Metas naujoms idėjoms ir iniciatyvoms

Lietuvos olimpinė akademija turi naują savo vadovą ir prezidiumo narius. Nuo šiol jai vadovaus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės prezidentas Artūras Poviliūnas.

Delegatai, olimpinių idėjų puoselėtojai, susirinkę į Lietuvos edukologijos universiteto aktų salę, kiekvienas gavo prof. habil.dr. Povilo Karoblio 44 puslapių knygelę-pranešimą, kurį per suvažiavimą skaitė pats autorius. Tai buvo paskutinis buvusio ilgamečio LOA prezidento pranešimas, nes P. Karoblis per šį suvažiavimą atsistatydino. Tačiau jis ir toliau lieka olimpiniame judėjime - vienbalsiai buvo išrinktas LOA Garbės prezidentu. P.Karoblis priminė, kad kitais metais spalio 27 d. Lietuvos olimpinė akademija švęs 25 metų jubiliejų. 

„Mes turime būti dėkingi Lietuvos olimpinio komiteto atkūrėjams už tai, kuo buvome ir kuo tapome, už tai, kad neišnykome likimo skersvėjų verpetuose, kad tikėjome ir tebetikime šviesia mūsų tautos, mūsų valstybės, mūsų sporto ateitimi. Lietuvos olimpinė akademija tapo tautos kultūros ir olimpinio sporto mokslo židiniu, prie kurio susibūrė mokslininkai, mokytojai, dėstytojai, treneriai, sporto organizatoriai, olimpiečiai, sportininkai, žurnalistai ir pasijuto viena didinga šeima. Turime visa savo dvasia, patriotizmu, kultūra suvokti olimpinį sportą, kilnų elgesį, turime žinoti, kas jie buvo, kokie jie dabar, kur link jie eina“, - sakė P. Karoblis. 

Pranešėjas akcentavo, kad olimpinis švietimas, sporto mokslas, trenerių, mokytojų praktinė veikla rodo, kad gyvename visavertį kūrybinį ir dvasinį gyvenimą, plėtojame olimpinį švietimą.

„Svarbiausia - kurti Lietuvą, kurioje būtų daugiau dvasingumo, moralės, tolerancijos, susikalbėjimų, kultūros ir mokėjimo vertinti, tai, ką turime. Olimpinis sportas, olimpinis švietimas gyvena mūsų širdyse, mūsų protuose, mūsų darbuose ir siekiuose. Viltį teikia jaunimas, kurio laukia didžiulis darbas. Tačiau jų veikla neturi priminti keleivį, kuris bėga paskui seniai nuvažiavusį traukinį. Atėjo metas naujoms idėjoms ir iniciatyvoms“, - išraiškingai kalbėjo profesorius.

Daug dėmesio pranešėjas skyrė olimpiniam švietimui mokykloje, olimpiniams  festivaliams, mokytojų olimpinei pedagogikai. Iki 2015 m. pratęsta sutartis „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokymosi įstaigose“, kurios pagrindinis tikslas – gerai dirbti, veikti ne tik emocijomis, bet protu, argumentais, mokslu, naujomis idėjomis.

"Olimpinio sporto mokslo tiesa – tai aukščiausia sporto vertybė. Olimpinis švietimas turi tapti pagrindiniu kultūros varikliu. Reikia akcentuoti mokymąsi ne tik dėl žinių, intelekto, bet ir dėl kūno, fizinės sveikatos“, - teigė P. Karoblis ir daug gražių žodžių skyrė  mokslininkėms Astai Budreikaitei,  Astai Šarkauskienė, Daivai Majauskienei,  kurios tyrė moksleivių dorovinių vertybių raiškos ypatumus, nustatė dorovinių vertybių galimybes, lygino su Europos šalių atliktais moksliniais tyrimais.

Mokslinėje metodinėje veikloje aktyviai reiškiasi ir daugiau jaunųjų mokslininkų: Vilija Žilionytė, Olegas Batutis, Irena Augutienė, Neringa Kivytienė, Zina Birontienė, Aušra Čeponienė, Dalia Rakauskienė, Vita Balsytė, Jonas Varkulevičius, Rytė Bareckaitė, Audra Vilūnienė, Laima Trinkūnienė. 

Per  20 Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantų, doktorantų stažavosi Tarptautinės olimpinės akademijos sesijose. Dvylika apgynė disertacijas. V.Balsytė, pristačiusi Lietuvos olimpinio švietimo sistemą Lietuvos mokyklose, Peloponeso universitete apgynė magistro darbą ir įgijo olimpinio švietimo ir olimpinių renginių magistro laipsnį.

Ramūnė Motiejūnaitė, pateikusi mokslinį darbą tema „Olimpinio švietimo sistema Lietuvoje, jos pagrindimas ir perspektyvos“, laimėjo konkursą ir dvejus metus Peloponeso universiteto magistratūroje studijuos
olimpinio švietimo vertybes. 



Lietuvos olimpinė akademija glaudžiai bendradarbiauja su Estijos, Latvijos, Čekijos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, Prancūzijos, Ukrainos, Baltarusijos olimpinėmis akademijomis, dalijasi darbo patirtimi, keičiasi informacija.

LOA rengiamose sesijose, konferencijose kasmet dalyvauja mūsų šalies  atstovai, skaito pranešimus, pristato savo ir nagrinėja nacionalinių olimpinių akademijų veiklos programas.

Devyniems Lietuvos olimpinės akademijos nariams suteiktas LOA akademiko vardas, aštuoniolikai – LOA garbės nario vardas. LOA akademiko ir garbės nario vardai teikiami už ypatingus ženklius darbus, propaguojant olimpizmo idėjas,  sprendžiant  jo problemas Lietuvoje ir užsienyje.

Suvažiavimo delegatus sveikinęs Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis akcentavo, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinė akademija – tai nuostabūs namai, sporto mokslo kalvė ir šventovė.

„Lietuvos olimpinė veikla – kaip pavasario upė. Veržli ir nesulaikoma. LOA veikla ir toliau turi būti regima ir matoma. Kaip rektorius, džiaugiuosi, kad auga nauja mokslininkų karta. Mokslui reikalingos naujos jėgos, kurios perims estafetę“, - sakė LEU rektorius. 

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos direktorei Helenai Vaicekauskienei ypač įsiminė profesoriaus Povilo Karoblio žodžiai, kad moksleivijos olimpinis ugdymas – tai nuostabus deglas, kurį ryškiai liepsnojantį perduodame ateinančiai kartai.

„Kad tas deglas liepsnotų, svarbiausia reikia turėti tikslą, gerai žinoti, kur eini ir ką darai. Tai – tarsi priesakas mums, dirbantiems su mokiniais. Džiugu, kad viena iš svarbiausių prioritetinių Lietuvos olimpinės akademijos veiklos krypčių yra būtent Lietuvos moksleivijos olimpinis ugdymas, kuris taip plačiai, įdomiai ir išradingai organizuojamas Lietuvos mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose“, - kalbėjo mokyklos direktorė.

Olimpinis ugdymas – tai ašis, apie kurią sukasi ir visa Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos veikla. Jos mokytojai suvokia, kad bendromis pastangomis, nuoširdžiai tarpusavyje ir su mokiniais bendraujant galima pasiekti puikių ne tik sporto, bet ir ugdymosi rezultatų.

Pasak H. Vaicekauskienės, integruotas olimpinis ugdymas – prielaida siekiant įgyvendinti pagrindinį progimnazijos tikslą – „Sveikas ir saugus vaikas“.  Širvintiškių progimnazija jau 11 metų yra pirmaujanti Lietuvos sportiškiausių mokyklų rengiamuose konkursuose, 6 kartus tapo Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nugalėtoja rajonų grupėje.

Mokykla aštuonis kartus surengė savo olimpinį festivalį, organizavo žinių apie sportą, olimpinį sąjūdį, olimpines žaidynes, kilnaus elgesio žaidimą-konkursą, išaiškino kiekvienos klasės geriausius olimpizmo žinovus.

Naujuoju LOA prezidentu išrinktas Artūras Poviliūnas teigė, kad pagal savo charakterį yra panašus į Povilą Karoblį, tačiau jis akademijos veikloje pasigenda daugiau konkretumo.

„Tie filosofiniai apmąstymai yra labai gražu, tačiau iš naujų tarybos narių, kuriems bus priskirti darbo barai, norėtųsi, kad jie būtų atliekami taip, kaip  norėtume“, - sakė A. Poviliūnas. Jis negailėjo gražių žodžių buvusiai ilgametei akademijos tarybai, kurią sudarė puikūs specialistai, o ypač puikiam žmogui, diplomatui, visapusiškam kalbos meistrui P. Karobliui.  

„Buvo be galo įdomu bendrauti su LOA bei jos prezidentu Povilu Karboliu. Tikrai buvo nuoširdus ir vaisingas darbas. Atsigręždamas į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, sakau, kad be jų pagalbos ir LOA nenuveiktų tų darbų, kuriuos yra  numačiusi.

Tas palaikymas yra ir tikiuosi, kad jis bus dar didesnis ir svaresnis po liepos mėnesio, kai bus perskirstomi finansai. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas Olimpinei akademijai praktiškai nori išskirti visą olimpinį švietimą, o tai bus didelė atsakomybė.

Noriu į aktyvią veiklą įtraukti visus LOA narius ir šio žodžio stengsiuosi laikytis. Be kiekvieno LOA nario minimalios pagalbos tikrai bus sunku kažką nuveikti“, - sakė A.Poviliūnas, kuris pasiūlė P. Karobliui suteikti Lietuvos olimpinės akademijos garbės prezidento vardą.