| Ingvaras Butautas | 2013 m. balandžio 30 d. 15:05 |
Šachmatininkai dalijosi titulus ir pinigus
Vilniuje vyko Lietuvos vyrų ir moterų šachmatų čempionatai. Moterų pirmenybės baigėsi favoritės pergale, o vyrų turnyre įvyko daug netikėtumų
Daugiau nei savaitę Vilniaus viešbučio „Grata“ konferencijų salėje besitęsęs Lietuvos vyrų ir moterų pirmenybių finalinis etapas baigėsi didmeistrio Dariaus Zagorskio ir Deimantės Daulytės pergalėmis.
Vyrų pirmenybių finaliniame etape dalyvavo 12, o moterų – 10.
Vyrų pirmenybių čempionas paaiškėjo per paskutinį turą. Per jį D. Zagorskis nugalėjo Tautvydą Vedricką.
„Paskutinį ratą buvo sprendžiamas čempiono klausimas. Jaunas šachmatininkas Tautvydas Vedrickas žaidė baltais, bet patirtis nugalėjo. Nors Darius Zagorskis nėra profesionalus šachmatininkas, jis dabar dirba, bet jis žaidžia patikimai – visada nugali po 50 procentų varžovų ir rinktinei rinkdavo taškus. Manau, kad čempionas yra vertas čempiono vardo“, - vertino D. Zagorskio pasirodymą Lietuvos šachmatų federacijos direktorius Arvydas Baltrūnas.
Vyrų pirmenybės baigėsi ne taip, kaip direktorius tikėjosi: „Čempionatas buvo tikrai labai įdomus. Iš pradžių pirmavo daugkartinis čempionas Vidmantas Maišauskas. Tikėjausi, kad jis gali nesunkai laimėti šį čempionatą. Bet buvo sužaista labai atkakli partija: Aloyzas Kveinys – V. Mališauskas, kurią laimėjo pirmasis. Kitą dieną V. Mališauskas pralaimėjo antrą partiją iš eilės.“
Nepajėgė V. Mališauskas laimėti ir pergalės paskutiniajame ture. Jis liko ketvirtas, surinkęs 6,5 taško, surinkęs jų tiek pat, kiek antrą vietą užėmęs Mindaugas Beinoras ir trečios vietos laimėtojas T. Vedrickas, bet nusileidęs jiems pagal papildomus rodiklius.
Čempionas D. Zagorskis surinko 7,5 taško iš 11 galimų.
„Silpnokai sužaidė A. Kveinys. Šiemet jis keletą praktiškai laimėtų partijų pralaimėjo. Sensta ši karta, - pusiau rimtai, pusiau juokaudamas kalbėjo A. Baltrūnas. - O jaunimas žaidė pakankamai gerai. Dar kiek ir į antrą vietą galėjo iškopti Tomas Laurušas.“
Moterų čempionė D. Daulytė surinko 8 taškus iš 9 galimų. Antrą vietą užėmusi Salomėja Zaksaitė surinko 6,5 taško, trečioje vietoje likusi Vesta Kasputė – 5,5 taško.
„Moterų pirmenybės baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Eilinį kartą čempione užtikrintai tapo Deimantė Daulytė,“ – vertino A. Baltrūnas.
Daugiau jis tikėjosi iš šeštą vietą užėmusios Giedrės Vanagaitės, o dviejų kitų prizininkių užimtas vietas vertino, kaip saviame suprantamą dalyką: „Keletą partijų pralaimėjo perspektyvi Giedrė Vanagaitė. Tikėjausi, kad ji bus aukščiau. Salomėja Zaksaitė, Vesta Kasputė užėmė tokias vietas, kokių ir galima buvo tikėtis.“
S. Zaksaitė pasirinko moterų pirmenybes, nors turėjo galimybę varžytis ir su vyrais.
„Kadangi S. Zaksaitė, kaip tarptautinė meistrė turėjo vietą moterų čempionato finaliniame etape be atrankos, pusfinalš ji žaidė su vyrais – pasivaržyti su stipresniais varžovais. Pagal to pusfinalio rezultatus turėjo galimybę žaisti vyrų finale. Bet paskaičiavo, kad tam, kad laimėti prizą reikėtų iškovoti kokius 7 taškus, o tai jai turbūt būtų per sunku. Juolab, kad šiemet ir moterų prizai – neblogi,“ – aiškino LŠF direktorius.
LŠF prezidento Aleksandro Černovo rūpesčiu federacija galėjo turnyro prizininkams skirti gana nemažus apdovanojimus. Vyrų pirmenybių laimėtojas gavo 3000 lt., antros vietos nugalėtojas - 2000 lt., trečią vietą užėmęs – 1200 lt. Moterims buvo skirtas dvigubai mažesnis prizinis fondas. Jų įvertinimai: 1500, 1000 ir 600 lt.
Vyrų pirmenybių finaliniame etape dalyvavo 12, o moterų – 10.
Vyrų pirmenybių čempionas paaiškėjo per paskutinį turą. Per jį D. Zagorskis nugalėjo Tautvydą Vedricką.
„Paskutinį ratą buvo sprendžiamas čempiono klausimas. Jaunas šachmatininkas Tautvydas Vedrickas žaidė baltais, bet patirtis nugalėjo. Nors Darius Zagorskis nėra profesionalus šachmatininkas, jis dabar dirba, bet jis žaidžia patikimai – visada nugali po 50 procentų varžovų ir rinktinei rinkdavo taškus. Manau, kad čempionas yra vertas čempiono vardo“, - vertino D. Zagorskio pasirodymą Lietuvos šachmatų federacijos direktorius Arvydas Baltrūnas.
Vyrų pirmenybės baigėsi ne taip, kaip direktorius tikėjosi: „Čempionatas buvo tikrai labai įdomus. Iš pradžių pirmavo daugkartinis čempionas Vidmantas Maišauskas. Tikėjausi, kad jis gali nesunkai laimėti šį čempionatą. Bet buvo sužaista labai atkakli partija: Aloyzas Kveinys – V. Mališauskas, kurią laimėjo pirmasis. Kitą dieną V. Mališauskas pralaimėjo antrą partiją iš eilės.“
Nepajėgė V. Mališauskas laimėti ir pergalės paskutiniajame ture. Jis liko ketvirtas, surinkęs 6,5 taško, surinkęs jų tiek pat, kiek antrą vietą užėmęs Mindaugas Beinoras ir trečios vietos laimėtojas T. Vedrickas, bet nusileidęs jiems pagal papildomus rodiklius.
Čempionas D. Zagorskis surinko 7,5 taško iš 11 galimų.
„Silpnokai sužaidė A. Kveinys. Šiemet jis keletą praktiškai laimėtų partijų pralaimėjo. Sensta ši karta, - pusiau rimtai, pusiau juokaudamas kalbėjo A. Baltrūnas. - O jaunimas žaidė pakankamai gerai. Dar kiek ir į antrą vietą galėjo iškopti Tomas Laurušas.“
Moterų čempionė D. Daulytė surinko 8 taškus iš 9 galimų. Antrą vietą užėmusi Salomėja Zaksaitė surinko 6,5 taško, trečioje vietoje likusi Vesta Kasputė – 5,5 taško.
„Moterų pirmenybės baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Eilinį kartą čempione užtikrintai tapo Deimantė Daulytė,“ – vertino A. Baltrūnas.
Daugiau jis tikėjosi iš šeštą vietą užėmusios Giedrės Vanagaitės, o dviejų kitų prizininkių užimtas vietas vertino, kaip saviame suprantamą dalyką: „Keletą partijų pralaimėjo perspektyvi Giedrė Vanagaitė. Tikėjausi, kad ji bus aukščiau. Salomėja Zaksaitė, Vesta Kasputė užėmė tokias vietas, kokių ir galima buvo tikėtis.“
S. Zaksaitė pasirinko moterų pirmenybes, nors turėjo galimybę varžytis ir su vyrais.
„Kadangi S. Zaksaitė, kaip tarptautinė meistrė turėjo vietą moterų čempionato finaliniame etape be atrankos, pusfinalš ji žaidė su vyrais – pasivaržyti su stipresniais varžovais. Pagal to pusfinalio rezultatus turėjo galimybę žaisti vyrų finale. Bet paskaičiavo, kad tam, kad laimėti prizą reikėtų iškovoti kokius 7 taškus, o tai jai turbūt būtų per sunku. Juolab, kad šiemet ir moterų prizai – neblogi,“ – aiškino LŠF direktorius.
LŠF prezidento Aleksandro Černovo rūpesčiu federacija galėjo turnyro prizininkams skirti gana nemažus apdovanojimus. Vyrų pirmenybių laimėtojas gavo 3000 lt., antros vietos nugalėtojas - 2000 lt., trečią vietą užėmęs – 1200 lt. Moterims buvo skirtas dvigubai mažesnis prizinis fondas. Jų įvertinimai: 1500, 1000 ir 600 lt.