„Įprastas futbolas anglams – lyg religija, o salės futbolas – nauja sporto šaka“, - teigė Lietuvos salės futbolo rinktinės vartininkas M. Labuckas
Dalyvavo atrankos varžybose
M. Labuckas puikiai žino, ką anglams reiškia salės futbolas, nes yra Londono „Baltic United“ klubo, žaidžiančio stipriausioje Anglijos salės futbolo lygoje, vartų sargas.
Be to, akis į akį susidurti su Anglijos futbolininkais M. Labuckui teko ir Kaune, kur praėjusį savaitgalį vyko Europos salės futbolo čempionato atrankos varžybos. Dėl vieno kelialapio į pagrindinį atrankos etapą varžėsi Lietuvos, Anglijos ir Kipro rinktinės.
Turnyrą laimėjo ir pirmą kartą į žemyno pirmenybių pagrindinį atrankos etapą pateko anglai, 4:3 įveikę lietuvius ir 2:1 – Kipro atstovus. Mūsų šalies komanda, 1:0 pranokusi Kiprą, užėmė antrąją vietą.
Nepaisant pralaimėjimo Anglijai, Lietuvos nacionalinės ekipos vartininkas 25 metų M. Labuckas turėjo kuo pasidžiaugti: „Rinktinės pasirodymą vertinu palankiai, nes, susirinkus į stovyklą likus vos keturioms dienoms iki varžybų, buvo nuveikta tikrai daug. Naujas treneris Kęstutis Rudžionis įdiegė daug naujovių, tad visi žaidėjai stengėsi jas įsisavinti. Kai kas pavyko, kai kas – ne. Pirmose rungtynėse, mano nuomone, pritrūko laimės, o antrose nugalėjome nepraleidę įvarčio. Tai parodo, kad visa komanda dirbo labai sunkiai. Šis pasirodymas buvo didelis žingsnis į priekį. Po pergalės prieš Kipro komandą pajutome, kad jeigu teisingai ir darniai vykdytume viską, ką bando įdiegti treneris, pasiektume labai daug. Tiek Lietuvos futbolo federacija, tiek trenerių štabas padarė viską ką galėjo, kad rinktinė pasiruoštų maksimaliai. Tad nuotaikos geros ir einame teisinga kryptimi.“
Kelti meistriškumą padeda legionieriai
Lietuvos rinktinės vartininkas pripažino – aikštėje anglai buvo pranašesni, matėsi jų susižaidimas bei degančios akys, tačiau lietuviai turėjo šansų įveikti futbolo tėvynės atstovus.
„Nors pagal žaidimą anglai dominavo, pagal visas sukurtas progas tikrai galėjome laimėti, tačiau futbolas yra futbolas. Kaip sakoma – nugalėjo geriausi“, - šyptelėjo M. Labuckas.
Lygindamas Lietuvos ir Anglijos salės futbolo treniravimosi sąlygas, lygį, pasiruošimą varžyboms, vartininkas pasakojo: „Anglijoje daugumoje klubų su vietos žaidėjais rungtyniauja ispanai, portugalai, brazilai, tad anglai semiasi labai daug žaidybinės technikos paslapčių iš jų. Dėl to šiuo metu Anglijoje yra maždaug 10-12 lygiaverčių aukštesnio lygio komandų“.
M. Labuckas buvo maloniai nustebintas žmonių, atėjusių į Kauno sporto halę palaikyti salės futbolo rinktinės, gausa. Tačiau kartkartėmis iš tribūnų išgirstos „ekspertų“ replikos būdavo nemalonios: „Žinoma kritiką reikia priimti, tačiau kritika turėtų būti pagrįsta faktais ir tikslinga. Negalima iš mėgėjų reikalauti to, ko jie negali duoti. Manau visi išėję į aikštę žaidėjai padarė viską, ką galėjo, kad kiekvienas lietuvis galėtų didžiuotis savo nacionaline salės futbolo komanda“.
Sportininko nuomone, Lietuvos ir Anglijos salės futbolo gerbėjai panašūs. Britų susidomėjimas salės futbolu auga ir dar didės po šalies rinktinės sėkmingo pasirodymo atrankos cikle, tačiau didžiojo futbolo greičiausiai niekada nepralenks. „Įprastas futbolas anglams – lyg religija, o salės futbolas – nauja sporto šaka“, - teigė M. Labuckas.
Pradžia – gimtajame mieste
Visagine augusį M. Labucką salės futbolas sužavėjo savo energingumu, iki paskutinių sekundžių išliekančia intriga, didesniu įvarčių skaičiumi bei – jo atveju – didesniu krūviu saugant vartus.
Šiai futbolo atšakai visaginietis atidavė 7-8 savo gyvenimo metus, iš kurių didžiąją dalį atstovauja Anglijos klubams. Jis vilki jau trečios aukščiausioje šalies salės futbolo lygoje žaidžiančios ekipos aprangą – prieš „Baltic United“ buvo „Futsal Club Spartans“ ir „Helvecia Futsal“ klubų narys.
Viename stipriausių Anglijoje „Baltic United“ klube M. Labuckas žaidžia antrus metus. Prie ekipos vairo stovi Nerijus Smatavičius, kuris, vartininko nuomone, labai stengiasi, kad komanda gyvuotų. „Nelengva suburti komandą, kai visi žaidėjai turi savus darbus, šeimas“, - sakė visaginietis.
M. Labuckas mano, kad iš salės futbolo Anglijoje pragyventi kol kas dar negalima, tačiau prisidurti prie atlyginimo kai kuriuose klubuose įmanoma.
„Baltic United“ klube nėra profesionalų. Komandos branduolys sudarytas iš lietuvių, kurie buvo žaidę futbolą gimtinėje – ekipoje yra žaidėjų iš Kauno, Alytaus, Mažeikių, Telšių, Visagino bei Tauragės. Taip pat – du ukrainiečiai.
Treniruotės vyksta 2-3 kartus per savaitę, tačiau tai netrukdo klubui sėkmingai žaisti aukščiausioje lygoje, kuri sudaryta iš trijų regionų po aštuonias komandas.
Šiemet Anglijos čempionate bus naudojama nauja sistema ir iš kiekvieno regiono pirmos keturios komandos pateks į Superlygą – tai ir yra šiuo metu „Baltic United“ klubo keliamas pagrindinis tikslas.
„Likus penkiems mačams iki reguliariojo sezono pabaigos, užimame ketvirtąją vietą, bet surinkome tiek pat taškų, kaip ir trečioje vietoje esanti komanda, tad turime visus šansus patekti į Superlygą“, – pasakojo lietuvis.
Futbolininkas teigė, kad kiekvienais metais sulaukia pasiūlymų iš įvairių Anglijos salės futbolo komandų, tačiau apsisprendimą lemia treniruočių sąlygos.
Ateitį sieja su Anglija
Londone, netoli „Emirates“ stadiono, kuriame žaidžia legendinė „Arsenal“ komanda, gyvenantis lietuvis atskleidė, kad gimtąją šalį paliko dėl mylimosios Aleksandros, kuri į šią šalį išvyko pusantrų metų anksčiau. Jis ir tolimesnę savo ateitį sieja su Anglija.
„Kol kas viskas klostosi gerai – turiu darbą, žaidžiu savo mėgstamą žaidimą ir, manau, ateityje Anglijoje gal dar bus galima profesionaliai pasportuoti salės futbolą“, - vylėsi vartininkas.
M. Labuckas prisipažįsta – kaip ir kiekvienas lietuvis, išvykęs svetur, ilgisi savo tėvų, brolio, senelių bei draugų, tačiau į Lietuvą grįžta tik tuomet, kai to reikia jam arba šalies rinktinei.
Brolis - tituluotas irkluotojas
Lietuvoje Labucko pavardė labiau siejama ne su futbolu, o su irklavimu. Mindaugo brolis 29 metų Raimundas Labuckas yra vienas tituluočiausių visų laikų mūsų šalies kanojininkų.
Dvivietę kanojų su Tomu Gadeikiu irkluojantis R. Labuckas - triskart pasaulio ir net šešiskart Europos čempionas, 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių dalyvis.
M. Labuckas nepanoro sekti brolio keliu, nes labiau patiko futbolas, be to, vanduo jaunėlį nelabai traukė.