Po bure - žiemą ir vasarą

Kauno „Varpo“ gimnazijos vienuoliktokas Paulius Voverys prieš porą mėnesių iš Suomijos parsivežė du aukso medalius. Atvirajame Suomijos čempionate 17-metis lietuvis laimėjo žiemos buriavimo ledrogių slalomo auksą. Ten pat jis tapo pasaulio jaunimo (iki 20 m.) čempionu.

Jau kelerius metus žiemos buriavimą propaguojantis vaikinas dar anksčiau pradėjo domėtis burlenčių sportu. Buriuoti paskatintas savo tėvo Audriaus pavyzdžio, jaunuolis žiemą ir vasarą iškovojo tiek prizų, kad pats svarsto, kur juos padėti.

Nieko keista. Paulius yra kelių kartų buriuotojų dinastijos atstovas.

Kaip gauni kvietimą į tarptautinius žiemos turnyrus? Kokia federacija užsiima buriavimu ant ledo?
Yra tokia federacija – Žiemos buriavimo asociacija. Bet konkretaus kvietimo į žiemos buriavimo varžybas nereikia: pasaulio čempionate gali dalyvauti kas nori. Aišku, mėgėjai gali aukštos vietos nesitikėti, bet jiems dalyvauti leis, nes nereikia jokių reitingų.

Kada pradėjai buriuoti?
Ant ledo buriuoju 3–4 metus. Šiaip viskas prasidėjo nuo buriavimo vasarą. Šiltuoju metų laiku buriuoju jau 6–7 metus.

Ar buriavimas buvo vienintelė tavo sporto šaka?
Vaikystėje gana ilgai sportavau karatė. Bet tėtis vis buriavo, aš į jį žiūrėdavau, buvo įdomu, o kai jau paaugau, buvau maždaug devynerių metų ir fiziškai galėjau burę pakelti, pabandžiau tai padaryti ir nuo tada negaliu buriavimo iš galvos išmesti.

Ar yra kokių nors esminių buriavimo vandenyje ir ant ledo skirtumų?
Taip. Ant ledo lengviau buriuoti. Buriuodami ant vandenyje, visi žmonės labai bijo į jį įkristi ir labai greitai pavargsta. O čia – užlipai ant ledo ir viskas. Šiaip pagrindinis skirtumas yra valdymas. Kai plauki, tave velka burė, o ledroges valdai kojomis. Visa kita labai panašu.

Kaip sumąstei buriuoti dar ir žiemą?
Ir į žiemos, ir į vasaros buriavimą mane įtraukė tėtis. Jis vienas pirmųjų Lietuvos žiemos buriuotojų, su draugais ir ledroges pradėjo konstruoti.

Šiokia tokia buriuotojų dinastija?
Taip, buriavo ir mano seneliai. Ir net senelių seneliai šiek tiek.



O seserų ar broliu turi? Taip pat – buriuotojai?
Buriuoja sesė, bet labai jau mėgėjiškai. Savo malonumui.

Ar pats dažnai treniruojiesi?
Buriavimas yra toks sportas, kai viskas labai priklauso nuo oro sąlygų. Jei savaitė būna vėjuota, kone kiekvieną dieną ir eini. O kitą kartą būna, kai vėjo iš viso nėra. Tada nepasitreniruosi. Vidurkis būtų – 3–4 treniruotės kas savaitę po tris valandas. Ir žiemą, ir vasarą, kai sąlygos leidžia, einu buriuoti į Kauno marias arba ant jų ledo.

Blogiausias laikas – pavasaris ar ruduo?
Taip. Tai yra būtent tie tarpai, kai visi buriuotojai į sporto sales sueina. Tada nei paburiuosi žiemiškai, nei vasariškai.

Kadangi tavo tėvas pats gamina inventorių, pirkti nieko nereikia?
Ledrogių būna ir gamyklinių, panorėjus galima ir jas pirkti, bet tėtis ledroges daro labai kokybiškas, turi daug patirties. Aš Suomijoje tuos du medalius taip pat su tėčio gamintomis ledrogėmis laimėjau.

Kiek žiemos buriavimas kainuoja, palyginti su vasaros?
Žiemą kaina labai panaši. Naudojama ta pati vasarinė burė. O ledrogės irgi nėra pigios.

Prizų pelnei nemažai. Kurie tau yra svarbesni: žiemos ar vasaros?
Svarbesnis yra vasaros sportas. Žiemos sportas kultivuojamas tik Šiaurės šalyse. Tose, kur oro sąlygos leidžia treniruotis. Vasarą buriuotojai suvažiuoja iš visur: ir iš Izraelio, ir iš Ispanijos – visi šilti kraštai turi kur treniruotis. Todėl vasarą konkurencija kur kas didesnė ir sunkiau pasiekti aukštų rezultatų.

O kokių prizų turi daugiau?
Vasaros. Nes vasarą varžybų būna daugiau. Ir vasarą aš buriuoju jau ilgesnį laiką. Be to, vasaros prizai yra iš įvairesnių šalių: iš Ispanijos, Lenkijos, Vokietijos.

Prizai telpa į kambarį?
Sunkiai... Juos laikau ant savo drabužių spintos. Ten jau nelabai išsitenka visos taurės, medaliai, diplomai. Jau reikia apie papildomą lentyną galvoti.

Kaip sekasi derinti mokslus su sportu?
Na, jei atvirai, tai sunkokai...

Kuri sritis nukenčia labiau?
Galbūt mokslas...