| 2013 m. liepos 8 d. 18:10 |
Klubo prezidentas sukritikavo Eurolygą
„Eurolyga pernelyg nukrypo į komerciją, nuvertindama sportinius principus“, – pareiškė „Lietuvos ryto“ prezidentas G.Vainauskas.
Sostinės klubo tinklalapyje išplatintame pareiškime Vainauskas tvirtina, kad Lietuvos vicečempionai į 2013-2014 m. sezono Eurolygos varžybas nebuvo priimti pamynus lygos deklaruojamą sportinį principą, o turnyras ėmė vis daugiau dėmesio skirti finansiniams aspektams.
„Eurolyga pernelyg nukrypo į komerciją, nuvertindama sportinius principus“, – pareiškė klubo „Lietuvos rytas“ prezidentas G.Vainauskas.
Šalių reitingavimo sistema, kurios ne visada paisoma, abejotina vardinių kvietimų politika – šie dalykai kenkia Eurolygos įvaizdžiui. Net pačioje Eurolygos asamblėjoje netilo diskusijos, kodėl šiemet vardinius kvietimus gavo būtent Kijevo „Budivelnyk“, Strasbūro IG ir Miuncheno „Bayern“ klubai.
„Šie klubai kol kas niekuo nepasižymėjo tarptautiniame krepšinyje, o Ukrainoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje krepšinis tikrai nėra populiariausia sporto šaka. Todėl Eurolygos vadovybės argumentai, kad šios rinkos labai svarbios, neatrodo įtikinami, – sakė Vainauskas. – Viskas yra gerokai paprasčiau – klubai tiesiog susimoka ir gauna vardinį kvietimą į Eurolygą. Ar galima būtų įsivaizduoti tokius dalykus, pavyzdžiui, futbole?“
Anot „Lietuvos ryto“ klubo prezidento, laikytis sportinio principo ypač svarbu tokiu metu kaip dabar, kai daugelis šalių išgyvena ekonominę krizę: „Viską suvedant tik į pinigus Europos klubų krepšinyje takoskyra dar labiau didinama.“
Šiemet savo vietos Eurolygoje atsisakė Romos „Acea“, kuri B licenciją buvo pelniusi tapdama Italijos vicečempione. Pagal šalių reitingą iškart po Italijos eilėje buvo dvi krepšinio valstybės – Turkija (Bandirmos „Banvit“) ir Lietuva („Lietuvos rytas“). Bet Eurolyga į tai neatsižvelgė.
„Anksčiau Eurolygos vadovai ypač pabrėždavo, kad turnyre dalyvaujantys klubai turi atsitikti išskirtinius standartus: žaisti didelėse arenose, pritraukti į tribūnas žiūrovų, – pažymėjo Vainauskas. – Mūsų klubas iki šiol Eurolygoje rungtyniavo penkis sezonus ir visą tą laiką buvo giriamas už varžybų organizaciją, krepšinio ir komandų apgyvenimo infrastruktūrą. Bet pastaruoju metu visi šie dalykai Eurolygai, atrodo, tampa antraplaniai.“
Vainausko manymu, Eurolygos objektyvumo egzaminu galėtų būti pasirinkimas, kas rengs šių metų Eurolygos atrankos turnyrą.
„Mes pasisiūlėme tapti šeimininkais, nes Vilnius turi puikią areną, viešbučius, o „Lietuvos ryto“ klubas – patirtį, nes tokias atrankos varžybas jau rengėme 2011-aisiais, – priminė Vainauskas. – Eurolyga mūsų argumentus ir galimybes puikiai žino. Todėl išties įdomu: ar vertinat objektyviai mus gali nukonkuruoti miestas, kuriame – iš anksto aišku – dalyviams bus sudarytos prastesnės sąlygos, tačiau Eurolygai bus pasiūlyta didesnė pinigų suma.“
Vainauskas neabejoja, kad Eurolyga – puikus sportinis ir komercinis projektas, pelnęs pripažinimą visoje Europoje, vertinamas NBA. „Tačiau kai sportinius principus ima nusverti vien komerciniai interesai ir subjektyvumas, Eurolygai kyla pavojus sunaikinti save kaip sporto struktūrą – prarasti klubų, sirgalių ir rėmėjų pasitikėjimą“, – pažymėjo „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas.
„Eurolyga pernelyg nukrypo į komerciją, nuvertindama sportinius principus“, – pareiškė klubo „Lietuvos rytas“ prezidentas G.Vainauskas.
Šalių reitingavimo sistema, kurios ne visada paisoma, abejotina vardinių kvietimų politika – šie dalykai kenkia Eurolygos įvaizdžiui. Net pačioje Eurolygos asamblėjoje netilo diskusijos, kodėl šiemet vardinius kvietimus gavo būtent Kijevo „Budivelnyk“, Strasbūro IG ir Miuncheno „Bayern“ klubai.
„Šie klubai kol kas niekuo nepasižymėjo tarptautiniame krepšinyje, o Ukrainoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje krepšinis tikrai nėra populiariausia sporto šaka. Todėl Eurolygos vadovybės argumentai, kad šios rinkos labai svarbios, neatrodo įtikinami, – sakė Vainauskas. – Viskas yra gerokai paprasčiau – klubai tiesiog susimoka ir gauna vardinį kvietimą į Eurolygą. Ar galima būtų įsivaizduoti tokius dalykus, pavyzdžiui, futbole?“
Anot „Lietuvos ryto“ klubo prezidento, laikytis sportinio principo ypač svarbu tokiu metu kaip dabar, kai daugelis šalių išgyvena ekonominę krizę: „Viską suvedant tik į pinigus Europos klubų krepšinyje takoskyra dar labiau didinama.“
Šiemet savo vietos Eurolygoje atsisakė Romos „Acea“, kuri B licenciją buvo pelniusi tapdama Italijos vicečempione. Pagal šalių reitingą iškart po Italijos eilėje buvo dvi krepšinio valstybės – Turkija (Bandirmos „Banvit“) ir Lietuva („Lietuvos rytas“). Bet Eurolyga į tai neatsižvelgė.
„Anksčiau Eurolygos vadovai ypač pabrėždavo, kad turnyre dalyvaujantys klubai turi atsitikti išskirtinius standartus: žaisti didelėse arenose, pritraukti į tribūnas žiūrovų, – pažymėjo Vainauskas. – Mūsų klubas iki šiol Eurolygoje rungtyniavo penkis sezonus ir visą tą laiką buvo giriamas už varžybų organizaciją, krepšinio ir komandų apgyvenimo infrastruktūrą. Bet pastaruoju metu visi šie dalykai Eurolygai, atrodo, tampa antraplaniai.“
Vainausko manymu, Eurolygos objektyvumo egzaminu galėtų būti pasirinkimas, kas rengs šių metų Eurolygos atrankos turnyrą.
„Mes pasisiūlėme tapti šeimininkais, nes Vilnius turi puikią areną, viešbučius, o „Lietuvos ryto“ klubas – patirtį, nes tokias atrankos varžybas jau rengėme 2011-aisiais, – priminė Vainauskas. – Eurolyga mūsų argumentus ir galimybes puikiai žino. Todėl išties įdomu: ar vertinat objektyviai mus gali nukonkuruoti miestas, kuriame – iš anksto aišku – dalyviams bus sudarytos prastesnės sąlygos, tačiau Eurolygai bus pasiūlyta didesnė pinigų suma.“
Vainauskas neabejoja, kad Eurolyga – puikus sportinis ir komercinis projektas, pelnęs pripažinimą visoje Europoje, vertinamas NBA. „Tačiau kai sportinius principus ima nusverti vien komerciniai interesai ir subjektyvumas, Eurolygai kyla pavojus sunaikinti save kaip sporto struktūrą – prarasti klubų, sirgalių ir rėmėjų pasitikėjimą“, – pažymėjo „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas.