sportas.info 2012 m. gruodžio 31 d. 11:01

K. Rimšelis: „Esame visiems atviri“

KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis - apie būtinybę skaičiuoti, matyti visumą ir formuoti faktais pagrįstą sporto politiką

PIRMININKAVIMAS. Nuo kitų metų liepos mėnesio Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Daugeliui ES reikalai atrodo tolimi ir mažai rūpi. O Lietuvos valstybė iš tikrųjų kruopščiai ir intensyviai rengiasi šiam neeiliniam įvykiui. Parengiamieji darbai vyksta ir sporto sferoje.

Formalūs, t.y. privalomi, procesai vyksta Briuselyje – Sporto darbo grupės posėdžiai, kuriuose rengiami dokumentai Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybai, susitikimai su Europos Parlamento nariais, pats Tarybos posėdis. Temos ir darbotvarkės ateina pagal patvirtintą sporto srities darbo planą.

Tuo tarpu galimybė prisistatyti pirmininkaujančiai šaliai ir kelti savo temas suteikiama per neformalius renginius. Lietuvoje numatyta rugsėjo mėnesį surengti neformalų ministrų, atsakingų už sportą, susitikimą, o kartu su juo – ES sporto forumą, pirmininkavimo pabaigoje taip pat planuojamas sporto generalinių direktorių susitikimas, kurį iki šiol rengė kiekviena pirmininkaujanti šalis.

Džiaugiamės, kad greta daugybės kitų sričių renginių, kurie vyks Lietuvoje, pavyko apginti neformalaus sporto ministrų susitikimo ir Sporto forumo pozicijas, nes siekiant neišlaidauti pirmininkavimo metu, buvo mažinamas tokių renginių skaičius. Sporto forumas – svarbus Europos Komisijos kasmetinis renginys, kuriame dalyvauja apie 300 tarptautnių sporto organizacijų atstovų. Be to, jį finansuoja Europos Komisija. Tad kiek išleisime pinigų sporto ministrų posėdžiui, jie mums dalinai sugrįš per Sporto forumą.

Turinio prasme, kaip jau minėjau yra bendra darbotvarkė, kuri nuolat koreguojama. Tik baigiantis airių pirmininkavimui tiksliai žinosime, kokie konkretūs klausimai persikels į Lietuvos darbotvarkę. Taip gali nutikti su „Erasmus visiems“ programa, į kurią patenka ir sporto srities projektų finansavimas. Kol kas neaišku – ar ją spės patvirtinti airiai, ar ji teks mums. Tikriau žinome, kad mūsų pirmininkavimo metu bus rengiamas pirmas teisinis dokumentas sporto srityje – Tarybos rekomendacija dėl fizinio aktyvumo skatinimo. Taip pat toliau bus sprendžiami antidopingo klausimai – rengiamos pozicijos Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) valdybos posėdžiams, atstovavimas pasaulinėje WADA konferencijoje. Kova su susitarimais dėl varžybų rezultatų, kaip ir su dopingu, išliks aktuali tema.

Yra ir klausimų, kuriuos siūlo pačios pirmininkaujančios šalys. Lietuvos pirmininkavimo ir viso mūsų pirmininkavimo trejeto – airių, mūsų ir graikų – bendra tema – sporto indėlis į ekonomiką ir darbo rinką, arba kitaip – faktais pagrįstos sporto politikos formavimas. Sieksime sustiprinti sporto kaip atskiros srities pozicijas – tam svarbu žinoti, kiek sportas įneša į šalies ekonomiką, kokias ugdo žmogaus kompetencijas, kurias vertina potencialūs darbdaviai.

Esame sutarę su Statistikos departamentu, kad Lietuvoje kitais metais būtų pradėtas skaičiuoti sporto indėlis į ekonomiką. Noriu padėkoti Statistikos departamento direktorei Vilijai Lapėnienei, kad ji rado galimybių įsteigti naują darbuotojo,  kuris rūpinsis šiais klausimais, etatą. Dar bus reikalinga ir mokslininkų pagalba apdorojant šią medžiagą. Tai užtrunka, iki metų-dviejų, tačiau tik turint realius skaičius galima konstruktyviai kalbėtis su Vyriausybe, Finansų ministerija sprendžiant sporto sferos finansavimo klausimus.

Ši sritis Lietuvoje iš tikrųjų yra nečiupinėta ir tokios praktikos nėra buvę. Ir tai - blogai. Lietuvoje vyksta daug sporto renginių – ir pasaulio, ir Europos įvairaus amžiaus grupių čempionatai – į juos investuoti pinigai dalinai sugrįžta į valstybės biudžetą, tačiau mes šio indėlio negalime tiksliai apskaičiuoti. Buvo pabandyta paskaičiuoti, kiek naudos atnešė 2011 metais Lietuvoje vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas. Norime, kad tokie skaičiavimai būtų daromi nuolat, o ne pripuolamai, vertinant pavienius renginius.

ES lygiu taip pat svarbu turėti realius skaičius.  Jeigu neklystu, pagal Eurostato duomenis 2008 m. buvo atliktas tyrimas, kad visų Europos Sąjungos šalių narių pajamos iš sporto sferos buvo apie 307 milijardų eurų. Galime tiktai įsivaizduoti, kokios milžiniškos yra lėšos. Ko gero, būtent tokių didelių pinigų cirkuliacija, sąlygojo ES erdvėje sporto kilstelėjimą iki bendrosios Europos Sąjungos politikos.



PAGREITIS. Puikiai žinome, kokios yra mūsų investicijos į sporto infrastruktūrą, o po to – ir kokios pajamos. Viską turime suskaičiuoti. Lietuva skaičiuoja turizmo indėlį į ekonomiką, bet turizmo negalima atsieti nuo sporto. Tarptautinių sporto renginių metu į mūsų šalį atvyksta žiūrovai, dalyviai, taigi tokie renginiai reiškia ne tik išlaidas, bet ir pajamas.

Antrus metus skaičiuojame, kiek konsoliduotai lėšų tenka Lietuvos sportui. Pagal sporto įstatyme numatytus sporto finansavimo šaltinius – tai yra valstybės ir savivaldybių, loterijų bei kitos teisėtai gautos lėšos – sportui 2010 m. ir 2011 m. teko apie 0,5 mlrd. litų. Didžiausias indėlis – iš savivaldybių – apie 240 mln. litų. .

Ši informacija neparodo, ar tai pakankamos lėšos  ar ne, tačiau ji yra naudinga kaip atspirties taškas, padedantis orientuotis. Kartais sakau, kad apie sportą ir jo problematiką gali atsakingai kalbėti tos institucijos ar organizacijos, kurios žino, kiek skyrė tam lėšų.. Jei mes sporto sferai skiriame mokesčių mokėtojų lėšas, turime tai daryti atsakingai - jų nešvaistyti ir tikėtis pačio didžiausio šių lėšų panaudojimo efekto.

APKLAUSOS. Jų yra įvairiausių. Kūno kultūros ir sporto departamentas užsako apklausas apie fizinį aktyvumą – gauna vienokius parodymus. Sveikatos ministerija užsako apklausą apie sveikatą ir fizinį aktyvumą - gauna visiškai priešingus parodymus. Toks nesuderinamumas mums kelia rūpestį.

Nesakau, kad visi rezultatai turi būti identiški, bet suderinti klausimų formuluotes reikėtų, nes žmonės gali labai įvairiai atsakyti į tą patį klausimą. Pavyzdžiui, jei klausiama, ar sportuojate, žmogus atsako – ne, tačiau paklausus, ar esate fiziškai aktyvus, t.y. ar vaikštote parke, dirbate sode, to paties žmogaus atsakymas pasikeičia.

Tas pats nutinka ir interpretuojant skaičius ar rezultatus  – dažnai nusigriebiamas kažkokoks skaičius, iškrentantis iš sistemos, ir juo remiantis pradedama diskutuoti apie padėtį. Mano požiūriu, tai yra nekorektiška. Pavyzdžiui, kalbant apie sporto infrastruktūrą – juk negalima televizijos laidoje rodyti iš rūsio ištrauktą suplyšusį ir dar neišmestą čiužinį ir akcentuoti, kad ant jo treniruojamasi. Žinoma, galime įnešti ir sulūžusius dviračius, slides, rogutes, įvairius sovietinius reliktus, nes juk niekada nežinai, ką žmonės gali kolekcionuoti.

Čia įžvelgiu tam tikrą apgavystės momentą. Dabar situacija su sportiniu inventoriumi, infrastruktūra dinamiškai keičiasi. Žinoma, norėtųsi dar geriau, bet visko negalima suniveliuoti. Nereikia pamiršti jau minėto savivaldybių indėlio – jų skiriamos lėšos (įskaitant investicijas) yra pusantro karto didesnės nei valstybės skiriamos per Kūno kultūros ir sporto departamentą.

NEPAGRĮSTI SKAIČIAI. Kai žiniasklaidoje nežinia iš kur atsiranda netikslūs skaičiai - taip pat nekorektiška. Galiu atvirai sakyti: pas mane ateina tam tikrų organizacijų atstovai ir, kalbėdami apie būsimą valstybės biudžetą, operuoja klaidingais skaičiais. Mano darbo kabinete viskas yra išaiškinama, todėl nustembu, kai po tam tikro laiko lygiai tokie pat klaidingi skaičiai, be jokių pataisymų, patenka į žiniasklaidos priemones.

Buvo paminėta, kad 2013 m. didinama 20 mln. Lt. valstybės investicijų programa. Tai – netiesa. Valstybės investicijų programa, kaip ir buvo, lieka tame pačiame lygyje. Kita vertus, nereikia užmiršti, kad 2011 m., tvirtinat sporto srities biudžetą , jis buvo sumažintas apie 6 mln. Lt, tačiau  nebuvo sumažinti jokie asignavimai, susieti su sportininkų pasirengimu Londono olimpinėms žaidynėms, taip pat didžiajam sportui ir fiziniam aktyvumui. 6 mln. litų buvo sumažinta valstybės investicijų programa. Taigi sumažinome ir mūsų keltą tikslą  2012 metams - nuo planuotų 12  iki 7 sporto objektų. Kitus priduosime šiek tiek vėliau.

KKSD veikla yra vieša ir matoma. Savo veiksmus visuomet stengiamės pagrįsti, pateikti motyvus – kodėl biudžetas sumažintas ar padidintas . Departamente nenagrinėjame pageidavimų ar prašymų sporto sferai skirti tiesiog „daugiau“ pinigų, jei nepaaiškinama,   ką konkrečiai tai reiškia. Tai atitinka pasakymą, jog galima dirbti „geriau“. Daugiau, geriau – tai pernelyg neapibrėžtos sąvokos, kurios netinka siekiant pokyčių.