Snaiperių lyderį įkvepia SEL muzika

Ketverios žaistos rungtynės, šeši įvarčiai, dvi komandos – tokie šių metų rezultatyviausiųjų „SMScredit.lt A lygos“ snaiperių sąraše pirmaujančio gruzino Giorgio Alaverdašvilio skaičiai.

Pernai pusmetį praleidęs Gargždų „Bangoje“ šis puolėjas žiemą pasirašė sutartį su Tyrgu Žiu „Pandurii“ (Rumunija) klubu, bet ją nutraukė ir sezoną pradėjo Pakruojo „Kruojoje“. O prieš pat Velykas atsirado „Šiauliuose“.
Per pirmas rungtynes šioje komandoje jis įmušė du įvarčius bei rezultatyviai perdavė kamuolį ir labai prisidėjo prie šiauliečių netikėtumo – pergalės prieš iki tol taškų nepraradusį Klaipėdos „Atlantą“.

Pats G. Alaverdašvilis kalbėjo, kad pergalė prieš Klaipėdos komandą - jam joks netikėtumas.

Jau prieš rungtynes buvote nusiteikę pergalei?
Aišku, tikėjomės laimėti.

O kai pirmi praleidote įvartį?
Vis viena. Per pertrauką rūbinėje kalbėjome, kad reikia ne tik sulyginti, bet ir persverti rezultatą. Lygiosios mūsų ir tada netenkino. Norime laimėti visada, kiekvienose rungtynėse. Nemanau, kad Lietuvoje yra tokia komanda, kurios būtų neįmanoma įveikti. Nei „Žalgiris“, nei „Ekranas“ nėra tokie.

Kaip taip išėjo, kad pradėjęs „Kruojoje“, prieš pat perėjimų lango pabaigą atsidūrėte „Šiauliuose“?
Atrodė, kad Pakruojo klubui – bankrotas. Jokių pinigų tenai nebuvo. Ir paskutiniu momentu nutariau, kad reikia pereiti į kitą klubą. Nusprendžiau vis dėl to pasilikti Lietuvoje, niekur toli nevažiuoti. Ir taip atsidūriau „Šiauliuose“.

Žiemą, po neblogo sezono „Bangoje“ jumis domėjosi ir kitų šalių klubai...
Buvau žiemą net pasirašęs sutartį su Rumunijos „Pandurii“, kuriame žaidžia Deivydas Matulevičius. Bet pasikeitė komandos treneris. Jis man matė vietą „Pandurii“ atraminiou saugo pozicijoje. Joje žaisti atsisakiau. Po visų tų aiškinimųsi su Ruminijos klubu laiko buvo likę labai nedaug ir aš nutariau sugrįžti į Lietuvą. O prieš tai turėjau daug pakvietimų: į Ukraina,į Lenkiją, į Grzuziją. Nieko – viskas, kas su mumis nutinka, vis vien išeis į gera.

O kodėl išvykot iš tėvynės? Negi Lietuvos provincijos klubuose didesnės algos, negu Gruzijoje?
Tai nepriklausė nuo algos. Buvo visko.  Buvau ir traumuotas, ir buvo kitų priežasčių dėl ko išvažiavau. Gal lygis Gruzijoje ir kiek aukštesnis, algos didesnės, yra ten klubų, kurie žaidėjams moka 25 tūkstančius eurų, bet aš noriu žaisti Europoje. O Lietuva – labai gera vieta, kur save galima parodyti ir po to patekti į stiprų Europos klubą – savotiškas tramplinas. Lietuvoje mano forma vis gerėja, stengiuosi kiekvienas rungtynes sužaisti vis geriau.



„Šiauliuose“ jūs neilgam? Po pusmečio ieškositės klubo kitoje šalyje?
Taip, jei tik bus šansas man važiuoti į aukšto lygio komandą, jei tik man ten siūlys sutartį, aš ten vyksiu. Aš su „Šiauliais“ apie tai kalbėjau iš karto ir dėl to kažkokių problemų neturėsiu.

„Bangoje“ mušėt įvarčius, perėjęs į „Kruoja“ – irgi, vos atėjęs į „Šiaulius“ – nesustojote. Jums nereikia laiko priprasti prie naujos komandos?
Įvarčius mušu, nes visada išėjęs į aikštę aš noriu juos mušti... Ir man nesvarbu ar už „Kruoja“, ar už „Šiaulius“, ar už bet kokią kitą komandą – įvarčius mušti aš mėgstu. O ir „Bangoje“, ir „Kruojoje“, ir „Šiauliuose“ vaikinai mane puikiai priėmė ir nei vienoje šių komandų man nereikėjo adaptuotis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ jūs pamėgote dainininką Gytį Paškevičių. Jums patinka jo muzika?
Jeigu atvirai, man kur kas labiau patinka SEL. Tos grupės dažnai klausausi. Nors G. Paškevičiaus muzika irgi patinka – ji man atrodo labai lietuviška. Turiu įvairių draugų: vieniems patinka tokia, kitiems – kitokia muzika, tai ir supažindino mane su šiais lietuvių atlikėjais. O daugiau – vargu ar ką apie lietuvišką muziką pasakyčiau, aš jos dar taip gerai nežinau.

„Bangoje“ buvote ne vienintelis gruzinas. Dabar komandoje jūsų tautiečių nėra. Ar ne sunku tai?
Ne. Nesuprantu, kodėl gruzinas turi bendrauti būtent su gruzinu, susidraugauti dėl jo tautybės. Jeigu žmogus yra geras, aš jam stengsiuos būti geras, jei žmogus yra blogas, aš irgi jam būsiu blogas. Ne dėl tautybės pasirenkame draugus, daug svarbesnės kitos vertybės, žmonių suderinamumas. Gruzinas, lietuvis, vokietis ar italas – koks skirtumas? Aš kalbu angliškai, rusiškai, su brazilais susikalbu portugališkai ir dėl to neturiu jokių bėdų bendraujant su įvairių tautų žmonėmis.