| Marytė Marcinkevičiūtė | 2013 m. balandžio 26 d. 15:31 |
Prioritetas - Vilniaus ir Klaipėdos baseinai
Premjeras A.Butkevičius per susitikimą su KKSD ir Plaukimo federacijos vadovais ir Vilniaus savivaldybės atstovais aptarė aktualius sporto klausimus
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinį direktorių Klemensą Rimšelį, Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentą Tomą Kučinską ir generalinį sekretorių Mindaugą Špoką bei Vilniaus vicemerą Joną Pinskų ir administracijos direktoriaus pavaduotoją Ritą Vaiginą.
Klausimų spektras buvo gana platus. Kaip teigė LPF prezidentas T. Kučinskas, susitikimas buvo suorganizuotas Vilniaus savivaldybės iniciatyva – mat, kartu dirbama prie keleto projektų, kurių vienas – plaukimų baseinų infrastruktūros plėtra. Vilniuje ir Klaipėdoje bus statomi 50 m ilgio baseinai.
Premjero pageidavimas – neviršyti 30 mln. Lt
Premjeras A. Butkevičius įvardijo, kad nauji plaukimo baseinai yra tarp kelių prioritetų sporto infrastruktūros vystymo srityje. LPF prezidentas pristatė ekspertų išvadas ir pasiūlymus dėl Lazdynų baseino – siūloma šalia jau esamo iš europinių pinigų statyti naują 50 m ilgio baseiną, o kol vyks statybos, pratęsti esamo veiklą.
Premjeras pageidavo, kad naujojo vilniečių plaukimo baseino statybos išlaios pagal pasaulinę praktiką neviršytų 30 mln. Lt. sumos. O pastačius naują, spręsti tolimesnį egszistuojančio baseino likimą.
“Dėl dabartinio baseino gyvavimo yra keletas variantų. Savivaldybės užsakytoje studijoje paskaičiuota, kad baseino renovacija kainuotų apie 20 mln. Lt. Tad neapsimoka to daryti ir reikia statyti naują baseiną. Tačiau būtų tragedija uždaryti senąjį baseiną, nes tenai per dieną plaukioja iki 1000 vaikų ir suaugusiųjų”, - sake T. Kučinskas.
Į klausimą, kada galėtų iškilti naujasis Lazdynų baseinas, LPF prezidentas atsakė: “Būkime realistai. Manau, pustrečių metų – būtų labai optimistiška, treji metai – realistiška, o ketveri metai – būtų tas maksimumas, kurį galėtų toleruoti sporto ir plaukimo visuomenė."
Dauguma Lietuvos vaikų nemoka plaukti
Su premjeru kalbėta ir apie itin aktualią sritį Lietuvoje – vaikų mokymą plaukti. “Lietuvoje nuskęsta labai daug žmonių, Tarptautinės sveikatos organizacijos duomenimis, pagal šį rodiklį esame pirmi pasaulyje. Lietuvoje vidutiniškai per metus nuskęsta 400 žmonių. Kaip ypač akcentuoja Tarptautinė sveikatos organizacija, šitas skaičius nėra labai žinomas Lietuvoje, bet problematika yra panaši visose pasaulio šalyse. Viena iš jų – mūsų žmonės ir vaikai nemoka plaukti.
Kaip aš dabar sakau, Lietuvoje kiekvienais metais “nuskęsta” 720 mln. Lt. Europos komisija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija paskaičiavo, kad viena gyvybė, prarasta keliuose, kainuoja 1,8 mln. Lt. biudžeto lėšų. Padauginkime: 400 žmonių iš 1,8 mln. ir gausime - 720 mln. Lt. Net 90 proc. Lietuvos vaikų nemoka plaukti dėl keletos priežasčių Viena pagrindinių – švietimo sistemoje nėra sisteminio sprendimo vaikus mokyti plaukti per kūno kultūros pamokas”, - kalbėjo T. Kučinskas.
Programą įgyvendina KKSD
Tiesa, nestovima vietoje. Kūno kultūros ir sporto departamentas įgyvendina Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą, patvirtintą Vyriausybės nutarimu 2008 metais, ir jau penktą kartą skelbia Vaikų mokymo plaukti projektų konkursą. Anksčiau rengiamuose departamento finansuojamuose projektuose jau dalyvavo 9718 vaikų.
Programos tikslas – išmokyti kuo daugiau šalies vaikų plaukti bei saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens. KKSD per metus skiria apie 200 tūkst. Lt mokymo plaukti programai.
“Europoje kiekvienas vaikas turi nuplaukti 200 m distanciją, kad iš pradinės klasės pereitų į vidurinę mokyklą. Japonijoje – 400 metrų. Jeigu Lietuvoje kiekvienas vaikas nuplauktų 200 metrų – visi būtume be galo laimingi. Jau dabar turime 50 baseinų, kurie yra labai prastai išnaudojami, daugumoje jų niekas nevyksta, tenai tiktai šildome vandenį ir mokame žmonėms atlyginimus. Reikėtų pasiekti, kad tuose miestuose ir rajonuose, kur yra plaukimo baseinai, konsoliduotomis skirtingų ministerijų, KKSD, savo lėšomis būtų “užsukta” vaikų mokymo plaukti programa” - sako T. Kučinskas.
Susitikimas - nes paskutinis
Susitikimo metu premjeras su sporto institucijų Ir Vilniaus savivaldybės vadovais taip pat aptarė Nacionalinio stadiono statybos klausimą.
Kūno kultūros ir sporto departamentas pasiūlė 2014–2020 metų Nacionalinėje pažangos programoje prioriteto „Regioninė plėtra“ priemonėje „Atnaujinti ir plėtoti tolygią, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir sportą skatinančią viešąją infrastuktūrą“ išskirti nacionalinės svarbos sporto objektų finansavimą, pasinaudojant naujosios ES finansinės perspektyvos lėšomis. Taip būtų galima spręsti tiek Vilniaus Lazdynų ir Klaipėdos plaukimo baseinų, tiek Nacionalinio stadiono statybų klausimus. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pritarė tokiai galimybei.
“Susitikimas su premjeru buvo labai naudingas ir, manau, kad jis buvo ne paskutinis, aktualius sporto klausimus spręsime ir toliau. Premjeras Vilniaus savivaldybei davė atlikti trupučiuką tam tikrų namų darbų ir ateiti su naujojo Lazdynų plaukimo staybos ir dabartinio baseino gyvavimo pratęsimo porai metų galutiniais paskaičiavimais. Premjeras prašė atlikti tiktai tuos minimalius darbus, kurie reikalingi iki naujojo plaukimo baseino statybos pradžios”, - sakė T. Kučinskas.
Klausimų spektras buvo gana platus. Kaip teigė LPF prezidentas T. Kučinskas, susitikimas buvo suorganizuotas Vilniaus savivaldybės iniciatyva – mat, kartu dirbama prie keleto projektų, kurių vienas – plaukimų baseinų infrastruktūros plėtra. Vilniuje ir Klaipėdoje bus statomi 50 m ilgio baseinai.
Premjero pageidavimas – neviršyti 30 mln. Lt
Premjeras A. Butkevičius įvardijo, kad nauji plaukimo baseinai yra tarp kelių prioritetų sporto infrastruktūros vystymo srityje. LPF prezidentas pristatė ekspertų išvadas ir pasiūlymus dėl Lazdynų baseino – siūloma šalia jau esamo iš europinių pinigų statyti naują 50 m ilgio baseiną, o kol vyks statybos, pratęsti esamo veiklą.
Premjeras pageidavo, kad naujojo vilniečių plaukimo baseino statybos išlaios pagal pasaulinę praktiką neviršytų 30 mln. Lt. sumos. O pastačius naują, spręsti tolimesnį egszistuojančio baseino likimą.
“Dėl dabartinio baseino gyvavimo yra keletas variantų. Savivaldybės užsakytoje studijoje paskaičiuota, kad baseino renovacija kainuotų apie 20 mln. Lt. Tad neapsimoka to daryti ir reikia statyti naują baseiną. Tačiau būtų tragedija uždaryti senąjį baseiną, nes tenai per dieną plaukioja iki 1000 vaikų ir suaugusiųjų”, - sake T. Kučinskas.
Į klausimą, kada galėtų iškilti naujasis Lazdynų baseinas, LPF prezidentas atsakė: “Būkime realistai. Manau, pustrečių metų – būtų labai optimistiška, treji metai – realistiška, o ketveri metai – būtų tas maksimumas, kurį galėtų toleruoti sporto ir plaukimo visuomenė."
Dauguma Lietuvos vaikų nemoka plaukti
Su premjeru kalbėta ir apie itin aktualią sritį Lietuvoje – vaikų mokymą plaukti. “Lietuvoje nuskęsta labai daug žmonių, Tarptautinės sveikatos organizacijos duomenimis, pagal šį rodiklį esame pirmi pasaulyje. Lietuvoje vidutiniškai per metus nuskęsta 400 žmonių. Kaip ypač akcentuoja Tarptautinė sveikatos organizacija, šitas skaičius nėra labai žinomas Lietuvoje, bet problematika yra panaši visose pasaulio šalyse. Viena iš jų – mūsų žmonės ir vaikai nemoka plaukti.
Kaip aš dabar sakau, Lietuvoje kiekvienais metais “nuskęsta” 720 mln. Lt. Europos komisija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija paskaičiavo, kad viena gyvybė, prarasta keliuose, kainuoja 1,8 mln. Lt. biudžeto lėšų. Padauginkime: 400 žmonių iš 1,8 mln. ir gausime - 720 mln. Lt. Net 90 proc. Lietuvos vaikų nemoka plaukti dėl keletos priežasčių Viena pagrindinių – švietimo sistemoje nėra sisteminio sprendimo vaikus mokyti plaukti per kūno kultūros pamokas”, - kalbėjo T. Kučinskas.
Programą įgyvendina KKSD
Tiesa, nestovima vietoje. Kūno kultūros ir sporto departamentas įgyvendina Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą, patvirtintą Vyriausybės nutarimu 2008 metais, ir jau penktą kartą skelbia Vaikų mokymo plaukti projektų konkursą. Anksčiau rengiamuose departamento finansuojamuose projektuose jau dalyvavo 9718 vaikų.
Programos tikslas – išmokyti kuo daugiau šalies vaikų plaukti bei saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens. KKSD per metus skiria apie 200 tūkst. Lt mokymo plaukti programai.
“Europoje kiekvienas vaikas turi nuplaukti 200 m distanciją, kad iš pradinės klasės pereitų į vidurinę mokyklą. Japonijoje – 400 metrų. Jeigu Lietuvoje kiekvienas vaikas nuplauktų 200 metrų – visi būtume be galo laimingi. Jau dabar turime 50 baseinų, kurie yra labai prastai išnaudojami, daugumoje jų niekas nevyksta, tenai tiktai šildome vandenį ir mokame žmonėms atlyginimus. Reikėtų pasiekti, kad tuose miestuose ir rajonuose, kur yra plaukimo baseinai, konsoliduotomis skirtingų ministerijų, KKSD, savo lėšomis būtų “užsukta” vaikų mokymo plaukti programa” - sako T. Kučinskas.
Susitikimas - nes paskutinis
Susitikimo metu premjeras su sporto institucijų Ir Vilniaus savivaldybės vadovais taip pat aptarė Nacionalinio stadiono statybos klausimą.
Kūno kultūros ir sporto departamentas pasiūlė 2014–2020 metų Nacionalinėje pažangos programoje prioriteto „Regioninė plėtra“ priemonėje „Atnaujinti ir plėtoti tolygią, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir sportą skatinančią viešąją infrastuktūrą“ išskirti nacionalinės svarbos sporto objektų finansavimą, pasinaudojant naujosios ES finansinės perspektyvos lėšomis. Taip būtų galima spręsti tiek Vilniaus Lazdynų ir Klaipėdos plaukimo baseinų, tiek Nacionalinio stadiono statybų klausimus. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pritarė tokiai galimybei.
“Susitikimas su premjeru buvo labai naudingas ir, manau, kad jis buvo ne paskutinis, aktualius sporto klausimus spręsime ir toliau. Premjeras Vilniaus savivaldybei davė atlikti trupučiuką tam tikrų namų darbų ir ateiti su naujojo Lazdynų plaukimo staybos ir dabartinio baseino gyvavimo pratęsimo porai metų galutiniais paskaičiavimais. Premjeras prašė atlikti tiktai tuos minimalius darbus, kurie reikalingi iki naujojo plaukimo baseino statybos pradžios”, - sakė T. Kučinskas.