„Žuvėdra“ – alytiškio širdyje

Alytaus „Alemanos“ sportinių šokių klubo vadovas, tarptautinės kategorijos teisėjas Kęstutis Bernatavičius, teisėjavęs Europos ansamblių čempionate Vilniuje, nuo pat pirmojo „Žuvėdros“ pasirodymo tikėjo mūsų šokėjų pergale.

Tai buvo alytiškio debiutas tokio rango varžybose. Iki tol jis kone kiekvieną savaitgalį teisėjaudavo per pasaulio reitingo varžybas, įvairius tarptautinius konkursus. Dabar prieš čempionatą Kęstutis Bernatavičius didelės įtampos nejautė. Mat jis praeityje – aukšto lygio šokėjas, ketverius metus šoko „Žuvėdros“ ansamblyje, jį tobulino Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai.

Taip sutapo, kad alytiškis teisėjavo savo buvusiam ansambliui per Europos čempionatą Vilniuje ir jam skyrė pirmą vietą.

„Klaipėdiečių ansamblis ir šiandien mano širdyje. Šioje komandoje per čempionatą šoko mano mokinys Mantas Miškauskas ir tapo čempionu, o antroje komandoje buvo trys mano auklėtiniai“, - sako Kęstutis.

1993 m. K. Bernatavičius „Žuvėdros“ ansamblyje per pasaulio čempionatą pelnė bronzos medalį, komandos draugai jam buvo patikėję ansamblio seniūno pareigas. Kai jis baigė Klaipėdos universitetą Menų fakultetą, su žmona Lilija, atvažiavo dirbti į Alytų, ir Dzūkijos sostinėje jų dėka suklestėjo sportiniai šokiai.

„Nuo pat pradžios tikėjau „Žuvėdros“ pergale. Palyginus su praėjusiu čempionatu ansamblis patobulėjo, viską atliko labai tiksliai, jo sustyguoti deriniai, pagal  kompoziciją gerai parinkta muzika, kuri gerai sutapo su judesiu. Nors ir negalima taip sakyti, tačiau ansamblis šoka tikrai fantastiškai.

Net nebuvo minties, kad brandžioji „Žuvėdra“ finale galėjo sudrebėti, padaryti klaidų. Ansamblis žino, ką šoka, nesiblaško. Viską atliko emocingai, gerai lygiavo“- sako Kęstutis Bernatavičius.

Kokį įspūdį paliko pagrindiniai klaipėdiečių  varžovai?
Naują kompoziciją atliko sidabro medalininkas Tiumenės „Veros“ ansamblis, tačiau ji nebuvo „atšlifuota“ kaip tas deimantas, į akis nekrito patys geriausi akcentai, pozos, linijos. Rusų kompozicija labai greita, dinamiška, tačiau dar trūko truputėlį tos švaros, kuo gali pasigirti „Žuvėdra“.

Pirmą turą nekaip šoko  Vokietijos čempionas Brėmeno „Griun-Gold-Club“ ansamblis, kuris neatskleidė savo idėjos. Tačiau vėliau vokiečiai įsišoko ir laimėjo bronzos medalius.



Kaip reagavote į tai, kad po kelerių  metų pertraukos finale nešoko antroji „Žuvėdros“ komanda?
Klaipėdiečiai labai gerai šoko, švariai, emocingai. Jų kompozicija „Viva Espana“, išlaikiusi visus laiko išbandymus, visokias sales ir publikas, buvo kone viena geriausių čempionate, ją labai mėgsta ir žiūrovai. Man labai gaila, kad komanda liko tiktai septinta, ji tikrai turėjo šokti finale, galėjo kovoti dėl aukštos vietos.

Tai, kad jauni, temperamentingi, užsispyrę  ir entuziazmo kupini klaipėdiečiai nepateko į finalą – viena didžiausių  čempionato staigmenų. Kartu su Slovakijos arbitru klaipėdiečius „vedžiau“ į finalą, deja, iki jo komanda pritrūko vieno pliusuko. Tą nesėkmę pavadinčiau taip: „Nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms“

Ko klaipėdiečiai pritrūko?
Kaip visada, sėkmės čempionatuose.

Su žmona Lilija sėkmingai ugdote jaunuosius „Alemana“ šokėjus, o ar seniai teisėjaujate varžybose?
Seniai. Per tą laiką įgijau patyrimo, subrendau. 2008 metais man buvo suteikta tarptautinė kategorija. Ne tiktai mokau įvairaus amžiaus alytiškius gražiai šokti, teisėjauju varžybose, bet ir Alytuje rengiu įvairius konkursus. Klube pratybas lanko apie 100 sportininkų.

Nuo 2007 m. pavasario organizuojame populiarias „Alytus Open“ tarptautines varžybas, kviečiamės Lietuvos čempionatus. Šiemet mūsų varžybos laikinai nutrūko, tačiau kitąmet jos tęsis.

1999 metai, kai Vilniuje vyko pasaulio ansamblių čempionatas, per iškilmingą varžybų atidarymą koncertinę  programą atliko ir mūsų jaunieji auklėtiniai, kuriuos žiūrovai pavadino mažaisiais „žuvėdriukais“. Anksčiau šoko ir mano sūnus Ligitas, o dabar - dešimtmetė dukra Žymantė, kuri jau laimėjo Lietuvos pirmenybes. Man didžiausias paskatinimas – kad Alytuje prigijo sportiniai šokiai.