Po mačo Dubline išsiderinus lietuvių vienybei įšeitį surado pirmojo įvarčio autorius M. Kuklys, apsiėmęs diriguoti ir Pietų IV, ir Airijos lietuviams
Vilniaus „Žalgirio“ fanai jau planuoja kelionę Europos lygos antrojo etapo atsakomąsias rungtynes Armėnijos sostinėje Jerevane.
Nepaisant to, kad Vilniaus miesto futbolo draugija „Žalgiris“, kaip ir į pirmojo etapo susitikimą Dubline, savo gerbėjus kviečia į Jerevaną skristi išnuomotu lėktuvu už sumą, kur kas mažesnę, nei vieno žmogaus skrydžio savikaina, kaip ir tada, taip ir dabar atsirado fanų, norinčių išbandyti viską savo jėgomis.
Į Armėniją lietuviai keliaus per Lenkiją ir Gruziją. Dešimtinė ar daugiau lėktuvo Varšuva – Kutaisis bilietų buvo išpirkta iš karto po „Žalgirio“ rungtynių Airijoje.
Kaip ten bebūtų, didesnė dalis į Dubliną keliavusių Pietų IV fanų, pasinaudojo klubo čarteriu. Bet aštuoniukė aistruolių pasiryžo sutaupyti pinigų ir dėl to keliauti ilgiau...
"Žalgiris" Europos lygos pirmajame etape namuose sužaidė lygiąsias 2:2 su Dublino "Saint Patrick's", o išvykoje airius nugalėjo 2:1. Antrame etape vilniečiai iš pradžių namie, po to - svečiuose žais su Jerevano "Pyunik".
Pirmyn
Pasistengus paieškoti maršrutų, pigesnių bilietų galima surasti ir prieš dvi savaites prieš išskrendant. Bilietai maršrutu Krokuva-Dublinas-Mančesteris-Krokuva atsiėjo 420 litų. Tiesa, su šiek tiek užsitęsusiu grįžimu.
Trečiadienio vakarą visi skubėjo anksčiau pabaigti darbus, bet vėliau paaiškėjo, kad veltui. Galėjome išvykti ir valandą-kitą vėliau. Krokuvą išsinuomotu aštuonviečiu autobusiuku pasiekėme auštant ir dar tris valandas teko skrydžio palaukti.
Dublinas jau ryte pasitiko nemažu karščiu. Anot vietinių, labai nebūdingu Airijai. Joje, pasak Dublino gyventojų, taip karšta būna ne kasmet.
Rytiniame pasivaikščiojime po miestą sutikome tik porą aistruolių, atvykusių iš Londono. Kiti, atskridę išvakarėse čarteriu, veikiausiai dar miegojo po audringos nakties.
Dublino kainos nedžiugino. Tam, kas po dviejų savaičių ruošėsi keliauti dar į Armėniją (o ir po nesėkmingo „Žalgirio“ starto namuose visi bent jau slapta tikėjosi, kad Vilniaus komandai pavyks įveikti „Saint Patrick‘s“) išlaidauti linkę nebuvo. Vienas kitas suvenyras namiškiams, o maisto sąskaita galima ir pataupyti.
Hostelis kainavo nedaug, bet kambaryje oras buvo nedaug šaltesnis negu lauke.
Kam po nakties keliaujant numigus dieną, kam perėjus miestą, visi susirinko prie stadiono.
„Richmond Park“
Kur yra „Richmond Park“, miesto centre nežinojo niekas, išskyrus autobusų vairuotojus. Bet net ir atsidūrus vietoje, tarp namų užslėpto stadiono teko paieškoti.
Jau prieš kelias valandas prieš mačą prie stadiono ėmė rinktis aktyviausieji „Žalgirio“ gerbėjai, o artėjant rungtynėms pasirodė ir vietos lietuviai.
Pastarųjų buvo minios. Airių spauda vėliau rašė, kad lietuvių buvo apie 250. Bet labiau įtikinama VMFD „Žalgiris“ versija, pagal kurią lietuvių susirinko bent 750 ir dar 250 buvo neįleisti į rungtynes, pritrūkus bilietų.
Tą neįleidimą buvo galima suprasti. Iš pradžių lietuviams skyrę porą šimtų vietų, stadiono darbuotojai kelis kartus slinko skiriamąją juostą tribūnose prašydami vietos žiūrovų pasitraukti.
Bet po kiek laiko airiams trauktis jau nebuvo kur – stadionas užsipildė.
Dar šimtą-kitą lietuvių įleidę į stovimą užvarčio sektorių, „Saint Patrick‘s“ klubo atstovai sustabdė bilietų prekybą.
„Žalgirio“ klubo spalvos tarp vietinių lietuvių toli gražu nedominavo. Minia buvo įvairiaspalvė, o identifikuojanti detalė buvo nedidelė trispalvė vėliavėlė dažno lietuvio rankose.
Kvailokai atrodė vieno aktyviai besireiškusio lietuvio aprang su užrašu „Russia“.
Pats "Richmond Park" stadionas neatrodė niekuo geresnis, nei tos arenos, kuriose žaidžiamos A lygos rungtynės. Lietuvoje toks vargu ar patenkintų LFF licencijavimo skyrių.
Sėdimojo sektoriaus pakraštyje stovėjo 37 Pietų IV save priskiriantys aistruoliai. Iš pradžių lietuvių įsikūrimui vadovavusi savanorė lyg ir siūlė pasikeisti ultroms ir užvartyje sustojusiems Airijos lietuviams sektoriais, bet po to suprato, kad į mažojo aktyviausių aistruolių užimto sektoriuko kėdes tokia minia užvarčio lietuvių tikrai nesusės.
Beje Airijos lietuvių pasyviais žiūrovais irgi nepavadinsi. Nors Pietų IV prieš išvykstant nuogąstavo, kad jie susineš į stadioną gausybę garsinių signalų, kas aktyviųjų fanų tarpe yra laikoma bloga maniera, tokių atsirado vos vienas kitas. Airijoje gyvenantys tautiečiai netingėjo „Žalgirio“ palaikyti balsu.
Bet kokiu atveju lietuviai buvo aktyvesni už airius ir, galima sakyti, laimėjo ne tik aikštėje, bet ir tribūnose.
Po pergalės prie lietuviškų sektorių atbėgus „Žalgirio“ futbolininkams, dviejų pusių (vietos lietuvių ir atvykusiųjų iš Vilniaus) bendras palaikymas išsiderino. Išeitį surado pirmojo įvarčio autorius Mantas Kuklys, apsiėmęs diriguoti vieniems ir kitiems.
Atgal
Nors pergalės euforija buvo apėmusi visus, nei kada, nei už ką švęsti nelabai buvo. Dabar jau tapo aišku, kad laukia dar didesnės antrojo etapo išlaidos – kelionė į tolimąją Armėniją.
Juolab, kad tame pačiame Dubline teko leisti dar vieną dieną po rungtynių. Į Mančesterį kilome tik vakare.
265 kilometrus į Mančesterį lėktuvas įveikė per valandą. Vos pakilęs, ėmė leistis.
Skrydžio į Krokuvą teko laukti aštuonias nakties valandas. Lėktuvas vėlavo daugiau nei valandą. Užtat antras pagal dydį Lenkijos miestas pasitiko keliautojus malonia vėsa.
Kelionė atgal per kaimyninę šalį buvo šiek tiek ilgesnė nei į priekį, kadangi, kad ir nedarbo dieną – šeštadienį Krokuvoje patekome į kamštį.