„Sportas yra švietimo dalis“

Kokia nuotaika naujuosius mokslo metus pasitinka Lietuvos moksleiviai sportininkai?, - paklausėme viceministrės E.Tamošiūnaitės.
Nauji mokslo metai kiekvienam mokiniui – naujų galimybių ir tolesnės pažangos metas. Manau, kad mokiniai sportininkai šiuos mokslo metus pasitinka optimistiškai nusiteikę. Be galo džiugūs Rūtos Meilutytės rezultatai nuteikia pakylėtai, skatina kiekvieną sportuojantį mokinį siekti dar geresnių rezultatų.

Džiaugiamės, kad Švietimo ir mokslo ministerijai pavyko atnaujinti šešis sporto aikštynus, jais džiaugiasi Mažeikių r. savivaldybės Viekšnių gimnazija, Švietimo ir mokslo ministerijos VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras, Zarasų r. savivaldybės Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, Radviliškio r. savivaldybės Radviliškio Lizdeikos gimnazija, Skuodo r. savivaldybės Ylakių gimnazija ir Kauno r. savivaldybės Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija.

2013 m. pagal Švietimo įstaigų atnaujinimo programą sporto aikštynams skirta 3 375 000 litų valstybės biudžeto lėšų, prisidėjo ir savivaldybės.

Jau kuris laikas kalbama, kad bendrojo lavinimo mokyklose būtinos ne dvi, o trys kūno kultūros pamokos per savaitę. Ar kada nors ledai pajudės iš vietos?
Bendruosiuose ugdymo planuose yra numatyta galimybė visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančią aktyvią fizinę veiklą. Mokyklos mokiniams papildomą fizinę veiklą siūlo iš neformaliojo švietimo arba iš mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skirtų valandų.

Remiantis Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro duomenimis, mokyklos per praėjusius mokslo metus iš neformaliojo švietimo valandų didžiausiąją dalį skyrė sportiniams būreliams.

Pirmus metus dirbate švietimo ir mokslo viceministre, esate atsakinga už sportą, su kokiomis mintimis, tikslais sėdote į šią kėdę?
Džiaugiuosi, kad man tenka kuruoti mokinių neformalaus ugdymo sritį. Labai svarbios dalykinės žinios, bet ne mažiau svarbi yra ir popamokinė mokinių veikla. Juk didesnę savo dienos dalį jie praleidžia mokykloje, todėl svarbu, kad tinkamai būtų organizuojamas ne tik formalaus ugdymo procesas, bet ir popamokinė veikla.

Šiuo metu vyksta bandomasis projektas „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“. Vaikų neformaliojo švietimo finansavimo modelis pirmiausia buvo išbandytas keturiose – Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio r. bei Panevėžio miesto – savivaldybėse.

Įdiegtas naujasis finansavimo modelis leistų racionaliau ir efektyviau išnaudoti jau turimą savivaldybių įstaigų ir organizacijų tinklą bei turimus resursus, tuo galėtų pasinaudoti ir sporto mokyklos bei organizacijos

Kurios moksleivių sporto problemos šiandieną yra pačios aktualiausios?
Sportas yra švietimo dalis, nes ugdomas ne tik sporto meistriškumas, bet ir vaiko, paauglio gyvenimo įgūdžiai. Ugdoma ištvermė, kantrybė, siekiant rezultato, be abejo, sveikatingumas ir užimtumas. Esu tikra, kad tai, ką gali valstybė ir mes, atsakingi asmenys, investuodami į vaiką, paauglį, jaunuolį, – yra labai svarbus indėlis ir jis negali būti skaičiuojamas jokiais finansiniais vienetais.

Nesvarbu, kokią veiklą mokinys pasirenka, t. y. sportinę, meninę, kūrybinę ar kitokią, svarbiausia, kad mes padėtume ugdyti visų mūsų jaunųjų piliečių gebėjimus ir tenkinti jų poreikius.

Ar galima jus vadinti sporto žmogumi?
Esu mėgėja. Sportuoju laisvalaikiu, per atostogas, kartais vakarais. Dažnai pasivažinėju dviračiu, žaidžiu tenisą, mėgstu plaukioti.

2009–2011 m. vadovavau Vilniaus miesto savivaldybės Sporto skyriui. Įgijau neįkainojamos patirties, dirbdama ne tik su mokiniais, sporto mėgėjais, bet ir su profesionaliais sportininkais. Ši patirtis leidžia man toliau aktyviai ir efektyviai darbuotis sporto srityje Švietimo ir mokslo ministerijoje.



Lietuvoje didelio atgarsio sulaukia Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Jo globėjais iki šiol buvo prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Koks pagrindinis jo tikslas?
Festivalio organizatoriai ir finansiniai rėmėjai – Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, o pagrindinis krūvis tenka Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, savivaldybėms, bendrojo ugdymo mokykloms.

Panaikinus Lietuvos mokinių ir studentų sporto centrą, įkurtas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC), kuriame yra Kūno kultūros ir sportinio ugdymo skyrius. Dirba septyni specialistai, o anksčiau buvo 25.

Olimpinio festivalio tikslas – įtraukti mokinius į pilietinį, tautinį ugdymą per sporto sąjūdį, skatinti mokinius nuolat mankštintis, sąmoningai rūpintis savo sveikata ir fiziniu tobulinimusi, sieti mokymąsi ir poilsį su fiziniu aktyvumu, populiarinti olimpinį sąjūdį, mokinių garbingos kovos ir kilnaus elgesio principus.

Aštuntojo mokinių olimpinio festivalio atidarymas vyko 2012 m. gruodžio 12 d. Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinėje mokykloje. Šiais mokslo metais festivalyje dalyvavo 59 savivaldybės, apie 200 tūkst. mokinių iš 1 013 mokyklų. Festivalio programoje – 22 sporto šakos, vyko 241 zoninė, 88 tarpzoninės ir 59 finalinės sporto šakų varžybos, iš viso – 388 renginiai. Mokiniai dar dalyvavo piešinių ir fotografijos konkursuose.

Tradiciškai Lietuvos mokinių olimpinio festivalio uždarymas ir komandų nugalėtojų apdovanojimas vyksta Tarptautinės olimpinės dienos šventės metu. Šių metų birželio 22 d. Vilniuje prie Baltojo tilto buvo įteiktos 177 taurės nugalėtojų komandų kapitonams ir sportiniai prizai mokykloms – olimpinio festivalio laimėtojoms.

Olimpinio festivalio finalines varžybas finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija, medalius ir taures įsteigia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, sportinius prizus mokykloms nugalėtojoms dovanoja Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Be olimpinio festivalio, LMNŠC sporto mokymo įstaigoms rengia Lietuvos pirmenybes ir čempionatus, o profesinio mokymo įstaigoms – žaidynes.

Nuo kūno kultūros pamokų atleidžiama gana daug mokinių, ką ministerija mano daryti šiuo klausimu? 
Nuo kūno kultūros pamokų nėra atleidžiama, tiesiog mokinys skiriamas į specialiąją parengiamąją medicininę fizinio pajėgumo grupę, kurioje fizinis aktyvumas pritaikomas pagal kiekvieno galias ir gydytojo rekomendacijas. Išimtiniais atvejais, kai mokinys mokosi namuose, jam judėti padeda medicinos darbuotojai, o ne kūno kultūros mokytojai.

Kiek dabar Lietuvoje yra bendrojo lavinimo mokyklų ir kiek jose dirba kūno kultūros mokytojų?
2012–2013 m. Lietuvoje buvo 1 242 bendrojo ugdymo mokyklos ir jose kaip pagrindinį darbą dirbo 1 934 kūno kultūros pedagogai, o antraeiles pareigas užėmė 274 kūno kultūros mokytojai.

Po Rūtos Meilutytės pergalių Lietuvoje prasidėjo plaukimo bumas. Kiek mokyklų turi baseinus?
Pagal 2012–2013 mokslo metų turimą informaciją baseinus turi 16 mokyklų:
Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Biržų mokykla-darželis „Vyturėlis“, Ignalinos gimnazija, Jurbarko r. Jurbarkų darželis-mokykla, Kauno specialioji mokykla, Kelmės r. Tytuvėnų jaunimo mokykla, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, Panevėžio „Žemynos“ pagrindinė mokykla, Radviliškio r. Baisogalos mokykla-darželis, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, Šiaulių sanatorinė mokykla, Šiaulių specialiojo ugdymo centras, Taikomųjų mokslų licėjus, Telšių „Ateities“ pagrindinė mokykla, Ukmergės „Šilo“ pagrindinė mokykla, mokykla„Ruduo-pavasaris“.

Čia dar nepaminėtos baseinus turinčios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. 2013 m. Kėdainių r. savivaldybė perėmė iš sporto mokyklos baseiną, kuris tenkins ir mokinių poreikius. Panevėžio ir Šiaulių m. savivaldybės, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras bei kitos institucijos prisideda įgyvendinant Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą.

2014 m. inicijuojamas valstybės lygmeniu Vyriausybės 2008 m. spalio 22 d. nutarimu patvirtintas Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos įgyvendinimas visiems trečiųjų klasių mokinimas.

* * *

Skaičiai ir faktai
* 2012–2013 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose buvo daugiau kaip 250 tūkst. sportuojančių mokinių.

* Pagal Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis, šiuo metu mokyklose yra 1 184 sporto salės, 641 stadionas, 718 aikštynų ir 477 sporto aikštelės. Kol kas mokyklų planuose nėra numatyta statyti naujų sporto salių.

* Lietuvos mokinių olimpinio festivalio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras 2012–2013 m. sporto mokymo įstaigoms organizavo 45 renginius, čempionatus ir pirmenybes, vyko 32 sporto šakų varžybos.

* 2012–2013 m. vyko 11-a profesinio mokymo įstaigų sporto renginių, buvo surengtos dešimties sporto šakų Baltijos šalių žaidynės.

* Kasmet renkama dešimt geriausių Lietuvos mokinių sportininkų ir trys geriausios komandos, nuo 2005 m. rengiamas konkursas „Sportiškiausia mokykla“. Kasmet renkamas ir geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų dešimtukas.

* Mokiniams rengiamos akcijos: „Noriu sportuoti – įsirengiu pats“, vyko aštuoni dviračių žygiai po Lietuvą.