Varėnos rajono savivaldybei jau penktą kadenciją vadovauja sportiškasis meras Vidas Mikalauskas.
Kokios sporto tradicijos būdingos jūsų vadovaujamam kraštui?Dzūkai juda, kruta, sporto entuziastų netrūko anksčiau, jų netrūksta ir dabar. Varėnos rajone šiuo metu veikia 19 sporto klubų. Čia įsikūrę klubai pagal sporto šaką, o kaimuose – pagal gyvenamąją vietą. Gausiausias iš jų – vyrų rankinio klubas „Ūla“.
Šis klubas ir jo veikla – Varėnos sporto mokyklos darbo tąsa. Talentingiausi sporto mokyklos absolventai rankinio nepamiršta ir toliau. Baigę mokyklą, jie sėkmingai įsilieja į klubo veiklą. „Ūla“ išugdė ne vieną įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinės narį.
Iš aktyvesnių sporto klubų būtų galima paminėti futbolo klubą „Atžalynas“, Merkinės futbolo klubą, krepšinio klubą „Bitės“. Džiaugiamės žirginio sporto klubu, kuriam vadovauja vienas geriausių žirginio sporto meistrų Stasys Kėrys. Jo žirgas Sakalas šiuo metu yra greičiausias Lietuvoje.
Automobilių technikos gerbėjai susibūrė į sporto klubą „Autoakimirka“, sporto klubo „Erdvė“ nariai Varėnos rajoną Lietuvoje ir užsienyje garsina laisvojo skrydžio aviamodelių čempionatuose. Savo veikla taip pat išsiskiria sveikatingumo klubas „Saulingė“. Jam vadovauja entuziastinga klubo vadovė Inga Bielevičienė. Šiame klube sportuoja ir šoka patys mažiausi vaikai.
Reikia pagirti senjorų klubą „Ropės“. Jo gretose – daugiau kaip 40 aktyvių, sveiką gyvenimo būdą puoselėjančių narių. Rajone sistemingai rengiamos atskirų sporto šakų pirmenybės, aktyviausiai – krepšinio, rankinio, futbolo, stalo teniso.
Rajonas sporto srityje išskirtinis tuo, kad nuo 1994 m. kaimiškose vietovėse dirba sporto organizatoriai. Tada dar dirbau Sporto skyriaus vedėju ir tuomečius politikus pavyko įtikinti, kad kaimuose sporto organizatoriai būtini.
Pagaliau išsisprendė plaukimo baseino statybos klausimas – jis jums jau seniai buvo aktualus. Investicija nemaža – 10 mln. litų. Ar nedidelei Varėnai plaukimo baseinas – ne per didelė prabanga?
Teigti, kad išsisprendė sporto komplekso statybos klausimas, dar taip drąsiai negalime. Tačiau kad jis jau pajudėjo – faktas. Varėnos baseino statyba prasidėjo 2008 m. ir pagal pirminę rangos sutartį 2011 m. jau turėjo būti baigta. Tačiau kol kas Varėną puošia tik įspūdinti baseino „griaučiai“...
Investicija tikrai nemaža, bet esu įsitikinęs, kad ji yra prasminga ir reikalinga Varėnos kraštui. Artimiausi baseinai yra tik 50–60 km atstumu. Aiškinti baseino svarbos gyventojų sveikatos kokybei turbūt nereikia. Turime labai konkrečių pavyzdžių, kaip pasikeitė žmonių gyvenimo kokybė, pastačius baseinus Šakiuose ir Pasvalyje.
Varėnos miestas už Šakius ir Pasvalį yra šiek tiek didesnis, tad prabangos čia tikrai neįžvelgiame. Matau tik būtinybę.
Esate sporto žmogus, o ar Varėnai sportas – vienas prioritetų? Taip, esu sporto žmogus, jei galima taip sakyti. Ilgus metus dirbau kūno kultūros mokytoju ir rankinio treneriu, 11 metų – Sporto skyriaus vedėju. Tačiau dirbdamas Varėnos rajono meru stengiuosi kurios nors vienos srities neišskirti iš kitų.
Yra toks posakis: „Batsiuvys – be batų.“ Kažkas panašaus yra ir Varėnoje. Taip jau atsitiko, kad prioritetas atiteko kultūrai. Turime atnaujintą jaukų kultūros centrą, modernią biblioteką, atnaujinti ir kaimų kultūros centrai.
Tačiau neturime būtiniausių sporto objektų – baseino ir normalaus futbolo bei lengvosios atletikos stadiono. Džiaugiamės, kad Varėnoje pavyko pastatyti standartus atitinkančią sporto salę prie „Ąžuolo“ gimnazijos.
Jus pažįstame kaip didelį rankinio entuziastą, buvusį „Ūlos“ vyrų rankinio komandos trenerį, Lietuvos rankinio federacijos viceprezidentą.
Iš tikrųjų aš ne tik entuziastas, bet ir profesionalus rankinio treneris, daug metų dirbęs su įvairaus amžiaus rankinio komandomis ir išugdęs ne vieną gerą rankininką. Nemažai metų skyriau Rankinio federacijos veiklai.
Aišku, labiausiai džiaugiuosi tuo, kad prieš 22 metus pavyko suburti „Ūlos“ rankinio klubą ir jaunus žaidėjus į komandą. Ji jau 21 metus žaidžia aukščiausioje Lietuvos rankinio lygoje. Per tą laiką „Ūla“ du kartus tapo šalies vicečempione ir du kartus laimėjo bronzos medalius.
Net ir dirbdamas meru, šešerius metus buvau priverstas vadovauti „Ūlai“, nes neturėjome finansinių galimybių pasikviesti į komandą profesionalaus trenerio. Ir dabar retai kada praleidžiu Varėnoje vykstančias „Ūlos“ rungtynes.
Nuo rankinio Varėnoje sportinį kelią pradėjo ir krepšininkas Dainius Šalenga.Taip, Dainius Šalenga savo sportinį kelią pradėjo nuo rankinio Varėnoje. Jis yra daugkartinis įvairaus amžiaus grupių Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatų laimėtojas ir prizininkas. Įsimintinas jo „atsisveikinimas“ su rankiniu buvo Lietuvos jaunių čempionatas, kai jis į Vilniaus ir Klaipėdos komandų vartus įmetė po 16 įvarčių ir tuo metu buvo ryškiausias jaunasis šalies rankininkas.
Taip susiklostė, kad Dainius pasuko krepšinio keliu. Nors iš pradžių pykau, bet sportininkas savo meistriškumu ir rezultatais įrodė, kad krepšinio aikštelėse per sunkias treniruotes įdėtos pastangos nenuėjo veltui. Jis į krepšinio istoriją įėjo kaip olimpietis, pasiekęs aukščiausią olimpinės pakopos vietą iš varėniškių – per Atėnų olimpines žaidynes su Lietuvos rinktine D. Šalenga užėmė ketvirtąją vietą.
Kokią turite Varėnos sporto viziją?Varėnos sporto vizija susijusi su naujomis bazėmis. Varėnai reikia „tik“ baseino su universalia sporto sale, normalaus stadiono futbolui ir lengvajai atletikai, hipodromo. Turime entuziastingų sporto specialistų, taip pat sportuoti norinčių talentingų vaikų, jaunimo ir, žinoma, puikią gamtą, kurią visada stengiamės išnaudoti sportinei veiklai.