| Marytė Marcinkevičiūtė | 2013 m. kovo 25 d. 10:56 |
Nuopelnai sportui - abipus Atlanto
Atsisveikinome su žmogumi, kuris nuo pačių jaunystės dienų sportui skyrė didžiulį dėmesį, buvo įvairiapusiškas sportininkas“, - sako Valdas Adamkus
Šių metų kovo 17 d. Floridoje mirė buvęs įžymus lietuvių išeivijos sportininkas, sporto organizatorius, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos garbės narys, 90 metų Vytautas Grybauskas. Šią liūdną žinią sužinojome iš kadenciją baigusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus.
Dar prieš porą metų V.Grybauskas su žmona Joana buvo atvažiavęs į Lietuvą, važinėjo po gimtą kraštą, dalyvavo tuomečio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno 60 metų jubiliejaus vakaronėje.
„Vytautas atvažiavo jau sirgdamas, tačiau veržte veržėsi pakeliauti po Lietuvą. Padedant žmonai, jis važiavo po jam ypač brangias gimtąsias vietas. Tai buvo paskutinioji Vytauto kelionė į Lietuvą ir paskutinysis mano pasimatymas su juo. Atsisveikinome su žmogumi, kuris nuo pačių jaunystės dienų sportui skyrė ypatingai didelį dėmesį, buvo įvairiapusiškas sportininkas“, - sakė V. Adamkus.
V. Grybauskas gimė 1922 m. balandžio 3 d. Telšiuose. Žaidė krepšinį ir futbolą Telšių „Džiugo“ komandoje, 1942 m. tapo Lietuvos krepšinio vicečempionu. 1944 pasitraukė į Vakarus.
„Lietuviškoje išeivijoje, ir ne tiktai joje, Vytautas pasiekė nemažas krepšinio aukštumas – žaidė Šionfeldo „Kovo“ klube, kuris sudarė rimtą konkurenciją „Šarūnui“ (jame rungtyniavo garsūs to meto Lietuvos krepšininkai Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Vytautas Norkus, kt.).
Jie kartu treniravosi, žaidė su Amerikos kariuomenės krepšininkais, kurie lietuviams daug padėjo – aprūpindavo kamuoliais, sportine apranga, sudarė ypatingai geras sąlygas, komanda galėjo treniruotis kiekvieną dieną, todėl ir pasiekė gana aukštą lygį.
Kai emigracija pradėjo skirstytis, išvažinėjo į JAV bei kitas valstybes, dauguma Šionfeldo žaidėjų buvo pakviesti žaisti į Prancūzijos klubus, tarp jų – ir Vytautas Grybauskas, kuris 1945-1953 m. žaidė Prancūzijos krepšinio lygos varžybose“, - prisimena kadenciją baigęs prezidentas.
V. Grybauskas buvo ir puikus stalo tenisininkas, su vokiečiais rungtyniavo įvairiose pirmenybėse, gerai žaidė ir lauko tenisą, kurį be galo mėgo. 1948 m. per Pavergtųjų tautų olimpiadą Vytautas atstovavo Lietuvai futbolo, o V. Adamkus – lengvosios atletikos varžybose.
Nuo 1953 m. Vytautas gyveno Amerikoje. Kai JAV lietuvių krepšinio rinktinė dalyvavo garsiosiose išvykose į P. Amerikoje (1959 m.), Australiją (1964 m.) ir Kanadą (1964 m. ), jam buvo patikėta rinktinės vyr. trenerio postas, velionis buvo ir 1973 m. išvykos į Europą vienas iš iniciatorių bei vadovų. Buvo Čikagos teniso klubo steigėjas, laikraščio „Draugas“, žurnalo „Pasaulio lietuvis“ sporto skyrių redaktorius.
Savo gyvenimo saulėlydyje, gyvendamas Floridoje, Vytautas susižavėjo dar viena sporto šaka – golfu. „Pažvelgus į Grybauską, jį matėme visur, jis buvo aktyvus lietuviškoje sportinėje veikloje. Dalyvavo ir organizacinėje veikloje, buvo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos garbės narys, dalyvaudavo įvairiuose pasitarimuose ir buvo kai kurių sporto šakų komitetų vadovas.
Kai Amerikos lietuvių sportinė delegaciją atvykdavo į Lietuvą dalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse, Vytautas irgi būdavo komandoje. Jis sportui paskyrė beveik visą savo gyvenimą. Jo netektį lydi tiktai gražūs prisiminimai. Velionį prisimenu su didele pagarba, Vytautas man buvo iškilus sportininkas, laikėsi kilnaus elgesio taisyklių. Buvo maloni asmenybė, Vytautui būti galima tiktai padėkoti už jo gyvenimą, už įnašą į Lietuvos sportinę veiklą“, - sako V. Adamkus.
Vytautas Grybauskas buvo apdovanotas Kūno kultūros ir sporto komiteto medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui (1989 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1998 m.), LTOK „Olimpine žvaigžde“ (2001 m.), KKSD „Sporto garbės komandoro ženklu“ (2012 m.).
Dar prieš porą metų V.Grybauskas su žmona Joana buvo atvažiavęs į Lietuvą, važinėjo po gimtą kraštą, dalyvavo tuomečio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno 60 metų jubiliejaus vakaronėje.
„Vytautas atvažiavo jau sirgdamas, tačiau veržte veržėsi pakeliauti po Lietuvą. Padedant žmonai, jis važiavo po jam ypač brangias gimtąsias vietas. Tai buvo paskutinioji Vytauto kelionė į Lietuvą ir paskutinysis mano pasimatymas su juo. Atsisveikinome su žmogumi, kuris nuo pačių jaunystės dienų sportui skyrė ypatingai didelį dėmesį, buvo įvairiapusiškas sportininkas“, - sakė V. Adamkus.
V. Grybauskas gimė 1922 m. balandžio 3 d. Telšiuose. Žaidė krepšinį ir futbolą Telšių „Džiugo“ komandoje, 1942 m. tapo Lietuvos krepšinio vicečempionu. 1944 pasitraukė į Vakarus.
„Lietuviškoje išeivijoje, ir ne tiktai joje, Vytautas pasiekė nemažas krepšinio aukštumas – žaidė Šionfeldo „Kovo“ klube, kuris sudarė rimtą konkurenciją „Šarūnui“ (jame rungtyniavo garsūs to meto Lietuvos krepšininkai Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Vytautas Norkus, kt.).
Jie kartu treniravosi, žaidė su Amerikos kariuomenės krepšininkais, kurie lietuviams daug padėjo – aprūpindavo kamuoliais, sportine apranga, sudarė ypatingai geras sąlygas, komanda galėjo treniruotis kiekvieną dieną, todėl ir pasiekė gana aukštą lygį.
Kai emigracija pradėjo skirstytis, išvažinėjo į JAV bei kitas valstybes, dauguma Šionfeldo žaidėjų buvo pakviesti žaisti į Prancūzijos klubus, tarp jų – ir Vytautas Grybauskas, kuris 1945-1953 m. žaidė Prancūzijos krepšinio lygos varžybose“, - prisimena kadenciją baigęs prezidentas.
V. Grybauskas buvo ir puikus stalo tenisininkas, su vokiečiais rungtyniavo įvairiose pirmenybėse, gerai žaidė ir lauko tenisą, kurį be galo mėgo. 1948 m. per Pavergtųjų tautų olimpiadą Vytautas atstovavo Lietuvai futbolo, o V. Adamkus – lengvosios atletikos varžybose.
Nuo 1953 m. Vytautas gyveno Amerikoje. Kai JAV lietuvių krepšinio rinktinė dalyvavo garsiosiose išvykose į P. Amerikoje (1959 m.), Australiją (1964 m.) ir Kanadą (1964 m. ), jam buvo patikėta rinktinės vyr. trenerio postas, velionis buvo ir 1973 m. išvykos į Europą vienas iš iniciatorių bei vadovų. Buvo Čikagos teniso klubo steigėjas, laikraščio „Draugas“, žurnalo „Pasaulio lietuvis“ sporto skyrių redaktorius.
Savo gyvenimo saulėlydyje, gyvendamas Floridoje, Vytautas susižavėjo dar viena sporto šaka – golfu. „Pažvelgus į Grybauską, jį matėme visur, jis buvo aktyvus lietuviškoje sportinėje veikloje. Dalyvavo ir organizacinėje veikloje, buvo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos garbės narys, dalyvaudavo įvairiuose pasitarimuose ir buvo kai kurių sporto šakų komitetų vadovas.
Kai Amerikos lietuvių sportinė delegaciją atvykdavo į Lietuvą dalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse, Vytautas irgi būdavo komandoje. Jis sportui paskyrė beveik visą savo gyvenimą. Jo netektį lydi tiktai gražūs prisiminimai. Velionį prisimenu su didele pagarba, Vytautas man buvo iškilus sportininkas, laikėsi kilnaus elgesio taisyklių. Buvo maloni asmenybė, Vytautui būti galima tiktai padėkoti už jo gyvenimą, už įnašą į Lietuvos sportinę veiklą“, - sako V. Adamkus.
Vytautas Grybauskas buvo apdovanotas Kūno kultūros ir sporto komiteto medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui (1989 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1998 m.), LTOK „Olimpine žvaigžde“ (2001 m.), KKSD „Sporto garbės komandoro ženklu“ (2012 m.).