„Putbalo“ varžybų nesustabdė ir šlapdriba

Per Kaziuko mugę unikaliai  prisimintos šiuolaikinio futbolo ištakos – XIX amžiaus „putbalas“.

„Putbalo“ žaidėjais tapo jaunieji „Lelės“ teatro ir teatro studijos „Elementorius“ aktoriai. Senovinėse varžybose sudalyvavo ir tikri ateities žaidėjai - Lietuvos U-19 futbolo rinktinės nariai Edvinas Stonkus, Vilius Armanavičius bei Justas Januševskis.

Prie jų taip pat prisijungė tituluota gražuolė Vaida Grikšaitė-Česnauskienė, kuri yra vasarą šalyje vyksiančio Europos U-19 čempionato ambasadorė.

Prekiautojų, pirkėjų, vaikštinėtojų dėmesys į „putbalo“ žaidėjus krypo dar gerokai iki tol, kai jie pradėjo savo rungtynes. Nuo Lietuvos futbolo federacijos ofiso iki Tymo kvartalo Paupyje per visą senamiestį keliavę, spardydami „putbalo kamuolį“,  būsimieji žaidėjai tapo užsienio turistų fotoobjektyvų taikiniais.

Pagrindinės renginio rungtynės tarp U-19 rinktinės žaidėjų komandos, pastiprintos V. Grikšaite-Česnauskiene ir teatralų  baigėsi lygiosiomis 2:2.

Aktorių komanda taip pat neapsiėjo be dailiosios lyties žaidėjų.

„Žaisti buvo nelengva“, „kamuolys - kur kas sunkesnis, negu futbolo“, „varžovai jau nuo ryto čia trynėsi, jį spardė ir prie jo priprato“, - viens per kitą apie mačą kalbėjo ateities futbolo žvaigždės E. Stonkus, V. Armanavičius ir J. Januševskis.

„Putbalo kamuolys“ – šieno prikištas maišas, apvyniotas virve. Jis toli gražu ne visada būna apvalus, yra kur kas didesnis, negu futbolo kamuolys, sudrėkęs tampa gana sunkus.

Kadangi iš anksto numatyta „putbalui“ vieta buvo virtusi kone pelke, rungtyniauti teko ant gatvės asfalto. Vartus žymėjo dvi kaladės.

Visi norintys praeiviai taip pat turėjo galimybę paspardyti neįprastą kamuolį ar pasigaminti jį patys ir laimėti futbolo kamuolių bei kitų suvenyrų.

Po rungtynių buvo surengtas konkursas – kas iš šiaudų, maišo ir virvės pagamins geriausią „putbalo kamuolį“. Tiesa, jo dalyvių nebuvo daug, kamuolys tebuvo pagamintas vienas. Jo kūrėja buvo apdovanota LFF prizu.

Šios idėjos autoriai ir organizatoriai - Lietuvos futbolo federacija bei mūsų šalyje vyksiančio 2013 m. Europos U-19 futbolo čempionato organizacinis komitetas.



Organizatorių teigimu, šiuo renginiu siekta parodyti, kaip glaudžiai  mūsų istorinė kultūra yra susijusi su sporto ištakomis, pademonstruoti patį primityviausią futbolą ir jo grožį, kuris gali būti atrandamas net ir žaidžiant neprofesionaliai, išlaikant svarbiausią elementą - džiaugsmą.

„Ech, kad oras būtų buvęs, kaip vakar – kiek žiūrovų turėtume,“ – krentančia šlapdriba buvo nusivylęs Europos U-19 futbolo čempionato socialinių-kultūrinių renginių vadovas, LFF projektų vadybininkas Vaidotas Rastenis. Dėl tokio oro rungtynės tęsėsi kiek trumpiau nei buvo numatyta.

Nors futbolo istorikai ginčijasi: ar šio žaidimo pradžia Lietuvoje reikėtų laikyti Stepono Dariaus pastangas jį išpopuliarinti tarpukario nepriklausomybės laikotarpyje, ar Rusijos kariuomenės dalinių rungtynes carinės okupacijos laikais 20-ojo amžiaus pradžioje, V. Rastenis tvirtina, kad žaidimą panašų į futbolą Lietuvos kaimo vaikai ir jaunimas žaisdavo dar 19-ame amžiuje.

„Aukštaičių žaidime – „kiaulės varymas į gardą“ buvo spardomas toks pats kamuolys, kokį mes šiandien pademonstravome. Aišku, tų spardymų futbolu niekas nevadino. Kas įdomiausia, kad buvo žaidžiama žiemą – ant sniego, ledo. Pavyzdžiui Utenos krašte panašūs žaidimai buvo žaidžiami ant užšalusio Užpalių ežero. Vasarą žaidimams tiesiog nebūdavo laiko, reikėdavo dirbti,“ – pasakojo nuo Utenos kilęs LFF darbuotojas.

Nors šiemetinio „putbalo“ atsiradimą Kaziuko mugėje galima sieti su Lietuvoje vyksiančiomis Europos pirmenybėmis, V. Rastenis žada panašų renginį organizuoti ir kitą pavasarį.