Sportas suartins pasaulio lietuvius

Renginio globėja – Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynės skirtos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti.

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) žaidynėms skyrė 2 mln. litų, prie žaidynių rengimo ir finansavimo prisidėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. O pagrindinis darbo krūvis per žaidynes teks Lietuvos sporto federacijų sąjungai (LSFS).

„Prieš ketverius metus per Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos atstovų konferenciją buvo nutarta ir priimta rezoliucija žaidynes patikėti organizuoti LSFS. Logiška: ši organizacija sieja daugiau kaip 70 sporto federacijų.

LSFS sudarė organizacinį komitetą, o KKSD finansuoja šį renginį. Žaidynėms esame paskyrę 2 mln. litų: vienas milijonas skirtas žaidynėms organizuoti, o kitas per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą – Klaipėdos savivaldybei susitvarkyti sporto infrastruktūrą, atnaujinti seną sportinę įrangą. Žaidynėms apie 200 tūkst. litų skyrė ir Klaipėdos savivaldybė.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – didelis mūsų sportinio gyvenimo įvykis ir kiekvienai savivaldybei priimti žaidynių dalyvius yra didelė garbė. Sportas – tai tautą telkiantis veiksnys, todėl, manyčiau, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms skirtas gana geras finansavimas ir, tikiuosi, kad Klaipėdos savivaldybė deramai pasirengs šiai gražiai viso pasaulio lietuvių sporto šventei.

Žinant Lietuvos ekonominę situaciją, vadovaudamiesi sveiku protu žaidynes norime surengti kuo geriau, kad dalyviai būtų patenkinti, būtų sudarytos sąlygos bendrauti, sportuoti, dalytis patirtimi. Per Pasaulio lietuvių sporto žaidynes nekeliama tikslo siekti gerų rezultatų, ką nors nugalėti, laimėti, rodyti savo profesionalumą.

Svarbiausia – tautos susitelkimas, bendravimas, draugiškas jėgų išbandymas, turiningas laiko praleidimas. Būtent per sportą tautos labiausiai susitelkia, todėl dalyvavimo žaidynėse principas yra pats svarbiausias“, – sakė KKSD generalinis direktorius, darbo grupės vadovo pavaduotojas Klemensas Rimšelis.



Kodėl IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vieta pasirinkta Klaipėda, o ne Vilnius ar Kaunas? – paklausėme K. Rimšelio.
Taip buvo nuspręsta 2009-aisiais, kai Vilniuje vyko VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės ir sporto forumo metu klaipėdiečiai patys pasisiūlė. Klaipėdoje praėjusiais metais vyko Lietuvos jaunučių sporto žaidynės, tad LSFS jau turi sukaupusi tam tikrą patirtį.

Sporto infrastruktūros kontekste žaidynes Vilniuje ar Kaune būtų galima surengti gal netgi pigiau. Tačiau reikia įvertinti tai, kad Lietuva – ne tik Vilnius ar Kaunas. Lietuva turi pajūrį, mūsų tautiečiai nori pakeisti aplinką, parungtyniauti ir prie jūros.

Ar jau žinoma, kiek sportininkų ir iš kiek šalių dalyvaus žaidynėse?
Dabar jau aišku, kad į Klaipėdą suvažiuos daugiau kaip 2 tūkst. sportininkų, tikiuosi, kad jų skaičius dar padidės. Žaidynėse jėgas bandys Australijos, Amerikos, Airijos, Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Rusijos lietuviai. Rungtyniaus ir mūsų sportininkų.

Be mūsų šalies sportininkų, gausiausios žada būti JAV, Latvijos, Baltarusijos sportinės delegacijos, kuriose – apie 100 sportininkų. Varžybų programoje – 38 sporto šakų varžybos, jos buvo aptarinėjamos kartu su varžybų organizatore LSFS, taip pat buvo atsižvelgta į Pasaulio lietuvių organizacijų pageidavimus.

Sporto šakų sąrašas buvo derinamos iki paties paskutinio darbo grupės posėdžio. Buvo atsisakyta buriavimo, tranšėjinio šaudymo varžybų, paplūdimio futbolo, nes neatsirado daug norinčiųjų, o neįgaliųjų orientavimosi trasoje norą dalyvauti išsakė vos du sportininkai.

Po Pasaulio lietuvių sporto žaidynių numatytas pasaulio lietuvių sporto forumas, kurio metu pranešimą „Sportas – tautinę tapatybę puoselėjanti ir lietuvius vienijanti veikla“ sutiko skaityti ir ta tema diskutuoti LTOK viceprezidentas Arvydas Juozaitis. Sporto forumo metu bus įvertintos devintosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės ir kalbama apie tai, kur vyks kitos žaidynės.

Kokių lengvatų bus suteikta žaidynių dalyviams, ar jiems už viską reikės mokėti patiems?
Žaidynių dalyviams, teisėjams numatyta 340 tūkst. litų nakvynei apmokėti, jie taip pat bus nemokamai maitinami. Preliminari sąmata yra patvirtinta žaidynių organizacinės darbo grupės, kuriai vadovauja vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Ar ateityje tikslinga rengti šias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes?
Tikslinga. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės turi gražias tradicijas, šiemet jos bus jau devintosios ir mūsų tautiečiams bus įdomu susitikti, pabendrauti, pasivaržyti sporto aikštelėse. Jokia kita sritis taip nesuartina žmonių kaip sportas. Keičiasi kartos, vieni išeina, o kiti ateina. Išeivija irgi keičiasi.

Vyresnio amžiaus mūsų kraštiečiai jau neatvažiuos į žaidynes, tačiau atvažiuos jaunimas. Šitas procesas yra neišvengiamas. Kaip ir kitose srityse, taip ir sporto, atsinaujinimas visuomet yra būtinas. Tarkime, mūsų jaunimas išvyksta dirbti į kurią nors Europos Sąjungos šalį, bet jie gali puikiai dalyvauti Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Jie į tai turi teisę.

Žaidynės – tai ne tik sportas, bet ir kūno kultūra, tai lietuvių tautos, išsibarsčiusios po visą pasaulį, integracinis renginys. Per žaidynes yra puiki galimybė susitikti ir bendrauti.

Žaidynės suartina viso pasaulio lietuvius, o tai yra svarbiausia. Tas ryšys neturi nutrūkti. Izraelis rengia makabiadas – tai irgi tautiniu principu paremtos žaidynės. Prancūzijoje vyksta Frankofonijos žaidynės, vienijančios prancūziškai kalbančius žmones. Mes taip pat galime pasidžiaugti savo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis, nes kito panašaus renginio neturime.

* * *

Faktai ir skaičiai

Pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės surengtos 1978 m. Toronte, pagrindinis jų iniciatorius – Toronte gyvenęs šviesaus atminimo Pranas Berneckas. Žaidynės atliko didžiulį vaidmenį, puoselėjant lietuvybę.

Antrosios žaidynės 1983 m. įvyko Čikagoje ir jų organizacinio komiteto pirmininkas buvo Valdas Adamkus, būsimasis LR prezidentas.

Trečiosios žaidynės buvo surengtos 1988 m. Adelaidėje (Australija). Čia pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos sportininkai. Po jų žaidynės atkeliavo į Lietuvą ir čia vyksta iki šiol.

Per IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynes daugiausia dalyvių sutraukė orientavimosi sporto (283), vyrų krepšinio (197), futbolo 7 x 7 (132), šaškių (129), stalo teniso vyrų (128), stalo teniso moterų (116), lengvosios atletikos (94) varžybos.

Daugiausia užsienio lietuvių panoro dalyvauti vyrų krepšinio (139), futbolo 7 x 7 (70), lengvosios atletikos (42), salės vyrų tinklinio (34), sportinės žūklės (27), boulingo (24), vyrų paplūdimio tinklinio (23), šiaurietiškojo ėjimo (22) varžybose.