Klaipėdoje liepsnoja lietuvių vienybės ugnis

Klaipėda gyvena IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis (PLSŽ), kurios yra skirtos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui ir Lietuvos tautinės olimpiados 75 metų jubiliejui. Į uostamiestį suvažiavo apie pustrečio tūkstančio sportininkų iš 21 šalies.
 
Penktadienį „Švyturio“ arenoje įvyko iškilmingas PLSŽ atidarymas. Į areną su savo valstybių vėliavomis įžygiavo visos  komandos, žaidynių vėliavą įnešė Lietuvos jūreivystės kolegijos būsimieji jūrininkai.
 

IX PLSŽ dalyviams sveikinimo žodį iš didžiulio ekrano tarė žaidynių globėja, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – tai unikali proga visiems lietuviams, kur jie begyventų, susitikti Tėvynėje – pabendrauti ir išbandyti jėgas sporto aikštelėse. Mus visus jungia noras siekti laimėti, būti aktyviems ir įkvėpti kitus gyventi sveikai.Šiemet minime Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį. Neatsitiktinai šios žaidynės skirtos lietuvių žygdarbiui paminėti.  Į priekį juos vedė iššūkiai, drąsa, ištvermė ir meilė Lietuvai. To paties linkiu ir jums. Sportininkams, treneriams ir visiems, kurių dėka šios žaidynės vyksta. Turėkite tikslą ir jo drąsiai siekite, būkite ryžtingi, stiprūs, džiaukitės pergalėmis, Savo pasiekimais ir darbais garsinkite Lietuvą, Ištvermės, sportinio azarto ir sėkmės žaidynėse“, - iš ekrano kalbėjo prezidentė.

Sveikinimo žodį tarė IX PLSŽ darbo grupės vadovas, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Jis akcentavo, kad  lietuviai - viena komanda..

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – tai didžiulis įvykis visiems. "Susirinkome iš labai skirtingų pasaulio kraštų – ir iš tolimojo Sibiro, ir artimiausios kaimynės Lenkijos, iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Australijos, ir, be abejo, iš Lietuvos. Susirinkome tam, kad paliudytume pasauliui, Europai, Lietuvai, ir patys sau, kad mes buvome, esame ir būsime. Paliudytume pasauliui, kad esame vienos gražios, draugiškos šemos nariai. Mūsų gyslomis teka vienas kraujas, mes kalbame viena kalba,  mes mylime tą pačią moterį – Lietuvą.

Susirinkome tam, kad galėtume pabti drauge, kad pajustume, jog esame lietuviais. Klaipėda nuoširdžiai laukė jųsų. Neabejoju, kad per tas dienas pajusite įspūdingą Klaipėdos grožį, nuoširdumą, betarpiškumą“, - kalbėjo Klaipėdos meras.       .   

Įspūdingai atrodė žaidynių ugnies kelionė „Švyturio“ arenoje - deglas keliavo per visas žaidynių komandas perduodama iš rankų į rankas, kol galiausiai pateko į vieno iš Pasaulio lietuvių sporto žaidynių pradininkų, prezidento Valdo Adamkaus rankas. Jis ir įžiebė žaidynių ugnį.

Žaidynių dalyviams pasirodė geriausi uostamiesčio atlikėjai. Didelį įspūdį visiems paliko daugkartinės pasaulio ir Europs čempionės „Žuvėdros“, vadovaujamos Skaistutės ir Romaldo Idzelevičių, pasirodymas.
 

Ir jaunimas, ir vetaranai
 
Australams žaidynėse atstovauja Džilongo „Vytis“ (32 sportininkai), o amerikiečių komandoje – net 100 atletų iš įvairių miestų ir klubų. Šios abi komandos ir apgyvendintos viename viešbutyje -„Europa City Aurora“.

Australijos ir JAV lietuviai tarpusavyje bendrauja ir prie pusryčio stalo, ir vakare po varžybų. Čia susitiko ir du vieninteliai visų devynių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai – džilongietis Stasys Šutas ir
čikagietis Rimas Dirvonis.

Abu turėjo daug gražių prisiminimų iš žaidynių, džiaugėsi, kad PLSŽ vyksta Lietuvoje ir vis kitame mieste.

R. Dirvonis ypač džiaugėsi, kad suaktyvėjo lietuviškasis sportinis gyvenimas Amerikoje, plūstelėjo nauja emigrantų banga.
 

S. Šutas,belaukdamas šiandien prasidedančių biliardo varžybų, kalbėjo apie tai, kad dar niekada per žaidynes taip sėkmingai nedalyvavo jų krepšininkai, kurie į rungtynes visada nešasi savo taliisamaną – didelę kengūrą, kuri po varžybų „ilsisi“ viešbučio hole.
 

Pirmą dieną dramatiškose rungtynėse su Krasnojarsko lietuviais australai iškovojo pergalę 3 taškų skirtumu, o antrą dieną 20 taškų nugalėjo iš žinomų įvairių sričių žmonių suburtą Vilniaus komandą "KAžkur matyti" bei 5 taškais - Švedijos lietuviais, ir šiandien tęs kovą ketvirtfinalyje.
 

Žaidynėse galima pamatyti įvairių kartų sportininkus. Buvusio ilgamečio Panevėžio sporto komiteto pirmininko Rimgaudo Misiūno anūkas Tomas Misiūnas, gyvenantis  Čikagosje, atstovauja legendinei „Lituanicos“ komandai, kurią įkūrė V. Adamkus ir R.Dirvonis.
 

 

Krepšininkas žaidžia golfą

Kone dvimetrinis Linas Ažubalis penktą kartą dalyvauja Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Rungtyniavo Kanadoje, Amerikoje, Australijoje ir Lietuvoje. Jis gimė Toronte, augo Vankuveryje, lankė lietuviškąją mokyklą, o dabar septintus metus gyvena Lietuvoje ir dirba vienoje iš inžinerinių įmonių.
 

Pastaraisiais metais mėgstamiausiu Lino sportu tapo golfas. Ne tiktai jį žiūri, bet ir pats žaidžia. „Man golfas lyg tie šachmatai - ypatingai reikia daug galvoti, Tai  sunkus sportas, ne visada pavyksta padaryti tai, ką nori“, - sako L.Ažubalis. Tai tas pats sportininkas, kuris prieš 24 metus į Lietuvą buvo atvykęs su Toronto „Vėjo“ komanda .Tada jis buvo jauniausias komandos žaidėjas.
 

„Lietuva dar nebuvo atgavusi nepriklausomybės, tačiau per kelias viešnagės dienas jutau, kad čia vyrauja lietuviška dvasia ir kad visiškai netoli ta diena, kada Lietuva bus laisva. Mano tėvelis gimė Telšiuose, o mama – Punske, jie abu atidžiai atidžiai sekė įvykius, kaip Lietuva siekia nepriklausomybės“, - sako L.Ažubalis.
 

Kaip dabar vertini „Vėjo“ išvyką į Lietuvą?

Buvome labai drąsūs. Man dar šiandien akyse mūsų rungtynės Palangoje, Vilniuje, Marijampolėje. Buvo nuostabu, visur aplinkui girdėjome lietuvišką šneką, mus labai skaniai vaišino.   
 
Kodėl dabar krepšinį iškeitei į golfą?

Pasenau (šypsosi). Krepšinis – jaunųjų sportas, o man jau keturiasdešimt septyneri. Kai tiek metų, jau neįdomu žaisti krepšinį. O golfas – toks žaidimas, kurį galima žaisti visą gyvenimą. Geras oras, puiki draugų kompanija – gyvenimėlis. Per Pasaulio lietuvių sporto žaidynes dabar nesitikiu pergalių, noriu tiktai dalyvauti ir bendrauti. 
 

Kaip patinka Klaipėdoje?

Smagu. Man uostamiestis - antras mėgstamiausas miestas Lietuvoje po Vilniaus. Man labai patinka gyventi prie,andens. Dešimt metų gyvenau Vankuveryje prie vandenyno, Toronte – prie didžiulio ežero, o Klaipėdoje – prie Baltijos ūros. Žaidynės - puiki vieta susitikti viso pasaulio lietuviams, pasisemti patirties, pabendrauti. Tai puiki šventė, kuri ilgai neužsimiršta.
 

Baltarusiai džiaugiasi žaidynėmis

Dešimt sportininkų atvažiavo iš Baltarusijos – vyrų krepšinio komanda „Vytis“, du plaukikai, boulingo atstovas, o žūklė, pasak Dianos Mačiokaitės-Borisionok – tai masinis visos jų komandos hobis. Ji dalyvauja plaukimo varžybose ir kiek išgyvena, kad žūklės varžybos sutapo su plaukimo.
 

Su šia sportininke susitikomo krepšinio rungtynėse, kur ji stebėjo savo komandos suitikimą ir buvo įsitikinusi, jog jų krepšininkais taps žaidynių čempionais. Tai – antrosios Dianos Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, per pirmąsias ji tapo plaukimo čempione veteranų grupėje. „Tačiau ta pergale labai nesidžiaugiau, kadangi buvau vienitelė dalyvė toje veteranų amžiaus grupės rungtyje“, - šypsosi D.Borisionok.
 

„Pasaulio lietuvių sporto žaidynės - tai fantastika. Kaip gerai, kad jos vyksta ir kad varyybų programoje yra plaukimas. Plaukiu įvairiais stiliais, jaunystėje dalyvaudavau Baltarusijos čempionatuose, tačiau didelių meistriškumo aukštumų nepasiekiau. Dabar Klaipėdoje labai noriu nugalėti.Buvo įspūdingas žaidynių išklimingas atidarymas, kurio neužmiršiu visą savo gyvenimą. Žaidynės galėtų vykti ir dažniau, ne kas ketveri metai. Mums Klaipėdoje sudarytos  puikios sąlygos: gyvename gražiame „Parko“ viešbutyje, per važybas vyrauja nuostabi atmosfera, susiradome daug draugų. Įspūdžiai nepakartojami“, - sako D. Borisionok.