiokie tokie (atlyginimų – DELFI) vėlavimai, bet viskas kol kas normos ribose. „Žalgirio“ vadovybė stengiasi,

Klubo savininkas Vladimiras Romanovas šią savaitę pareikalavo sirgalių finansiškai paremti „Žalgirį“. Nemanote, kad atsakomybė už klubo biudžetą tenka jo savininkui?
Nežinau, tai – ne mano reikalas. Šiaip nesinorėtų, kad vaikai ar bobutės tuos pinigus dėtų. Žmonėms ir taip nėra lengva. Gal ši žinia daugiau adresuota rėmėjams, nežinau. Nenoriu į tai gilintis, nenoriu nei teisti, nei teisinti.

Palyginkite Eurolygos grupių varžybose „Žalgirio“ įveiktą kelią su TOP-16 etape laukiančias iššūkiais.
Silpnų komandų Eurolygoje nėra, o ypač antrame etape. Susitiksime su komandomis, kurios sezoną pradėjo strigdamos, bet dabar siekia pagerinti savo žaidimą. Tai – normalus procesas. Mums bus dar sunkiau, nes nieko nustebinti nebegalėsime. Visi jau iš anksto laukia, kad žaisime gerai, ir visi nori prieš mus laimėti.

Ar realu būtų tikėtis ir naujoje grupėje kovoti tik dėl pirmos vietos?
Manau, reikia galvoti tik apie artimiausias rungtynes, o ne visą etapą. Geriau žengti po mažą ir saugų žingsnelį, o ne mąstyti toli į priekį. Tuomet paprasčiau susikaupti ir atstumti negatyvias mintis, kurios naudos tikrai neatneš. Pavyzdžiui, koks dabar tikslas galvoti apie tai, kad už dviejų mėnesių reikės išvykoje žaisti su Maskvos CSKA ar panašiai. Manyčiau, kad visos pagrindinės užduotys mūsų lauks išvykose, nes tai yra raktas į sėkmingą bendrą rezultatą. Būtent žaisdamas svečiuose gali įrodyti, kad moki žaisti gerai. Nė nekalbu apie namų rungtynes: norint ko nors pasiekti, reikia sugebėti laimėti išvykose.

Kiek procentų duotumėte, kad „Žalgirio“ sirgalių viltys išvysti komandą finalo ketverto turnyre išsipildys?
Apie tai tikrai nenoriu kalbėti. Bet tikiu, kad galime ten būti.