"Žemaitijos dragūnas" turi viską, išskyrus pinigus

Klaipėdos “Žemaitijos dragūno” rankininkų vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas tikina, kad sezono išvakarėse tokio sėkmingo komandos pasirodymo niekas uostamiestyje nedrįso tikėtis.

Iškovoję LRT Didžiąją taurę ir tapę Lietuvos rankinio lygos čempionais jauni Klaipėdos rankininkai jau galvoja apie dalyvavimą Europos taurės varžybose. “Esame iškovoję tokią teisę, tik neturime tam pinigų“, - guodžiasi A.Juškėnas ir viliasi, kad po 21 metų pertraukos į Klaipėdą grąžinti čempionų vardai savivaldybę ir rėmėjus paskatins skirti rankiniui didesnį dėmesį.

Treneri, koks „Žemaitijos dragūnui“ buvo šis kelias iki čempionų vardų?

Kaip sakoma, ėjome, ėjome ir priėjome. Kryptingas darbas davė savo vaisius. Sezono pradžioje nekėlėme sau tokių aukštų uždavinių, bet pamažu  pajutome, kad galime, tada atsirado ir noras. Komandą labai sustiprino du Vilniaus žaidėjai – Rolandas Uoslys, pagrindinis vartininkas, ir Mindaugas Sukackas. Šie patyrę žaidėjai mums stipriai pagelbėjo. Jiems atvykus, atsirado didesni užmojai, kuriuos su kaupu pavyko įgyvendinti.

Vadinasi, šio sezono sėkmė jums patiems buvo šiek tiek netikėta?

Negalime sakyti, kad netikėta. Mes to siekėme. Kiekviena komanda į aikštę eina tam, kad laimėtų. Čempionato sistemai pasikeitus, tai yra, panaikinus atkrintamąsias, kiekvienos rungtynės tapo lemiamomis. „Lūšis“, mes ir „Granitas“ praradome tikrai mažai taškų. 

Be abejo, po praėjusio sezono negalėjome išsikelti tokių tikslų, nes jie būtų atrodę nerealūs. Finansinės galimybės nebuvo pagerėję tiek daug, kad būtume galėję pasikviesti naujų žaidėjų. Vis dėlto labai pasisekė su vartininku. Rolandą pasikvietėme tikrai už nedidelę kainą. Kai jis sutiko mums pagelbėti, visai kitas žaidimas prasidėjo, atsirado užnugaris. Mes pademonstravome geriausią gynybą, praleidome mažiausiai įvarčių čempionate. Kai mažai praleidi, lengviau ir įmesti. Žaidėjai patikėjo, kad už jų nugaros stovi vartininkas, kuris gali ištaisyti jų klaidas. Tai buvo labai svarbu.

Galima teigti, kad naujas formatas jums parankus?

Prieš du metus mes užėmėme aštuntą vietą, bet nugalėjome „Lūšį“ atkrintamosiose, tad negalima sakyti, kad formatas be atkrintamųjų mums labai parankus. Kita vertus, manau, kad toks formatas yra teisingas. Taip įvertinamas viso čempionato, visų metų darbas. Kai prieš du metus nugalėjome „Lūšį“, tam tikra prasme tai nebuvo teisinga „Lūšies“ atžvilgiu. Jie visą sezoną žingsniavo pirmi, o mes užėmėme aštuntą vietą. Galbūt lemiamoms rungtynėms labiau pailsėjome, galbūt daugiau jėgų sutaupėme, todėl juos nugalėjome. Manau, tai nebuvo teisinga. Tikrąsias jėgas parodo dabartinis formatas. Jei per sezoną laimi 22 rungtynes, tai, matyt, kažką reiškia.

Vis dėlto kova dėl pirmų pozicijų buvo labai aštri, su „Lūšimi“ surinkote vienodą taškų kraitį, tai rodo, kad nebuvote už varžovus visa galva pranašesni...

Taip, kova buvo visiškai lygi. Galima sakyti, buvo dvi lemiamos rungtynės. Likus dviems turams iki čempionato pabaigos „Lūšis“ galėjo užsitikrinti pirmą vietą, žaisdama namie su „Granitu“. Jei būtų iškovojusi bent tašką, mes būtume neturėję jokių vilčių juos pavyti. Bet, kaip pasirodė, Kauno derbis buvo atkaklus ir galingas. „Granitas“ nugalėjo ir šansai atsivėrė mums. Mums tereikėjo patiems paskutinėse rungtynėse nugalėti „Lūšį“. Tai buvo reto grožio ir įtampos rungtynės, kurias galėjo laimėti bet kuri komanda. Penki įvarčiai, kuriuos mums pavyko susikrauti paskutinėmis minutėmis, neatspindi to, kas vyko aikštelėje.

Kuo „Lūšies“ ir „Žemaitijos dragūno“ komandos skirtingos?

„Lūšis“ yra patyrusi komanda, kurioje žaidžia patyrę žaidėjai. Tai yra jų jėga. Klubas stiprus finansiškai, žaidėjai gali būti motyvuojami finansiškai. Mes visiškai priešingi – esame jauna ir ne itin tvirtai finansiškai stovinti komanda. Galima sakyti, žaidžiame daugiau širdimi.

Kalbant apie techniką, mes propaguojame šiek tiek kitokį rankinį. Mes norime įžaisti greitai ir techniškai, o „Lūšis“ mėgsta lėtesnį rankinį, be to, jų žaidėjai šią minutę galingesni ir protingesni žaidybinėse situacijose. Tai jie įrodė paskutinėse rungtynėse. Pirmavome 5:1, bet “Lūšis“ ramiai žaisdama pati įgijo keturių įvarčių persvarą. Tai parodo, kad žaisdami ramiai „Lūšies“ rankinininkai gali pakeisti žaidimo eigą sau palankia linkme. Vis dėlto rungtynių metu mes panaudojome daugiau žaidėjų ir rungtynių pabaigoje varžovai paprasčiausiai pavargo.

Remigijus Vaičikauskas pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju, paminėjote itin puikiai žaidusį vartininką R.Uoslį. Gal galite išskirti dar keletą žaidėjų, kurie šį sezoną buvo ypatingai svarbūs komandai?

Yra komandoje keletas jaunų rankininkų, kurie kitąmet, manau, smarkiai žibės Lietuvos padangėje. Tai ir Dainius Matutis, kuris paskutinėse rungtynėse pelnė septynis įvarčius, ir Gražvydas Juška, dešinio krašto žaidėjas. Tai rinktinės kandidatai, kurie netolimoje ateityje iš rankinio galės duoną valgyti.

Kaip komanda atrodys kitą sezoną? Nėra neramu, kad dabartinę sudėtį bus sudėtinga išsaugoti?

Vargu, ar šią sudėtį pavyks išlaikyti, kadangi vilniečių R.Uoslio ir M.Sukacko, manau, tikrai nebebus mūsų komandoje.  Taip pat D.Matutis gali išvykti į užsienį. Kita vertus, jau turime susitarimus su keliais jaunais sportininkais, manau, šiuo metu pačiais perspektyviausiais Lietuvoje, tad nemanau, kad mūsų komanda stipriai susilpnės. Be to, mūsų centro „Viesulas“ auklėtiniai, 1994 m. gimimo vaikinų komanda, labai galingai atrodo. Galbūt kitais metais jais komanda dar nepasipildys, bet po dviejų metų iš jų tikrai turėsime daug naudos.

O finansine prasme? Galbūt pergalė čempionate jau išjudino Klaipėdos savivaldybę, verslininkus ir komandos biudžetas bus žymiai didesnis?

Sunku kažką pasakyti. Dabar ir laukia tas darbas. Rezultatas yra, jei finansinė padėtis nepagerės, bus liūdna. Žaidėjai iš idėjos negali metai iš metų kovoti. Tiesa, savivaldybėje jau sezono vidury pajautėme tam tikrą sujudimą. Tikrai kalbamės, bendraujame, kartu ieškome variantų, kaip galėtume padėti komandai. Iš rėmėjų nieko panašaus kol kas nejaučiame. Ypač liūdina tai, kad neturime to pagrindinio rėmėjo, į kurį galėtume atsispirti  ir kuriam galėtume pasiguosti. Mes ir pavadinimą esame pasiruošę keisti, kad tik atsirastų pagrindinis rėmėjas. O su savivaldybe tikrai vyksta pozityvus dialogas.

Rankinis savo pastarųjų metų pasiekimais, galima sakyti, Klaipėdoje perspjovė krepšinį ir futbolą. Ar rankinio populiarumas uostamiestyje jau gali lygiuotis į šias sporto šakas?

Man didžiausias įvertinimas, kad per paskutines rungtynes „Neptūno“ salėje nebuvo vietos, kur atsisėsti. Jei rungtynės vyksta prie tuščių tribūnų, apie populiarumą nė neverta šnekėti, bet kai rungtynės surinko 1000 žiūrovų ir nebuvo laisvos vietos – tai yra rankinio įvertinimas.
 
Be abejo, mes niekada populiarumu neprilygsime krepšiniui, nereikia turėti tokių iliuzijų, ir niekada neturėsime tokio finansavimo, bet galbūt ir su mažesniais pinigais mes galime nuveikti didelius darbus. Lai tai sprendžia valdininkai, kurie priima sprendimus. Bet jei Klaipėdoje surenkame pilną salę žiūrovų, manau, esame populiarūs ir reikalingi miestui.



Ar realu, jog pagrindiniu Klaipėdos veidu sporte taptų ne „Atlantas“ ar kita futbolo komanda, ir ne krepšinio klubas „Neptūnas“, o – „Žemaitijos dragūnas“?

Kodėl gi ne? Dabar, jei taip galima pasakyti, situacija mums yra palanki, kadangi krepšinis ir futbolas Klaipėdoje tikrai nerodo stebuklingų rezultatų. Esame sukūrę visą sistemą, kad turėtume komandą, kuri ir penkis, ir dešimt metų gali rodyti aukščiausius rezultatus, bet tam, kad kažką nuveiktume už Lietuvos ribų, reikia visai kito finansavimo. Požiūris ir žmonės – viskas yra, bet reikia pinigėlių.

Kitąmet „Žemaitijos dragūną“ išvysime Europos turnyre, ar klubas šios teisės vis dėlto atsisakys?

Mėginsime. Turime planų kitąmet dalyvauti ir Europoje, ir Baltijos šalių čempionate. Laikas pasitikrinti jėgas ir už Lietuvos ribų. Esame iškovoję tokią teisę, tik neturime tam pinigų. Šią savaitę savivaldybėje dar kartą apie tai turi būti kalbama.

Turime teisę dalyvauti ir Čempionų lygoje, ir EHF taurėje, galime rinktis. Vis dėlto niekaip nepasirinksime Čempionų lygos, nes ten vien startinis mokestis siekia 25 tūkst. eurų. Tuo tarpu taurės varžybose tikrai sieksime dalyvauti, ten pinigai nėra baisūs. Aišku, jei negausime pažadų, kad tie pinigai bus atrasti, savo lėšomis tikrai nepajėgsime dalyvauti. Jei leistume sau dalyvauti taurės varžybose, o po to negautume papildomo finansavimo, vidury sezono atsidurtume labai sudėtingoje situacijoje.

Ar „Neptūno“ salė, kurioje žaidžiate, atitinka tarptautinius rankinio reikalavimus?

Ne visiškai. Bet mūsų salė maždaug tik dvidešimčia centimetrų neatitinka reikalavimų, ir paprastai į tokius mažus niuansus yra nebežiūrima. Jei žaistume sėkmingai ir žingsniuotume toliau, 2011 metais jau galėtume žaisti naujoje arenoje, kuri bus pastatyta.  "Neptūno" salė Čempionų lygos kriterijų niekaip neatitinka ir niekas dabartinėje salėje mums ten neleistų žaisti.

Tolimesniuose „Žemaitijos dragūno“ planuose ar svajonėse yra numatytas debiutas Čempionų lygoje?

Kodėl gi ne? Lietuvos rankinis niekada neturės keturių ar šešių europinio lygio klubų, netgi krepšinis tiek neturi. Užtenka vienos ar dviejų komandų, ir kodėl jos nesukūrus Klaipėdoje? Tam turime viską, išskyrus pinigus.