Klaipėda perdavė vėliavą Kaunui

Iš IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Klaipėdoje sportininkai į namus išsiveža puikiausius įspūdžius. Neskaitant varžybų, vieniems PLSŽ dalyviams labai patiko iškilmingas žaidynių atidarymas „Švyturio“ arenoje, kitiems - susipažinimo vakaronė skvere prie Arkos, tretiems – sportininkų vakaronė prie jūros, kur jiems koncertavo Virgis Stakėnas ir visi prie jūros basomis ant smėlio galėjo smagiai pasišokti, ketvirtiems – forumas „Amberton Klaipėda“ konferencijų cenrte.

Keturias dienas viso pasaulio lietuvių sportininkų nuotaika buvo puiki, nesimatė rūškanų veidų, visi kalbėjo viena – lietuvių kalba. Suartėjo Krasnojarsko ir Amerikos, Liuksemburgo ir Baltarusijos, Australijos ir Nyderlandų, Prancūzijos ir Rusijos, Norvegijos ir Latvijos lietuviai.

Keturias dienas žaidynių dalyviai gyveno lyg viena šeima ir visam pasauliui rodė, kokie jie vieningi, draugiški ir kupini kuo gražiausių idėjų puoselėjant lietuvybę.

PLSŽ forumo metu Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vėliavą Klaipėda perdavė Kaunui, kur po ketverių metų vyks PLSŽ. Iš Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko rankų vėliavą perėmęs Kauno sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas pripažino, kad klaipėdiečiai žaidynių kartelę pakėlė labai aukštai, tačiau jie pasistengs ją įveikti, ir žaidynes surengti ne prasčiau.

Žaidynių dalyviams grojo ir dainavo meras

Klaipėdos meras V.Grubliauskas – išskirtinė asmenybė, jis laisvalaikiu pučia trimitą ir dainuoja. Savo neeilinius sugebėjimas jis pademonstravo ir per sportininkų vakaronę Mėlnragėje, kur jo sudainuota Louis Armstrongo daina „Koks nuostabus pasaulis“ sukėlė tikrą plojimų audrą. Profesionalų golfo žaidėjas Andrius Belkus iš Sidnėjaus, ilgai šokęs su lietuvaitėmis, net sukluso, kas gi čia dainuoja.

„Tikras Armstrongas. Ta daina net nutraukė mano šokį, jos klausiausi įtempęs ausis. Kažkas nepakartojamo“, - tarė golfo žaidėjas, kuriam dėl didelio profesionalumo nebuvo leista dalyvauti žaidynės ir jis atliko kitas pareigas – buvo Džilongo „Vyties“ krepšinio komandos antrasis treneris.

„Tai buvo mano antrosios žaidynės, jos buvo nuostabios, fantastiška aplinka. Tiktai lietuviai taip moka šokti, dainuoti ir sportuoti. Susiradau naujų draugų ir draugių. Dabar su savo draugu Edžiu Obeliūnu, kuris žaidynėse žaidė krepšinį, kažkiek pabūsiu Lietuvoje ir vyksiu į Ispaniją pasižiūrėti bulių kautynių“, - sakė A. Belkus, kuris į Lietuvą atvyko su savo tėvu Jeronimu Belkumi, buvusiu Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos pirmininku. 

Visas keturias dienas su sportininkais buvo Klaipėdos meras V. Grubliauskas, kuris sulaukė daug liaupsių už puikiai surengtas PLSŽ.

„Šios  žaidynės – tai žinia pasauliui, kad esame viena tauta, siekianti būti vieninga ir sveika. Mes, klaipėdiečiai, viską stengėmės daryti nuoširdžiai, iš širdies, neformaliai, nebijojome naujų iššūkių.  Tikiuosi, kad mums pavyko, ir žaidynių dalyviai iš Klaipėdos išsivežė gerus įspūdžius. Mūsų pasaulyje – tiktai trys milijonai, esame tiktai lašas milijardiniame žmonijos vandenyne. Todėl  neišvengiamai turime branginti kiekvieną mūsų, tarsi artimą sau žmogų. Būtų per didelė prabanga pamiršti bet kurį tautietį, kuris gyvena Rusijoje, Amerikoje, Australijoje, Lenkijoje, kitur. Per žaidynes visi surinkome prie gražaus, simbolinio stalo, pajutome tą stiprybę ir vienybę, kad esame lietuviai. Manau, kad šios žaidynės pateisino visų lūkesčius - mačiau daug laimingų žmonių, švytinčių akių. Tai buvo nesuvaidinta viso pasaulio lietuvių sporto šventė, mes mokėjome susiburti ir būti vienos, gražios, didelės šeimos nariais“, - sakė uostamiesčio meras.

Istoriko sentimentai Klaipėdai

Dar nuo sovietinių laikų aistringas ženkliukų, monetų, Lietuvos ir išeivijos dailės, istorinių knygų kolekcionierius čikagietis Ernestas Lukoševičius, dalyvavęs boulingo varžybose, labai džiaugėsi, kad turėjo galimybę nusifotografuoti su Prezidentu Valdu Adamkumi, su juo pasišnekėti ir gauti autografą.

„Į Čikagą išvažiavau 2000-aisiais ir dirbu transporto versle. Esu didelis boulingo entuziastas, man svarbiausia buvo atvažiuoti ir išbandyti jėgas – jaučiu didelius sentimentus Klaipėdai, žaviuosi šiuo kraštu. Be sporto, mano vienas iš pomėgių – istorija, esu baigęs Vilniaus universitetą, be galo myliu savo gimtą kraštą.

Mes Čikagoje turime Šaulių sąjungą, kuri yra lietuvių išeivijos padalinys. Veikia centro valdyba, joje esu atsakingas už spaudą, ryšius su visuomene. Palaikome glaudžius ryšius su Lietuvos šauliais. Rengiame šaudymo, buriavimo varžybas“, - sako E. Lukoševičius.

Tai buvo jo antrosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Pirmosios Ernestą giliai sukrėtė – 1991 m. žaidynių dienomis įvyko šiurpi tragedija Medininkų poste. „Puikiai prisimenu, kai su pirmųjų žaidynių vienu iš iniciatorių, šviesaus atminimo Pranu Bernecku verkėme abu apsikabinę ir nežinojome, kas bus toliau – vyks žaidynės ar bus nutrauktos. Šiandieną tokie pavojai jau netyko, Lietuva - NATO ir Europos Sąjungos narė.

Šiemetinės žaidynės skirtos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų jubiliejui pažymėti. Mes, šauliai, drąsiuosius lakūnus irgi pagerbėme – praėjusiais metais Čikagoje įsteigėme jų vardo tinklinio taurę ir dėl jos dabar bus kovojama kasmet. Pirmosios varžybos įvyko Indianos valstijoje prie ežero. Rungtyniavome parke, kuris vienintelis pasaulyje pavadintas „Lituanicos“ vardu. Kaip juokaudamas sakau, tas parkas nieko nekainuoja Lietuvai, nes jį prižiūri vietos administracija. Į PLSŽ išvažiavau su neramia širdimi, vis galvodamas apie antrąsias taurės varžybas, kurios netrukus turėtų įvykti“, - sakė E. Lukoševičius. 



Premjero sveikinimas

Paskutinę žaidynių dieną vyko PLSŽ forumas, kuriam pirmininkavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Be užsienio delegacijų vadovų, žaidynių aptarime dalyvavo ir LTOK vadovai – prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, viceprezidentas Algis Vasiliauskas ir generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis,
„Žalgirio“ sporto draugijos prezidentas Vytas Nėnius, kurie buvo visas žaidynių dienas. 

Forume turėjo dalyvauti ir Premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau dėl didelio užimtumo Klaipėdoje jis nepasirodė, ir Premjero sveikinimą perskaitė patarėjas Vytautas Janušaitis.

„Jeigu norim turėti sveikus vaikus – verskime juos sportuoti. Jeigu siekiame išlaikyti ilgai darbinę formą, norime padaryti kažką kraštui – patys krutėkime. Jeigu norime išlaikyti ryšius su tėvynainiais, atsidūrusiais toli nuo Lietuvos, ypač su jų jaunąja karta – drauge su jais sportuokime. Štai tarsi ir visa sveikos gyvensenos ir produktyvaus darbo teorija. Man sportas davė daug ką – sportavau daug ką, tačiau labiausiai valią išugdė imtynės. Gal dėl to sportui esu dėkingas – gal net ir už šiandieninį postą. Tačiau niekam nesiūlau sekti būtent mano pavyzdžiu. Imtynės - tai individualus  sportas, kur gali prarasti ausį ar susižaloti lūpas, kur lūžta rankos ir trūksta raumenys.

Manau, kad Lietuvai reikia daugiau komandinio sporto, nes akivaizdu – šalyje ėmė trūkti žmonių solidarumo. Kai kada trūksta net jausmo, kad visa Lietuva – tai komanda, kuri gali nugalėti tik tada, kai kovojame (arba dirbame) visi. Net ir akademiniame irklavime aštuoni vyrai gula ant irklų, o vienas – paprastai pats lengviausias – komanduoja ir žiūri, kur plaukiam.

Įsivaizduokime Lietuvą kaip didelę sporto komandą. Kalbu apie Lietuvą – kaip mūsų valstybę ir tuos kraštus, kur gyvena seni ir nauji lietuviai. Dabar ją vadina „globalia Lietuva“. Aš sveikinu tą naujadarą, nes už jo – rimta valstybinė programa.

„Globali Lietuva“ – tai užsienio lietuvių įtraukimas į valstybės gyvenimą. Neseniai mes įteikinėjome „Globalios Lietuvos“ apdovanojimus užsienyje dirbantiems lietuvių verslininkams. Tokius pat prizus įteikinėja mokslų akademija.

Mes didžiuojamės tais lietuviais, kurie užkariauja naujas žemes savo kultūriniais pasiekimais. Įsivaizduokite: net keli pagrindiniais Maskvos reprezentaciniai teatrai yra lietuvių režisierių rankose. Mums jau nebereikia į tolimas keliones siųsti savo kunigaikščių ir daužyti kardų rankenas į Maskvos duris.

Net keli mūsų naujausi olimpiniai medaliai pademonstravo, kad gyvename jau visai kitais laikais. Mūsų Rūta Meilutytė gimė Lietuvoje, pas mus išmoko plaukti, tačiau savo aukščiausią meistriškumą pasiekė ten, kur sutiko jos talentą atskleidžiantį anglą trenerį.  O mūsų Jevgenijus Šuklinas juo labiau savas – darbštus Lietuvos vaikinas, išaugęs daugiau nei kuklioje mūsiškėje aplinkoje, niekada nieko nereikalavęs iš valstybės ir gimto krašto, o nuolat galvojęs, ką jis kaip pilietis gali duoti Lietuvai.

Štai ir yra ta legendinė Johno Kennedy sentencija: „Neklausk, ką tu gali gauti iš savo valstybės, o sakyk – ką tu jai gali duoti“. Štai toks „Globalios Lietuvos“ pagrindimas. Aš nesakau, kad tuo nubraukiu kokius nors valstybės įsipareigojimus anksčiau, o gal ir net dabar išvykstantiems iš Lietuvos.

Neseniai teko diskutuoti su dvasininkais: iš Lietuvos išvyko netoli pusės milijono žmonių. O kiek su jais išvyko dvasinių guodėjų – kunigų. Beveik niekas.  Suprantu vyskupus: geri kunigai reikalingi ir Lietuvoje. O juk išvyksta tiek jaunimo – tame tarpe ir sportuojančio. Kad jie sugrįžtų, kad jų išvyka netaptų negrįžtama – neturime leisti jiems atitrūkti nuo Tėvynės. Galbūt, nemaža Lietuvos valstybės pagalba išeivijos jaunimui galėtų būti profesionalūs sporto organizatoriai, metodininkai, net treneriai.

Apie išeivijos mokyklų mokytojų kontingentą tai juk galvojame, mokytojų ieškome, juos siunčiame už valdiškas lėšas. Todėl manau, kad ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, atskirų sporto šakų federacijos turi palaikyti ryšius su išeivijoje esančiais sportininkais, ypač – besikuriančiais klubais.

Galbūt dabar gyvename ne geriausius metus. Bet aprūpinti kai kuriuos klubus profesionaliais patarimais, pasiųsti gerus organizatorius komandiruotėn, aprengti į meistriškumą besiveržiančius užsienio lietuvių klubus – tikrai galime. Juo labiau, kad Lietuvos valstybės turtės ir mūsų galimybės padėti neišvengiamai didės.

Dar kartą pasikartosiu. Mes turime traktuoti pagalbą sportuojantiems užsienio lietuviams kaip gyvybinę tautos išlikimo ir tautos tvirtėjimo strateginę užduotį. Mes žiūrime į užsienyje esančius verslininkus, mokslininkus, kultūrininkus ir sportininkus kaipo Lietuvos, mūsų brangaus krašto“ garsintojus. Todėl parama jiems turi tik didėti“ – savo sveikinime rašė Algirdas Butkevičius.

Forumas - žvilgsnis į praeitį ir ateitį

Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius K.Rimšelis atidarydamas Forumą sakė, kad Lietuva yra ten, kur yra lietuviai – taigi ji labai didelė. Jis pažymėjo, jog šis forumas yra skirtas aptarti įvykusias žaidynes bei išgirsti pasiūlymus ateičiai.

Forumo dalyviams pranešimus skaitė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Arvydas Juozaitis bei Užsienio reikalų ministerijos užsienio reikalų departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušytė. Diskusijose dalyvavo Estijos, Šiaurės Amerikos, Norvegijos Bergeno, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Baltarusijos Gervėčių lietuvių bendruomenių atstovai.

Visos bendruomenės pabrėžė šių sporto žaidynių naudą – ir fizinio aktyvumo, ir ryšių su Lietuva, ir bendruomenių tarpusavio ryšių prasme. Kartu buvo teikiami siūlymai žaidynių organizavimo tobulinimui, ypač pabrėžiant jaunimo įtraukimo svarbą. Akcentuota, jog šios žaidynės skirtos mėgėjų sportui, todėl, siekiant lygiavertės konkurencijos, jose neturėtų dalyvauti profesionalūs sportininkai.

Forume iškelta ir žiemos sporto žaidynių idėja. Rezoliucija buvo papildyta nuostata: „Ištirti pasaulio lietuvių žiemos sporto žaidynių organizavimo poreikį ir galimybes.“

Žaidynėse dalyvavo 3400 dalyvių – sportininkų, trenerių, delegacijų vadovų – iš 20 šalių. Iš užsienio atvykusių lietuvių sportininkų skaičius siekė 700. Lyginant su ankstesnėmis žaidynėmis šiemet bendras sportininkų skaičius 250 didesnis. Dalyvavo 103 delegacijos, iš jų 42 iš užsienio ir 61 iš Lietuvos. Gausiausios delegacijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų – 130 žmonių, Baltarusijos, Latvijos.

Žaidynėse sportininkai varžėsi 25 sporto šakose, iš jų 4-iose vyko ir neįgaliųjų rungtynės. Populiariausios sporto šakos – krepšinis, jame startavo daugiau kaip pusė atvykusiųjų, orientavimosi sportas – apie 200 dalyvių, lengvosios atletikos estafetės varžybos, stalo tenisas, futbolas. Išdalinta 600 medalių komplektų.