Darnus darbas leidžia kurti naujus planus

Įtemptas šis sezonas Lietuvos irkluotojams. Bet Lietuvos irklavimo federacijai pavyksta įveikti visus sunkumus. Sportininkai parveža medalių, o LIF sugeba sėkmingai surengti  varžybas namuose

Porą metų iš eilės Trakuose buvo surengti pasaulio jaunimo ir jaunių irklavimo čempionatai. Ar juos rengiate tam, kad mūsų irkluotojai laimėtų medalius, stengiatės populiarinti savo mėgstamą sporto šaką, ar tam, kad čempionatai atneša naudos?, - paklausėme Lietuvos irklavimo federacijos generalinės sekretorės Ingos Daukantienės.

Iš tikrųjų, turbūt, viskas kartu. Pirmiausiai pagerinome irklavimo infrastruktūrą, kadangi pasaulio jaunimo ir jaunių čempionatai – didelio masto renginiai. Tais pačiais metais labai sunku daug dėmesio skirti ir Lietuvos rinktinei, ir rengtis čempionatui, nes tam nėra žmogiškųjų resursų.

Jeigu būtų galimybė finansavimą gauti prieš porą metų ir tada pradėti rengtis, viskas vyktų daug sklandžiau, ramiau, nereikėtų verstis per galvą. Atsirastų galimybė daugiau dėmesio skirti ir rinktinei. Tačiau valstybė nėra tokia turtinga, o ir rėmėjai iš anksto nepadeda.

Viskas atsisuka prieš mus - viskam trūksta dėmesio ir viską padaryti idealiai yra labai sunku, kainuoja daug jėgų. Šiemetinį pasaulio jaunių čempionatą stebėjo tiek žiūrovų, kiek jų galima sutalpinti. Jų buvo
daug jau nuo pačios pirmosios varžybų dienos.

Praėjusiais metais ta kreivė augo – pirmą ir antrą varžybų dienas, kol vyko atrankiniai kvalifikaciniai arba pagodos plaukimai, žiūrovų dar nebuvo daug, o šiemet jie į tribūnas plūstelėjo nuo pat pradžių. 

Mūsų treneriams, nusipelniusiems irklavimo žmonėms, teisėjams, rėmėjams, svečiams išdalinome 2 tūkst. akreditacinių kortelių, ir jie į varžybas galėjo patekti nemokamai. Bilietų į varžybas kainos buvo įvairios: be teisės įeiti į tribūnas ir sėdėti – 20 Lt., o  brangiausi finalinės dienos bilietai tribūnose – 13 eurų.

Tokias kainas ne mes pasirinkome, tokios jos yra pasaulio irklavimo bendruomenėje per kiekvieną čempionatą. Mes iš kitų irgi nenorėjome išsiskirti. Iš Rūdiškių įmonės užsisakėme tris sudedamąsias tribūnas (jų dalį rūdiškiečiai atsivežė iš Lenkijos) žiūrovams, jos kainavo 14 tūkst. Lt. Tribūnos buvo pradėtos montuoti nuo rugpjūčio 1 d. 

Pasaulio jaunių čempionatas, vykęs šešias dienas, sulaukė daugybės pagyrų. Prie sėkmingo organizavimo nemažai prisidėjo Kūno kultūros ir sporto departamentas. Ar užteko tų pinigų, kuriuos susirinkote?

Kaip ir praėjusiam pasaulio jaunimo čempionatui, Kūno kultūros ir sporto departamentas mums skyrė 1 mln. Lt. Tačiau čempionato sąmata buvo gerokai didesnė, finansinę pagalbą mums suteikė rėmėjai. Bet kai ko teko atsisakyti. 

Šiemet čempionatas nebuvo filmuojamas, tos paslaugos atsisakėme. Buvo  tiktai transliacija dideliuose ekranuose, kur visi ant kranto Trakuose galėjo stebėti irkluotojų kovą ir pasiektus rezultatus atskirose atkarpose. Ekraną norėjome įrengti ir ant vandens, tačiau tai padaryti buvo per daug sudėtinga. 

Buvo keliamas reikalavimas turėti televizijos katamaranus, kurie nekelia bangų, nes kartu vyko ir olimpinių jaunimo žaidynių kvalifikacinė regata visose valčių klasėse. Reikalavimai buvo didesni nei praėjusiais metais.

Džiaugiamės, kad jaunimo olimpinį kelialapį per čempionatą iškovojo broliai Vytautas ir Andrius Lapatiukai, porinių dviviečių varžybose užėmę ketvirtą vietą. Dar galvojame, kad į jaunimo olimpines žaidynes turėtų patekti ir mūsų vienvietininkė.

Ar čempionatą stebėjo Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) vadovai?

Taip. Pirmą kartą irklavimo istorijoje buvome labai gražiai pagerbti – pasaulio jaunių čempionatą Trakuose stebėjo visa FISA vadovybė: ir prezidentas, ir viceprezidentai, ir netgi trys kandidatai į naujuosius FISA prezidentus. Mat šiemet per rugsėjo 1 d. Pietų Korėjoje įvyksiantį kongresą bus renkama nauja vadovybė.

Už čempionato surengimą sulaukėme pačio geriausio FISA įvertinimo, dabar iš jos laukiame raštiško patvirtinimo. Čempionato kovos (varžybų vyr. teisėjas – belgas Patrickas Rombo) Trakuose vyko šešias dienas, tačiau oficialiai čempionatas truko nuo sekmadienio iki sekmadienio – mat buvo atidaryta trasa treniruotėms, dirbo gelbėtojų brigados, taip vadinami maršalai, kurie reguliavo judėjimą ant vandens.

Čempionate dalyvavo rekordinis 797 irkluotojų būrys, atstovavęs 59 valstybėms. Tarp jų – ir Indijos, Tuniso, Gibraltaro, Zimbabvės. Lietuva neturėjo kai kurių jų vėliavų, todėl jas teko užsakyti ir gamintis. Vargo buvo su Irano komanda, kuriai vienai dienai teko pratęsti vizas.

Visų komandų vadovams buvo surengtas priėmimas Vilniaus rotušėje, juos priėmė garsus mūsų irkluotojas, Maskvos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir dukart pasaulio čempionas, o dabar Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus. Jis abi dienas stebėjo finalinius plaukimus, pirmą dieną nugalėtojams įteikė apdovanojimus.

Čempionato metu jis susitiko buvusį aštuonvietės draugą Venjaminą Butą, kuris dabar yra Rusijos irklavimo federacijos prezidentas. Nebuvo užmiršti ir sportininkai - po varžybų jiems Trakuose buvo surengta diskoteka ir vakaronė. 



Kiek žmonių aptarnavo pasaulio jaunių čempionatą?

Nuo kovo mėnesio vyko savanorių atranka, kas norėjo registravosi elektroniniu paštu ir juos atrinko savanorių akademija. Iš pradžių savanorių buvo atrinkta 300, po to dalis nubyrėjo. Čempionatą aptarnavo 19 tarptautinės kategorijos irklavimo teisėjų ir apie 50 žmonių iš FISA – įgarsinimo, laiko fiksavimo sistemų komandos, kiti specialistai.

Lietuvos irklavimo federacija visus papuošė šiaudinėmis skrybėlėmis, sportiniais marškinėliais, bluzonais. FISA žmonės atvažiavo su savo aparatūra, kompiuteriais, o mūsų žmonės nuo starto iki finišo per visą Galvės ežerą ištampė elektros ir telefono kabelį. Čempionato metu kažkas nupjovė vieną kabelį, reikėjo pirkti dar vieną.

Varžybų dalyviai gyveno Trakuose ir Vilniuje, iš kur autobusai nuo 6 val. ryto iki 21.30 val. vakaro kas valandą, o piko metu - kas pusvalandį, nuo viešbučių vežiojo sportininkus. Transporto mastas ir intensyvumas buvo didžiuliai. Manau, kad transporto išlaidos mums kainavo brangiausiai.  

Ar čempionate buvo mūsų šalies teisėjų?

Taip. Tarp tarptautinės kategorijos teisėjų buvo Tadas Sudnickas. Iš vienos šalies čempionate galėjo teisėjauti tiktai vienas arbitras.

Kaip vertinate Lietuvos jaunųjų irkluotojų pasirodymą čempionate?

Nors medalių ir nepelnėme, tačiau pagal pasirengimo lygį pasirodymą vertinu labai gerai. Ypač džiaugiamės Europos jaunių čempionato bronzos medalininkų brolių Vytauto ir Andriaus Lapatiukų užimta ketvirtąja vieta. Tokius uždavinius jiems ir kėlėme.

B finale rungtyniavo merginų porinė dvivietė, užėmusi aštuntą vietą galutinėje įskaitoje, o vaikinų aštuonvietė buvo dvylikta. Džiaugiamės vienvietininko Pauliaus Merkio startais – jis  čempionatui rengėsi namuose, į jį nebuvo investuotos jokios lėšos, tačiau sportininkas kiekviename plaukime rimtai priešinosi varžovams. 

Dabar, kai sulaukėte daug FISA vadovų pagyrimų, gal kyla noras vėl surengti kokį nors čempionatą? 

Trakai yra labai graži vieta ir po čempionato užsienio sportininkai bei treneriai klausinėjo, kada jie vėl galės į čia sugrįžti. FISA Europos tarybos pirmininkas mums siūlė pagalvoti ne apie pasaulinio lygio renginius, bet neužmiršti ir Europos ir čia 2016 m. surengti Senojo žemyno čempionatą.

Federacija yra numačiusi 2016 m. surengti "Master" regatą, tačiau šiandieną neturime valstybės garanto, kuris patvirtintų, kad mūsų šaliai jis yra įdomus.    

Šiemetinis sezonas labai sėkmingas mūsų irkluotojams – iš Europos ir pasaulio įvairaus amžiaus grupių čempionatų medalių parvežė Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas, Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius, Vytautas ir Andrius Lapatiukai. O ko tikitės iš pasaulio suaugusiųjų čempionato Pietų Korėjoje, kuris prasidės rugpjūčio 25 d.?

Čempionate Lietuvai atstovaus porines dvivietes irkluojantys Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas bei vienvietininkas Mindaugas Griškonis. Mūsų įgulos yra jaunos, šiemet su jomis nieko neeksperimentavome, ta galimybe pasinaudosime kitame olimpiniame cikle.

Į Korėją išvyko ir masažuotojas Juozas Petkevičius bei rinktinės treneriai Algirdas Arelis ir Mykolas Masilionis. Kažko tikėtis yra sudėtinga. Čempionatas vyksta tolokai, yra daug rizikos. Porą mėnesių sportininkai neirklavo savo nuolatinėse valtyse, kurios buvo išsiųstos į Korėją.

Neaišku, kaip jie jausis vėl sėdę į savąsias valtis, ar prie jų pripras per 10 dienų. Prieš išvykdami į čempionatą, irkluotojai buvo lyg ir gerai nusiteikę, tačiau jie jaučia savotišką spaudimą, nes mūsų irklavimo bendruomenė priprato prie medalių. Labai norėtųsi, kad irkluotojai P. Korėjoje jaustųsi ramiai - niekas jų nesmerks, kokią vietą sportininkai beužimtų.

Ar po pasaulio čempionato irkluotojai ilsėsis?

Dar ne. Rugpjūčio pabaigoje Trakuose vyks Lietuvos čempionatas ir jaunių sporto žaidynės. Kaip ir kasmet, pasibaigus metams, sausio ar vasario mėnesį visus mūsų irkluotojus – jaunimą, suaugusius, veteranus, visus irklavimo mylėtojus, savanorius -  pakviesime į tradicinį vakarą ir pabūsime visi kartu, pasilinksminame.

Jau dabar mus neramina, koks bus kitų metų finansavimas. Manau, kad reikėtų patobulinti skaičiuotę. Jeigu, tarkime, šiais metais dirbome gerai, tai turėtų ir pasijusti, jog dirbome gerai. Mums daug lėšų kainuoja valčių gabenimas į varžybas, tarkime, į pasaulio čempionatą Pietų Korėjoje. Kitų sporto šakų atstovams tai nėra aktualu, jie pataupo pinigų.